TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Atakuoja rusai ir marsiečiai

2010 05 15 0:00
Williams Dockas, fermeris Grouvers Mile, pasirengęs marsiečių atakai po O.Welleso laidos. 1938 metai.
Užsienio spaudos nuotrauka

Neseniai pasaulį apskriejo informacija apie paniką Gruzijoje, kurią sukėlė inscenizuotas televizijos pranešimas apie rusų kariuomenės įsiveržimą. Tai ne pirma tokio pobūdžio istorija. Žiniasklaidos fantazijomis yra patikėję amerikiečiai, prancūzai, belgai. Perversmas Gruzijoje

2010 metų kovo 13 dieną, šeštadienį, vienas didžiausių Gruzijos televizijos kanalų "Imedi" vakarinių žinių laiku parodė laidą apie prasimanytą rusų įsiveržimą į Gruziją. Prieš kameras sėdėjo populiarus laidų vedėjas, ekrane pasirodė bombardavimo vaizdai. Laidos pradžioje pasakyta žinia, kad tai žurnalistų išmonė, liko žiūrovų nepastebėta, ką jau kalbėti apie tuos, kurie įsijungė televizorių programai prasidėjus. Visi turėjo teisę patikėti, kad rodomi įvykiai vyksta iš tiesų ir netrukus ant jų pradės kristi bombos.

Vakarinė laida prasidėjo žinia, kad nužudytas separatinės Pietų Osetijos prezidentas Eduardas Kokojty. Buvo rodomas Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris dėl pasikėsinimo apkaltino Gruziją. Laidos vedėjas išvertė jo žodžius: "Saakašvilis yra teroristas. Privalome išvaduoti Gruziją nuo jo." Apsimesdamas susijaudinusiu vedėjas pranešinėjo apie pavienius susirėmimus Tbilisio gatvėse ir bombardavimus. Žiūrovams parodė rusų tankų kolonas ir atakuojančius lėktuvus (TV kanalas "Imedia" panaudojo per 2008 metų karą dėl Pietų Osetijos nufilmuotus kadrus). Po to pranešė apie vyriausybės bei prezidento Michailo Saakašvilio evakuaciją, beveik tuojau pat apie jo mirtį ir naują vyriausybę, vadovaujamą opozicionierės Nino Burdžanadzės.

Programa truko pusę valandos ir po pranešimų "apie siaubingus Gruzijos aerodromų ir uostų bombardavimus" televizijos kanalas informavo, kad perdavė specialų reportažą tik apie galimą įvykių scenarijų.

Laidos metu visoje Gruzijoje kilo panika. Baime galima užsikrėsti greičiau negu gripu. Paprastai infekcija sklinda visuomenės hierarchija žemyn, nuo asmenų, laikomų gerai informuotais: žurnalistų, mokslininkų, dvasininkų.

Tbilisyje dėl perkrovimo sutriko mobilusis ryšys. Kai ką ištiko infarktas, agentūros pranešė apie vieną mirties atvejį. Dalis miestiečių puolė į parduotuves pirkti atsargų. Prie benzino kolonėlių ir bankomatų nusidriekė eilės. Iš pasienio su Pietų Osetija kaimų pradėjo bėgti žmonės.

Kai galop paaiškėjo, kad buvo apgauti, žmonės įniršo. Prie televizijos pastato susirinko minia. Gruzinai grasino "Imedi" ir pačiam M.Saakašviliui, kurį įtarė ketinus įbauginti žmones. Opozicijos lyderė N.Burdžanadzė pasipiktinusi klausė: "Ar įsivaizduojate šalį, kurioje galėtų atsitikti šitokių dalykų?"

Nereikia vaizduotės, pakanka prisiminti ne tokią tolimą praeitį.

Pasaulių karas

Garsiausias baimės protrūkis įvyko JAV, 1938 metų Vėlinių naktį, po radijo spektaklio pagal Orsono Welleso "Pasaulių karą". Spalio 30 dieną, aštuntą valandą vakaro įžymusis O.Wellesas su grupe aktorių susėdo prie mikrofonų radijo stoties CBS Niujorko studijoje. Jo draminis talentas, susietas su puikiu tekstu, padarė pritrenkiamą efektą. Per kelias sekančias valandas daugybė žmonių, nuo Meino valstijos iki Kalifornijos, mirė iš baimės, manydami, kad pabaisų armija iš kosmoso siaubingai niokoja Žemę. Kilo visuotinė panika.

