TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Arbatos žavesys

ebrainsupplements.com nuotr.

Ankstyvas rytas. Jūs ką tik pramerkėte akis ir vilkdamas koją už kojos žingsniuojate užsiplikyti gėrimo, kuris nuskaidrins Jūsų dienos pradžią. Kavos ar arbatos puodelis šiandien bus Jūsų įkvėpimo šaltinis? Tai klausimas, kuris it didžioji pasaulio mįslė vis dar neduoda ramybės, kai norime visą dieną išlikti žvalūs ir energingi. Šįkart nenagrinėsime jokių dilemų, šįkart papasakosime apie meilę arbatai.

Arbata – antras gėrimas pasaulyje po vandens

Arbatoje, pasak japonų išminčiaus Kakudzo Okakuros, slypi subtilus žavesys, dėl kurio sunku atsispirti jos skoniui ir kuris paverčia ją idealizavimo vertu objektu. Okakuros teigimu, arbata – išmintingųjų, tyliųjų, santūriųjų, jautriųjų ir kantriųjų gėrimas. Gėrimas tokių žmonių, kurie geba pasijuokti iš savęs ir į gyvenimo netobulumą žvelgia su ironija. Kaip spėjama, šiuo tauriuoju gėrimu, kuris turi savo kultą ir kultūrą, pradėta mėgautis daugiau nei prieš 5000 metų Azijoje. Per tą laiką jis taip išpopuliarėjo, kad po vandens tapo antruoju pasaulyje labiausiai paplitusiu gėrimu.

Kaip tinkamai paruošti arbatą?

Arbatai virti geriausiai tinka tyras šaltinių vanduo. Reikia sulaukti, kol vanduo pereis tris virimo pakopas, tik tada juo galima bus užplikyti arbatą. Kai vanduo užverda pirmą kartą, jo paviršiuje pasirodo į žuvies akis panašūs burbuliukai ir pasigirsta tylus ūžimas. Tada švysteli tarsi srovenanti versmė su krištoliniais purslų karoliukais kraštuose. Tai antrasis užvirimas. Po to pradeda audringai siausti bangos, tai reiškia, kad vanduo užvirė trečią kartą. Pirmojoje virimo pakopoje į vandenį įberiamas mažytis žiupsnelis druskos, antrojoje pakopoje sudedamos arbatžolės. Trečiojo užvirimo metu į verdantį vandenį įpilamas kaušelis šalto vandens, tam, kad vanduo atgautų gyvybingumą ir nusėstų arbatžolės. Vandens temperatūra tada būna apie 70–80 laipsnių C. Paskui gėrimas išpilstomas į puodelius ir geriamas. Kinų teigimu, pirmasis puodelis tik suvilgo lūpas ir gerklę. Antrasis – panaikina vienatvės jausmą, trečiasis – prasismelkia į sielą, ketvirtasis sukelia lengvą prakaitavimą, kad per odą pasišalintų visas gyvenimo blogis. Penktas puodelis apvalo, o šeštasis jau kviečia į nemirtingųjų valdas. Tad arbata nevertėtų piktnaudžiauti be saiko.

Arbatą mums atplukdė arabai

Europą arbata pasiekė per arabus jūriniais prekybų keliais. Arabai buvo pirmieji, kurie gabeno egzotiškus prieskonius: pipirus, cinamoną, muškatus ir gvazdikėlius, smilkalus, šilką ir žaliąją arbatą. Kaip ir seniau, taip ir dabar arbata renkama rankomis. Tradiciškai skiriami trys skynimo būdai. Imperatoriškasis, kai skinami tik pumpurėliai ir papildomas vienas lapelis. Iš tokio mišinio gaminama itin aukštos kokybės arbata. Antrasis skynimo būdas – kai nurenkamas pumpuras ir du viršutiniai lapeliai. Šis būdas dabar gana brangus, tad dažniausiai naudojamas trečiasis, kai nurenkama keliasdešimt lapelių nuo vieno krūmo.

Lietuvoje sunku įsigyti kokybiškos arbatos

Nors arbatą stengiamasi tinkamai paruošti eksportui, kad ji kuo ilgiau būtų kokybiška, tačiau, pasak arbatos ekspertės Ievos Virbalaitės, Lietuvoje beveik neįmanoma gauti šviežios arbatos.

Dažniausiai visų rūšių arbata iki mūsų atkeliauja praėjus metams nuo apdorojimo. Mūsų šaliai arbata tiekiama aromatizuota, tad įsigyti natūraliai kvepiančios, šviežios arbatos galima tik tam tikrose tokia arbata prekiaujančiose parduotuvėlėse, – sakė Ieva.

Ji pripažino, kad šviežia arbata brangi ir tik tikri arbatos mėgėjai bei gurmanai leidžia sau sumokėti apvalią sumą pinigų už iš tiesų ypatingą arbatos rūšį.

Arbatos puodelyje – sveikata

Moksliškai įrodyta, kad arbata skatina, stimuliuoja žmogaus protinius gebėjimus. Šis poveikis atsiranda dėl jos sudėtyje esančio kofeino. Išgėrus arbatos, kraujyje padidėja kofeino koncentracija, jos lygis esti toks pat, kaip ir išgėrus kavos, tačiau stimuliuojamasis poveikis visiškai skirtingas. Arbatoje esantis kofeinas veikia ilgiau ir lėčiau, jis stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Kofeinas, esantis kavoje, veikia trumpiau, aktyvina širdies darbą ir gali šiek tiek dirginti. Arbatoje tūnančios rauginės medžiagos ramina skrandį ir žarnyną. Be to, arbatoje gausu mineralinių medžiagų – kalio, fluoro, vario, geležies, mangano ir nikelio.

Žmonės, neturintys savyje arbatos

Apie arbatą galima pasakoti su pasigėrėjimu dar ilgai, bet geriausia – jos paragauti, išbandyti kuo įvairesnių rūšių. Tik tada pamažu suprasite, ką turėjo omenyje japonų išminčius Okakura sakydamas, kad žmones, abejingus savo pačių išgyvenimų tragikomiškumui, mes paprastai vadiname žmonėmis, neturinčiais savyje arbatos.

  

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"