TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Atsimerkite, internetas jus klaidina – nesate visažinis

2015 11 30 10:38
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sutikite, internetas mums suteikia žinių bei išmanymo iliuziją. Mums gali atrodyti, kad esame protingesni nei iš tiesų esame. Laimei, arogancija išgydoma.

Dabar internetas turi visažinio reputaciją. Straipsnių komentarai, blogerių nuomonės, pasisakymai facebooke atrodo išpūsti, persunkti perdėto pasitikėjimo savimi „tikrai“ žinančiųjų, kas vyksta pasaulyje ir kaip išspręsti visas problemas. Vyrauja nuomonė, jog neva tik turintieji interneto prieigą gali komunikuoti su pasauliu ir dėstyti savo išmintį. Laimei, tyrimai rodo, kad tai tėra iliuzija, grįsta perdėtu pasitikėjimu savimi, rašo psichologas Tomas Staffordas.

Psichologas paaiškina: „Tiriame, kaip internetas veikia mūsų suvokimą apie tai, ką žinome. Psichologai turi terminą tam apibūdinti – metakognicija arba kitaip – metapažinimas. Kai žinote, kad jūsų negali sučiupti už rankos, galite būti ir nenuoširdūs, ir negarbingi, ir nesąžiningi. Netgi nebūtina patikrinti faktų, galite leisti sau klysti – juk nėra galimybės, kad būsite sučiuptas. Jei nuoširdžiai manote, kad žinote daugiau nei iš tiesų galite žinoti, tuomet tikrai klystate. Tyrimai rodo, kad savo išminties suvokimo iliuzija yra netgi labai dažna.“

Matto Fisherio iš Jeilio universiteto atlikto tyrimo išvadose kalba apie transaktyvią atmintį – tai tam tikro būdo mąstymas. Žmogus yra visuomenės dalis. Iš savo patirties jis kuria knygas, kitus kūrinius, norėdamas save įamžinti, įprasminti. Tam naudojama transaktyvi atmintis. Dalis šios fenomenalios tendencijos yra painiojama su mūsų asmeniniais prisiminimais, lengvai prieinamomis žiniomis visame pasaulyje, su kuriomis esame tik paviršutiniškai susipažinę, bet neįsigilinę. Tai iliustruotų pavyzdys: suprantame, kad pasukus užvedimo raktelį ir paspaudus akseleratoriaus pedalą mašina važiuoja. Bet tik nedaugelis įsigilina, kaip iš tiesų ji pajuda į priekį.

M. Fisheris su kolegomis domėjosi, kaip ši tendencija sąveikauja interneto amžiuje. Jie paprašė žmonių pateikti atsakymus į klausimus apie faktus, pavyzdžiui, „Kodėl yra sukurtos laiko juostos?“. Pusei apklausos dalyvių buvo pavesta atsakymų ieškoti internete, kiti atsakymą turėjo pateikti savarankiškai. Be to, prieš atsakant į papildomus klausimus (pvz., kodėl debesuotą naktį yra šilčiau? Kaip pagaminamas vynuogių actas?) visų dalyvių buvo paprašyta pasiruošti ir detaliau paaiškinti savo atsakymą.

Be abejo, žmonės, kurie atsakymų ieškojo internete, atsakydami į papildomus klausimus labiau pasitikėjo savimi, savo žiniomis. Tolesni tyrimai patvirtino, kad šie žmonės iš tiesų manė, jog žinios yra jų: jie vis dar labiau savimi pasitikėjo, kai buvo prašoma įvertinti savo atsakymą. Jiems atrodė, kad informacija, susijusi su klausimu, buvo jų žinios, o ne rastos internete. Netgi tada, kai buvo pasakyta, kad jų nurodyta informacija buvo perpasakota iš interneto puslapio, nurodant konkretų puslapio pavadinimą, respondentai to nepripažino, o toliau teigė, kad patys žinojo atsakymą į pateiktą klausimą.

Kontroliuojamos informacijos jausmas sukelia perdėtą pasitikėjimą savimi, savo išmintimi. Gali pasirodyti, jog internetas turi stebuklingų galių užkaišioti išsilavinimo ar elementarių žinių spragas.

Šiais metais buvo publikuotos kito tyrimo išvados. Jį atliko Amanda Ferguson iš Toronto universiteto. Tyrimo metu respondentų buvo paprašyta pirma pateikti atsakymus į klausimus, o po to, jei jų nežino, informacijos ieškoti internete. Antroje grupėje respondentai neturėjo galimybės naudotis internetu, o atsakę į klausimą „Nežinau“, galėjo pereiti prie kito klausimo.

Žmonės, turėję interneto prieigą, buvo mažiau linkę atsakyti į pirmąjį klausimą nei tie, kurie neturėjo galimybės atsakymo pasitikrinti internete. Respondentai, turėję prieigą prie interneto, nebuvo tokie savimi pasitikintys. Šiuo atveju, atvirkščiai, jie daugiau abejojo. Bet jiems taip pat buvo sunku pripažinti, kad kažko nežino, tai kenkė jų pasitikėjimui savimi, savo žiniomis. Taip pat jie mažiau dalinosi žinutėmis, kurių turiniu abejojo.

Taigi žmogus, patikrinęs faktus internete, iškart įgauna drąsos ir perdėto pasitikėjimo savimi, savo žiniomis, kad patikrinus informaciją, jie vis vien bus teisūs. Visgi ar tik internetinės žinios, suteikusios pasitikėjimo ir drąsos, turėtų išlaisvinti žmogų? Greičiausiai, ne. Bet čia jau kita tema.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"