Iš pradžių klausytojai buvo tikri, kad klausosi radijo teatro spektaklio. Pirmas kalbėjo O.Wellesas, vėliau skambėjo ispaniški ritmai, kurie ūmai nutrūko: "Ponios ir ponai, pertraukiame šokių muzikos programą, kad galėtume perskaityti jums specialų pranešimą iš "Intercontinental Radio News". Septintą valandą keturiasdešimt minučių profesorius Farrelas iš Maunt Dženigso observatorijos Čikagoje informavo, kad Marso planetoje pastebėjo degančių dujų sprogimus, kurie vyksta reguliariais laiko intervalais."

Po to nuskambėjo keliolika žurnalistų pokalbių su mokslininkais apie gyvybės tikimybę Marse. Ir paskui komunikatas: "Mums pranešė, kad aštuntą valandą penkiasdešimt minučių didelis, liepsnojantis objektas, turbūt meteoritas, nukrito ant fermos netoli Grouvers Milo, Naujojo Džersio valstijoje, už dvidešimt dviejų mylių nuo Trentono." Vėl skambėjo svingas, o po jo serija komunikatų ir pranešimų iš kovos su Svetimaisiais frontų. Kas minutę dramatiškesnių.

Spektaklis tęsėsi valandą. Kai pasibaigė - visose Jungtinėse Valstijose buvo meldžiamasi, žmonės verkė, apimti panikos bėgo iš namų. Turintieji telefonus perspėjo giminaičius, šaukėsi greitosios pagalbos ir policijos. Ne mažiau kaip 6 mln. žmonių klausėsi laidos, mažiausiai 1,7 mln. suprato ją kaip radijo žinias, apie 1,2 mln. išsigando. Amerikietis sociologas Hadley Cantrilas neabejojo, kad "tai buvo nacijos masto panika".

Jo vadovaujamas kolektyvas nusprendė išsiaiškinti masinės baimės protrūkio genezę. Kadangi paniką sukelia neteisingas padėties vertinimas, H.Cantrilas nusprendė, jog reikia surasti faktorius, nulėmusius, kodėl dalis klausytojų teisingai įvertino laidą kaip radijo kūrinį. Jiems padėjo sugebėjimas kritiškai mąstyti, kuris paprastai įgyjamas pasiekus tam tikrą išsilavinimo lygį. Anketiniai tyrimai parodė, jog asmenų išsilavinimo lygiui kylant proporcingai mažėjo patikėjusiųjų, kad klausosi tikroviškų radijo žinių.

Kitas faktorius - skurdas. Mažas pajamas gaunantys asmenys labiau linkę O.Welleso kūrinį suvokti kaip radijo žinias, palyginti su daugiau uždirbančiais. Autoriai nenurodo kurio nors vieno psichinio faktoriaus, kuris būtų atsakingas dėl panikos nuotaikų. Remdamiesi pokalbiais su asmenimis, kurie supanikavo klausydamiesi "Pasaulių karo", tyrėjai nusprendė, jog racionaliau kalbėti apie psichinių klodų kompleksą: tai nesaugumo pojūtis, fobijos, baimės, pasitikėjimo savimi stoka, fatalizmas, religingumas.

Egzistavo dar vienas faktorius - visuotinė nerimo atmosfera. Jau ilgesnį laiką daugelis visuomeninių normų nuolatos kito. Netikrumą sukėlė Didžioji krizė. Naujas baimes skleidė pranešimai iš Europos ir Azijos apie artėjantį karą.

