TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Aš, Wolfas Messingas

2010 03 13 0:00
Užsienio spaudos nuotrauka

Prieš 35 metus mirė Wolfas Messingas, vienas didžiausių XX amžiaus hipnotizuotojų ir aiškiaregių, sunkaus likimo žmogus.

Nors antrąją gyvenimo pusę W.Messingas gyveno SSRS, ten ir mirė, žinių apie jį nerasime net Didžiojoje sovietinėje enciklopedijoje. Legendos apie šį žmogų buvo kuriamos dar jam gyvam esant, domėjimasis aiškiaregiu neslūgsta ir dabar.

Pateikiame keliolika W.Messingo biografijos fragmentų iš įvairių šaltinių.

Į žmones.

W.Messingas gimė 1899 metais Gura Kalvarijoje, Lenkijoje, skurdžioje žydų šeimoje. Vieną dieną vienuolikmetis (pasak kitų šaltinių, trylikametis) Wolfas padarė tris rimtus nusižengimus. Pabėgo iš tėvų namų, pavogė pinigus iš aukų dėžutės prie sinagogos durų (9 kapeikas) ir šmurkštelėjo į sustojusį traukinį.

...Susigūžęs po suolu, sukaustytas siaubo žiūrėjo į artėjantį konduktorių: "Ei tu, rodyk bilietą!" Suaugęs W.Messingas prisipažino, jog tas šūksnis skambėjo jam ausyse daugelį metų. Wolfas čiupo nuo grindų laikraščio skiautelę ir kyštelėjo konduktoriui, trokšdamas tik vieno - kad nemuštų. "Visomis aistros ir proto jėgomis troškau, kad jis palaikytų tą purviną popiergalį bilietu. Konduktorius paėmė jį, kažin kaip keistai pavartė rankose. Net susigūžiau, įsitempiau, deginamas beprotiško troškimo. Pagaliau įkišo popiergalį į sunkius komposterio nasrus, taukštelėjo jais ir tarė: "Tai ko slapstaisi po suolu su bilietu? Išlįsk, kvaily!" - prisiminė W.Messingas.

Pajuto turįs nesuprantamą jėgą

Traukinys atvežė į Berlyną, bet čia valkatėlės žyduko niekas nelaukė. Wolfas nešiojo krovinius, plovė indus, valė batus ir... nuolat badavo. Galų gale apalpo gatvėje. Iš ligoninės galėjo būti išvežtas į lavoninę - studentas rezidentas paskutinę akimirką išgirdo silpną širdies plakimą. Unikalų pacientą, neatgavusį sąmonės tris paras, apžiūrėjo neuropatologas profesorius Abelis. Atmerkęs akis berniukas sušuko: "Nereikia manęs vežti į prieglaudą!" Profesorius apstulbo, nes ką tik buvo tai pagalvojęs.

Abelis pastebėjo įgimtą Wolfo gebėjimą valdyti savo organizmą ir suvokti kitų nepasakytas mintis. Drauge su kitu profesoriumi jis lavino berniuko gabumus, mokė nejausti skausmo. Surado jam ir pirmąjį impresarijų.

Cirke Wolfas tris dienas per savaitę gulėdavo krištoliniame karste ištiktas katalepsijos, lyg ir apalpęs, jo kūnas atrodydavo visiškai sustingęs. Vėliau W.Messingas suskaičiavo, kad tokioje būsenoje išbuvo apie tris mėnesius.

Lavindamas gabumus skaityti mintis jis treniruodavosi turguje ir gatvėse. Pažįstamas pasakojo, kaip norėdamas pasitikrinti W.Messingas priėjo prie pieno pardavėjos ir tarė: "Nesijaudinkite, duktė neužmirš pamelžti ožkos." Paskui patikino kitą pardavėją: "Skolą jums netrukus grąžins." "Tiriamųjų" nuostabos šūksniai liudijo, kad Wolfo bandymai pavyko.

