TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Ar žmogus kaltas dėl atšilimo?

2007 12 18 0:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Nedidelė grupė JAV mokslininkų atkakliai tvirtina, kad priešingai, nei mano dauguma kolegų, dėl Žemės klimato atšilimo žmonių veikla gali būti nekalta.

Jie tiki, kad pasaulinis atšilimas yra gamtos reiškinys ir remiasi daugybe duomenų, kurie esą patvirtina jų teiginius. Šios išvados prieštarauja Jungtinių Tautų (JT) Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) išvadoms, kurioms gauti buvo panaudota didžiuma tų pačių duomenų. 3 tūkst. ekspertų vienijanti JT institucija, kurioje dirba ir keletas garsių JAV mokslininkų, kartu su buvusiu JAV viceprezidentu Alu Gore'u už pavojingų klimato kaitos padarinių supratimo didinimą šiemet gavo Nobelio taikos premiją.

Lapkričio viduryje IPCC pateikė ataskaitą, kurioje teigiama, jog žmonijos įtaką planetos atšilimui patvirtina "neabejotini" įrodymai. Tirpstantis Alpių kalnų sniegas bei ledynai, plonėjantis Arkties jūros vasarinis ledas ir mažėjantis amžinasis įšalas rodo, jog klimato pokyčiai jau prasidėjo. Anglies dvideginis, kuris į aplinką patenka deginant naftos, dujų ir anglių produktus, kaupia saulės šilumą, šildydamas Žemės paviršių ir lemdamas klimato sistemos pokyčius.

Tačiau grupė JAV mokslininkų su tuo nesutinka ir Didžiosios Britanijos karališkosios meteorologijos draugijos leidžiamame žurnale "The International Journal of Climatology" išspausdino straipsnį, kuriame pateikia savo požiūrį. "Stebimi atšilimo pavyzdžiai, paviršiaus ir atmosferos temperatūros tendencijų lyginimas neparodo šiltnamio efektui būdingų bruožų", - rašo tyrimui vadovavęs Niujorko valstijos Ročesterio universiteto klimato ekspertas Davidas Douglasas. - Neišvengiama išvada yra ta, jog žmonių veikla nėra reikšminga", - tęsia D.Douglasas. Pasak vieno iš autorių Johno Christi iš Alabamos universiteto, palydovo duomenys ir nepriklausomi aerostatų duomenys rodo, jog atmosferos atšilimo tendencijos neviršija paviršiaus atšilimo rodiklių, nes esant šiltnamio efektui atmosferos duomenys turėtų būti du ar tris kartus didesni.

Turima informacija yra nevienareikšmiška. Pavyzdžiui, pasauliniu mastu temperatūra didėjo 1900-1940 metais, dar prieš žmonijai pradedant deginti didžiulius kiekius angliavandenilių. 1940-1975 metais išaugus naftos ir anglies sunaudojimui, temperatūra sumažėjo. Gali būti, kad kitos aplinkybės - Saulės vėjo ir Žemės magnetinių laukų pokyčiai, lemiantys debesų formavimąsi, Žemės paviršių pasiekiančios saulės šviesos kiekį ir kartu temperatūrą - turi daug daugiau įtakos nei vadinamųjų šiltnamio dujų išmetimas į aplinką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"