Paryžius dega

Klysta manantieji, kad Vakarų europiečiai nepatiria tokių reakcijų. 1946 metų vasario 4 dieną Prancūzijos radijas vakaro informacinėje programoje "Se Soir en France", be perspėjimo, jog pradeda radijo vaidinimą, perskaitė tariamo profesoriaus, branduolinių tyrimų specialisto, kalbą. Jis aptarė Manhatano projekto svarbą ir perspėjo dėl pasaulio žūties, kuri gali įvykti paspaudus vieną mažą mygtuką. Taip pat pasakojo apie įvykusius branduolinio skaidymo testus. Pirmosios tų bandymų aukos esą buvusios Kanadoje ir Sibire. Kartu perspėjo, jog galimi požeminiai drebėjimai, danguje pasirodys blyksniai, nustos veikę elektros prietaisai. Po to 30 minučių klausytojus bombardavo dramatiškais komunikatais apie įrangos avarijas ir mirties atvejus, taip pat apie gigantišką bangą, atsiritančią per Atlantą Europos link, žemės drebėjimus ir gaisrus, gręsiančius Paryžiui. Galop net Prancūzijos radijuje įvyko katastrofa. Buvo girdimi garsai iš užsiliepsnojusios studijos, žmonių riksmai. Paskui tapo tylu.

Po pertraukėlės "profesorius" pareiškė, jog tai buvo pokštas. Paaiškėjo, kad dalis klausytojų viską suprato mirtinai rimtai. Kai kurie teatrai nutraukė vaidinimus, prie radijo imtuvų raudojo vaikai, pagausėjo persileidimų ir infarktų. Buvo išprotėjimų ir savižudybių. Laidos metu policijos komisariatus, taip pat ir laikraščių redakcijas užgriuvo prašymų padėti lavina.

Panikos greičiausiai nebūtų buvę, jeigu ne milžiniškas pasitikėjimo kapitalas, kurį tais laikais turėjo radijas. Tačiau dar svarbesnė buvo prancūzų emocinė būsena. 1945 metais amerikiečių numestos atominės bombos ant Hirosimos ir Nagasakio sukrėtė žmones. Be paliovos apie tai rašė spauda.

Belgija mirė

2006 metais panaši į gruzinišką žiniasklaidos provokacija įvyko Belgijoje. Gruodžio 13 dieną prancūzakalbis kanalas RTBF (Belgijos visuomeninė televizija yra dvikalbė) didžiausio žiūrimumo laiku paskelbė apie valstybės žlugimą. Šimtai tūkstančių belgų tuo patikėjo.

Vakare, 20 val. 15 min., RTBF nutraukė programą. Ekrane pasirodė žinomi televizijos reporteriai ir šimtams tūkstančių apstulbusių žiūrovų pranešė, jog tik ką flamandiškai kalbančios valstybės dalies, Flandrijos, parlamentas paskelbė provincijos nepriklausomybę, o karalius Albertas II kariniu lėktuvu pabėgo iš šalies. Keli Belgijos politikai, iš anksto pakviesti į programą, patvirtino faktą savo pasisakymais.

"Belgija mirė!" - tragišku balsu pareiškė reporteris, vedantis laidą iš aikštės prie karaliaus rūmų Briuselyje.

Po to ekrane pasirodė kiti žurnalistai su sensacingomis žiniomis. Vaizdai: tūkstančiai flamandų, besidžiaugiančių nepriklausomybe Antverpene; tik ką sukurta flamandų pasienio apsauga sulaiko tramvajų, kursuojantį tarp prancūzų ir flamandų gyvenamų Briuselio rajonų.

Redakcijas užgriuvo sutrikusių žiūrovų skambučių lavina, kelioms valandoms užsiblokavo RTBF interneto puslapis. Net kai kurie užsienio ambasadoriai pradėjo siųsti aliarmuojančius pranešimus į savo sostines apie Belgijos subyrėjimą. Yvesas Thiranas, RTBF informacijos skyriaus vadovas, vėliau prisipažino: "Iš tikrųjų išgąsdinome daugybę žmonių - gerokai daugiau, negu numatėme." Aiškindamasis tikino, kad norėjo parodyti realų pavojų, jog Belgija gali suskilti per artimiausius mėnesius.

Pasirengimas provokacijai truko beveik dvejus metus. Nežinia kodėl niekas neatkreipė dėmesio į užrašą "Tai gali nebūti fikcija", sumirgėjusį prieš programos pradžią.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"