Pirmojo pasaulinio karo metais Vienoje W.Messingas susitiko su mokslo žvaigždėmis Sigmundu Freudu ir Albertu Einsteinu, kuriuo daug kas abejojo. "Iki šiol atsimenu S.Freudo komandą mintimis: "Nueik į vonios kambarį, paimk žnypliukes ir išpešk iš jo vešlių ūsų tris plaukelius." W.Messingas susirado žnypliukes, priėjo prie žymaus matematiko ir atsiprašęs paaiškino, ką šeimininkas prašė padaryti. A.Einsteinas nusijuokė ir atsuko skruostą. S.Freudas taip pat šypsojosi, nes jaunuolis nesuklysdamas įvykdė jo įsakymą mintimis.

Televizijos filmo scenarijaus autorius Eduardas Volodarskis tvirtina, kad W.Messingas ne kartą buvo susitikęs su S.Freudu, o A.Einsteinas pataręs jam kurti savo mokslinę laboratoriją.

Pasibaigus karui W.Messingas daug gastroliavo, lankėsi Europos šalyse, taip pat Japonijoje, Brazilijoje, Argentinoje; Indijoje kalbėjosi su Mahatma Gandhi, mokėsi jogos meno. Iš tolimų kelionių vėl sugrįždavo į Lenkiją.

Asmeninis Hitlerio priešas

W.Messingo šlovė Lenkijoje sklido plačiai. Kai kurie šaltiniai tikina, kad su juo konsultuodavęsis ir maršalas Jozefas Pilsudskis.

W.Messingas ne tik pasirodydavo scenoje, bet ir spręsdavo painias kriminalines mįsles. Grafui Čartorijskiui dingo labai brangi briliantinė segė. Jis kreipėsi į aiškiaregį. W.Messingas paprašė po vieną atvesti visus pilies gyventojus ir greitai nurodė kaltininką - silpnaprotį tarnaitės sūnų. Berniukas pavogė blizgantį daiktą ir paslėpė priėmimų salėje stovinčios lokio iškamšos nasruose.

1937 metais per pasirodymą paklaustas, kas bus, jei Hitleris užpuls Lenkiją, W.Messingas atsakė: "Jeigu Hitleris pasuks į Rytus, Vokietija žus."

1939-aisiais vokiečiams užėmus Lenkiją prasidėjo žydų naikinimas. W.Messingo tėvas ir broliai buvo nužudyti Maidaneke. Už Wolfo galvą žadėta 250 tūkst. reichsmarkių premija, visur platinti lapeliai su jo nuotrauka ir užrašu "Reicho priešas".

Gerbėjai slėpė aiškiaregį Varšuvoje, mėsos parduotuvės rūsyje. W.Messingas, kaip daugelis jautrių žmonių, sirgo uždarų patalpų baime. Rūsyje jis ištvėrė kelias dienas, o paskui išėjo į gatvę ir iškart susidūrė su patruliu. Dar bandė įtikinti kareivius esąs dailininkas (ilgi plaukai, kreida ištepti drabužiai), bet gavo smūgį buože ir atsipeikėjo kalėjime. "Būk pasveikintas, žydų mage, - šaipėsi prižiūrėtojas. - Tavęs pasiilgo Berlyne."

W.Messingas numatė, kuo visa tai baigsis. Jį privers spėti būsimus įvykius, o paskui pribaigs kaip buvusį Hitlerio magą Hanusseną. Sukaupęs savo valią W.Messingas sušaukė į kamerą visus prižiūrėtojus ir užrakino juos. Laikydamas raktus rankoje išėjo į koridorių, bet jautėsi toks pat pražuvęs. Kalėjimas buvo saugomas iš išorės, o jėgų hipnotizuoti jau nebeturėjo... W.Messingas iššoko pro antro aukšto langą (visam gyvenimui susižalodamas kojas) ir šlubuodamas nuklibikščiavo tolyn nuo grėsmingo pastato. Kiek toliau sustabdė pro šalį važiuojantį kaimietį ir įprašė paslėpti vežime po šienu.

