TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Astronomijos mėgėjai galės stebėti „kruvinąjį supermėnulio“ užtemimą

2015 09 27 10:30
adventuresincreation.com nuotrauka

Astronomijos mėgėjai pirmadienį, jeigu dangus bus giedras, galės pirmąkart per kelis dešimtmečius grožėtis įspūdingu reginiu, kai didesnis negu įprasta Mėnulio diskas per visišką užtemimą nusidažys raudona spalva.

Šis astronominis reiškinys bus matomas abiejuose Amerikos žemynuose, Europoje, Vakarų Azijoje ir Ramiojo vandenyno rytinėje dalyje. Jį lems ypatingas Saulės, Žemės ir labiau prie mūsų planetos priartėjusio Mėnulio tarpusavio išsidėstymas, truksiantis ilgiau negu valandą nuo 2 val. 11 min. Grinvičo (5 val. 11 min. Lietuvos) laiku.

„Tai bus išties jaudinama ir itin dramatiška, – prognozavo Londone įsikūrusios Karališkosios astronomijos draugijos astronomas Samas Lindsay. – (Mėnulis) bus ryškesni negu įprasta, didesnis negu įprasta.“

Tuo metus Mėnulis bus pasiekęs artimiausią Žemei savo orbitos tašką, vadinamą perigėjumi. Kaip visada jo užtemimas vyks esant pilnačiai.

Perigėjuje esantis „supermėnulis“ bus 30 proc. ryškesnis ir 14 proc. didesnis lyginant su pilnatimi apogėjuje – tolimiausiame nuo Žemės orbitos taške. Apogėjuje esantis Mėnulis būna maždaug 49,8 tūkst. km toliau nuo mūsų planetos negu būdamas perigėjuje.

Kaip tik tuo metu Žemė atsidurs tiesioje linijoje tarp savo palydovo ir Saulės, mesdama ant Mėnulio savo šešėlį.

Tačiau dalis šviesos, prasiskverbusius per Žemės atmosferą, nudažys tą dangaus kūną baugiai raudona spalva, sukurdama „kruvinojo mėnulio“ reginį.

Mėnulis panašioje pozicijoje atsiduria kiekvieną mėnesį, bet dėl orbitos plokštumos pasvirimo jis dažniausiai praskrieja aukščiau arba žemiau Žemės šešėlio, todėl pilnatis paprastai būna be užtemimų.

Jaunesniems negu 33 metų žmonėms tai bus pirmoji galimybė pamatyti „kruvinąjį supermėnulį“.

Vėliausias toks užtemimas, kuris buvo tik penktasis nuo 1900-ųjų, įvyko 1982 metais, nurodė JAV kosmoso agentūra NASA. Šis reginys pasikartos tik 2033 metais.

Tačiau jį pamatyti bus galima tik ten, kur dangus bus giedras.

Šis įvykis tampa ne vien įspūdingu reginiu, bet kelia mokslininkų susidomėjimą.

Per 24 Žemės dienas trunkantį Mėnulio ciklą mūsų planetos palydovo paviršiaus temperatūra paprastai svyruoja nuo 121 laipsnio Celsijaus Saulės apšviečiamose vietose iki -115 laipsnių šešėlyje.

Šie pokyčiai mokslininkams padeda tyrinėti Mėnulio plutos sandarą, nes kietos uolienos įšyla ir atvėsta lėčiau negu smėlį primenančios dulkės.

Tačiau per pirmadienį vyksiantį užtemimą temperatūros pokyčiai bus daug staigesni ir atspindintys sekliausio paviršiaus sluoksnio sandarą, sakė NASA Mėnulio orbitinio zondo projekto vyriausiojo mokslininko pavaduotojas Noah Petro.

„Šis beveik akimirksniu įvyksiantis pokytis mums byloja apie kelis sekliausius paviršiaus centimetrus. Atliksime labai tikslius, unikalius ploniausio paviršiaus sluoksnio matavimus“, – N.Petro sakė naujienų agentūrai AFP.

Pirmadienį „kruvinasis mėnulis“ užbaigs keturių Mėnulio užtemimų ciklą, prasidėjusį 2014 metų balandžio 15 dieną, kurį astronomai vadina tetrada.

Tokie užtemimai dabar laikomi įprastais astronominiais įvykiais, bet senovėje daugelis žmonių tikėjo, kad jie pranašauja negandas.

„Per istoriją daugelis kultūrų laikė (užtemimą) negandų ir lemties ženklu“, – aiškino N.Petro.

Ir žmonės ne visuomet apsirikdavo.

1504 metų vasarį keliautojas Kristupas Kolumbas pasinaudojo mėnulio užtemimu, kad pergudrautų Jamaikos čiabuvius, kurie iš pradžių draugiškai maitino jį ir jo laivų įgulas, bet santykiams pašlijus nusigręžė nuo atėjūnų.

Kolumbas žinojo apie prognozuojamą užtemimą ir perspėjo čiabuvius, kad jo dievas pasiųs pykčio ženklą dėl jų elgesio su atvykėliais.

Kaip pasakojama, čiabuviai atskubėjo, nešdami maistą, vos tik mėnulis paraudo.

Pasak ekspertų, mėnulio užtemimą galima saugiai stebėti plika akimi – kitaip negu visišką Saulės užtemimą, kuris vyksta Mėnuliui praslenkant tarp Žemės ir mūsų centrinio šviesulio, kuris tuo metu trumpam virsta akinamu ugniniu žiedu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"