Vėliau W.Messingui padėjo kiti žmonės - kas už pinigus, kas iš pagarbos jo talentui. Tamsią 1939-ųjų lapkričio naktį žvejų luotas perkėlė aiškiaregį per Bugą į Sovietų Sąjungą. Šalis, kurioje iki tol nebuvo lankęsis, dabar turėjo tapti W.Messingo namais.

Stalinas jo prisibijojo

Kiekvieno bėglio iš užsienio tada laukė ilgi tardymai, beveik neišvengiamas kaltinimas šnipinėjimu, o paskui sušaudymas arba lageriai. W.Messingui iškart buvo leista netrukdomam važinėti po šalį. "Sovietų Sąjungos valdžia, kovodama su prietarais žmonių sąmonėje, nesigailėdavo nei būrėjų, nei chiromantų... Teko įtikinėti, tūkstantį kartų demonstruoti savo gebėjimus", - vėliau dėstė W.Messingas. Vis dėlto labiau tikėtina, jog mago likimas SSRS susiklostė tik todėl, kad kai kurie aukščiausio rango žmonės seniai žinojo apie jį.

Tai pasitvirtino po pusmečio, kai uniformuoti asmenys nuvedė W.Messingą tiesiog nuo scenos, įsodino į lėktuvą ir išskraidino į Maskvą. Ten jį priėmė neaukštas ūsuotas vyras, visiems SSRS gyventojams pažįstamas iš nesuskaičiuojamos daugybės portretų.

"W.Messingu labai domėjosi Josifas Stalinas, dažnai kviesdavosi jį pasišnekėti, - pasakoja istorikas Rojus Medvedevas. - Stalinas pats turėjo akivaizdžių hipnozinių gabumų. Daugelis patvirtina - kalbėdamas savo tyliu balsu jis tarsi paralyžiuodavo klausytojų valią. Kartą Stalinas pasikvietė W.Messingą pasišnekėti ir baigdamas tarė: "Wolfai Grigorjevičiau, ką pasakysite, jei pasiliksiu jūsų leidimą, o pats išeisite iš Kremliaus be jo?" W.Messingas atsakė: "Tai ne problema." Ir štai Stalinas sėdi savo kabinete, laukia, kada jam bus paskambinta ir pranešta, kad W.Messingas sulaikytas be leidimo. Laikas eina, bet niekas neskambina. Stalinas neištveria, pats surenka paskutinio apsaugos posto numerį ir paklausia budėtojo: "Ar W.Messingas išėjo?" Jam sako: "Taip, išėjo." Stalinas pasipiktina: "Tai kaip jį išleidote?" - "Taigi atidavė mums savo leidimą su jūsų parašu." Stalinas liepė jį atnešti. Budėtojas surado W.Messingo "leidimą" ir išbalo - tai buvo laikraščio skiautelė."

Stalinas eksperimentavo toliau. Jo nurodymu W.Messingas su dviem palydovais nuėjo į banką, pateikė kasininkui "dokumentą" ir

pareikalavo 100 tūkst. rublių. Šis atskaičiavo pinigus, W.Messingas susidėjo banknotus į portfelį ir išėjo iš banko. Paskui apsisukęs sugrįžo su palydovais, kurie stebėjo operaciją, grąžinti pinigų. Kai kasininkas pamatė, ką padarė, jį ištiko infarktas.

Minėtas scenaristas E.Volodarskis teigia, jog W.Messingas išpranašavo lėktuvo, kuriuo turėjo skristi Stalino sūnus Vasilijus, katastrofą ir paskambino didžiajam vadui tiesioginiu telefonu. Jo numerį per susitikimą buvo davęs pats Stalinas. Šis išklausė perspėjimą ir įsakė išlaipinti sūnų iš lėktuvo. Paskui orlaivis išties sudužo. Tai patikrintas faktas.

"Viešpats neatsiima savo dovanų"

Sovietų Sąjungoje W.Messingo vos neištiko Hanusseno likimas. Jis, karo metais evakuotas į Taškentą, kelias savaites praleido saulės įkaitintose NKVD kamerose. Neva dėl to, kad nepanoro duoti pinigų karinio lėktuvo statybai. Sunku tuo patikėti. W.Messingas niekada nebuvo šykštus, dar iki įkalinimo dovanojo frontui lėktuvą. Turbūt Lavrentijaus Berijos žmonės reikalavo iš jo kitko: kad išmokytų technikos kontroliuoti sąmonę. Ar W.Messingas sutiko, ar ne, nežinome, bet tardymo "konvejeris" padarė savo: drąsuolis, juokaudavęs su pačiu Stalinu, iš kalėjimo išėjo palaužtas, mirtinai įbaugintas, išsyk pasenęs žmogus.

Po žmonos mirties 1960-aisiais W.Messingas pusę metų nesirodė scenoje, bet paskui grįžo prie darbo. Apvažiavo visą šalį, nuo Karpatų iki Uzbekijos kišlakų. Visuomet rodydavo panašius numerius: prašydavo žiūrovų paslėpti salėje įvairius daiktus ir surasdavo juos, žaibiškai suskaičiuodavo ant grindų pabertus degtukus, atsakinėdavo į painius klausimus. Tačiau dažniausiai vykdydavo užduotis, kurias publika siųsdavo mintimis. Pavyzdžiui, nuimti akinius nuo nosies damai, sėdinčiai tryliktos eilės šeštoje vietoje, atnešti juos ant scenos ir įdėti į stiklinę būtinai dešiniuoju stiklu į viršų.

Paskutiniais gyvenimo metais W.Messingas sunkiai sirgo. Hipnozės meistras nebeišeidavo į sceną, nes bijojo, kad nepakeliama svetimų minčių našta gali suardyti jam smegenis. Tačiau liga prisėlino iš kitos pusės: užsikimšo per pabėgimą sužalotų kojų kraujagyslės. Išvažiuodamas į ligoninę jis pažvelgė į savo portretą, kabantį ant sienos, ir tarė: "Wolfai, tai jau viskas, tu čia nebesugrįši." Taip ir nutiko. Operacija pavyko, bet ūmai sutriko inkstų veikla. 1974 metų lapkričio 8-ąją W.Messingas mirė.

Visus tuos metus aiškiaregis buvo tarsi po nematomu specialiųjų tarnybų gaubtu. Neatsitiktinai po W.Messingo mirties dingo visas jo archyvas, net didelis briliantinis antpirštis, kurį magas užsidėdavo per pasirodymus.

Vadimas Černovas rašė apie W.Messingą: "Viešpats neatsiima savo dovanų. Jo galios - aiškiaregystė ir valdžia žmonių sieloms - tapo nenaudingos ir slogios. Jis buvo pasmerktas matyti žmogiškąsias silpnybes ir netobulumą."

W.Messingas nenorėjo naudoti savo talento blogiui, tačiau taip ir neišmoko daryti gera. Anketose, grafoje "profesija", rašydavo: "Estrados artistas." Jo daliai teko linksminti minią. Šis žmogus padarė šimtus tūkstančių stebuklų, panašių vienas į kitą. Jis vykdė telepatines Stalino, daugybės anonimų iš salės, austrų, vokiečių, lenkų ir sovietinių piliečių, laukusių sukrėtimų bei atradimų, užduotis ir visą gyvenimą skaitė kvailas mintis. Magas nenorėjo daryti pasaulio blogesnio, bet negalėjo padaryti ir geresnio.

Aktorė ir muzikantė Luiza Chmelnickaja pasakojo žurnalistui: "W.Messingas paliko pinigų mokslininkams, kad šie nuodugniai ištyrinėtų jo smegenis po mirties. Tačiau aiškiaregio smegenų paslapties taip niekas ir neatskleidė."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"