TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Aušros vartai: paguoda sielai ir istorinė atmintis

2006 11 18 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vilniuje visą šią savaitę švenčiami Didieji Globos atlaidai. Tai ypatingos bažnytinės iškilmės, skirtos pagerbti Aušros Vartų Dievo Motiną, trunkančios oktavą, aštuonias dienas. Ši atlaidų tradicija radosi lygiai prieš 300 metų, po sostinę ištikusios didelės nelaimės - siaubingo gaisro. Jis aprašytas karmelitų vienuolio tėvo Hilariono 1761 metais išleistoje knygelėje, pavadintoje "Reliacija apie Švč. Mergelės Marijos paveikslą, Aušros vartuose prie Šv. Teresės basųjų karmelitų bažnyčios malonėmis garsėjantį". Tai skaudus Vilniaus istorijos puslapis. Tėvas Hilarionas rašo: "1706 metų gegužės 18-ąją pagrįstai pelenų diena pavadintų kiekvienas, kuris tik išvystų Vilnių vos ne visą pelenais paverstą tą dieną, kurią Šventoji Dvasia ugniniais liežuviais savo apaštalus aplankė. Ugnis įsiplieskė per patį vidudienį netoli Šv. Mikalojaus bažnyčios iš vieno apgailėtino namelio ir daugybę puikių namų, vienuolynų, Dievo šventovių sunaikino. Mūsų bažnyčią ir vienuolyną ugnis taip pat iš abiejų pusių užpuolė taip, kad ankštame, kaip ir dabar, kieme kai kurie mediniai pastatai supleškėjo. Bet kai tik iš Aušros vartų du vienuoliai, tėvas Zacharijas ir brolis Urbonas, stebėdamiesi, kad nejunta jokio sunkumo, Paveikslą išnešė ir padėjo bažnyčioje, tuoj pat ugnis nuo vienuolyno ir bažnyčios atlyžo. Tuo metu Švč. Motina kai kurių maldingų asmenų buvo regėta su didžiu spindesiu stovinti ant mūsų karmelitų bažnyčios".

Nuo to atmintino įvykio kasmet gegužės 18 dieną prie Aušros vartų miestelėnai susirinkdavo pasidžiaugti stebuklingu miesto išgelbėjimu. Ir visą dieną čia linksmai grodavo orkestrai. Tačiau naujos miesto bėdos užgožė gražią pavasario šventę...

1735 metais pradėta švęsti Dievo Motinos globos šventę. Laikas jai buvo paskirtas lapkričio antrą savaitę. Prieš 245 metus įsisteigė Švč. Mergelės Marijos brolija, kuriai popiežius Klemensas XIV davė dvi privilegijas, suteikiančias atlaidus. Toli pasklido garsas apie Vilniaus šventę ir jos metu patiriamas dangaus malones. XIX amžiaus viduryje vilniškis rašytojas Vladislovas Syrokomlė taip vaizdingai apibūdino šią Vilniaus tradiciją: "Aštuonias dienas bažnyčia ir gatvė pripildyta žmonių; vakarinė litanija, nepaisant blogo tuo metu oro, suburia kasdien po kelis tūkstančius maldininkų... Paskutinė diena ar veikiau paskutinis vakaras, kurį laikomi baigiamieji mišparai, mažai teturi panašių visoje krikščioniškoje Europoje. Vis dėlto Vilniaus gyventojai pabyra į gatves, užpildo bažnyčią, galeriją ir užlieja didžiulę erdvę prieš Aušros vartus, vos ne iki Rotušės aikštės. O visi vartai ir visa gatvė - gausiai apšviesti; regis, kad tos ugnys išreiškia širdžių visuotinį užsidegimą Tai, kurios globos šventę pažymi". Atlaidai baigdavosi iškilmingu Loreto litanijos atlikimu, kuriame dalyvaudavo geriausi solistai ir miesto orkestras.

Kiekviena detalė Aušros Vartų koplyčioje turi iškalbingą istoriją. Štai keletas tokių. Galerijos arkados langai buvo įstiklinti 1830 metais. Pinigų tam skyrė grafienė Apolinara Pliaterienė, pati čia praleidusi daug žvarbių vakarų melsdama sveikatos sirgusiam sūneliui. Tebūna šilčiau kitoms motinoms, ieškančioms koplyčioje paguodos...

Galerijos sienoje pastebėsime atminimo lentą garsios Lietuvos bajorų giminės atstovui kunigui Vladislovui Mykolui Zalieskiui, kuris Šri Lankoje, Kandžio mieste, pastatydino Aušros vartų Dievo motinai dedikuotą bažnyčią. Mokslui paliko 30 tūkst. atogrąžų augalų piešinių kolekciją ir šūsnį etnografinių aprašymų...

Didis Dievo Motinos stebuklas, kad buvo išsaugoti šie vieninteliai iš dvylikos miesto bokštų ir vartų. Sunku būtų įsivaizduoti istorinį Vilnių, kunigaikščių miestą, visiškai netekusį gynybinių statinių. Aušros vartai juk per ilgus šimtmečius tapo ir lenkų, ir lietuvių kovos už laisvę bei valstybingumą simboliu. Buvo laikai, kai to siekta bendrai... Ir mūsų ginklui prie Aušros vartų sekėsi puikiai. 1661 metais Lietuvos pulkai įsiveržė pro juos į caro kariuomenės okupuotą sostinę. 1702 metais pro šiuos vartus pavyko išvyti švedus. Sakoma, tada neapsieita ir be stebuklo: vartai nutrūko nuo vyrių ir prislėgė priešo sargybinius, pasityčiojusius iš šventojo paveikslo. 1794 metais sukilėliai, vadovaujami Jokūbo Jasinskio, sėkmingai atmušė caro kariuomenę, bandžiusią ties Aušros vartais pralaužti jų gynybą.

Iš turtingos miesto istorijos niekaip neišsirenkame datos, kuri taptų miesto gimimo diena, visų miestelėnų laukiama švente. Turbūt nerasime geresnės ir prasmingesnės dienos kaip rugsėjo 6-oji, kai 1503 metais buvo pradėta statyti miesto siena, kertinį akmenį padėjus ties Aušros vartais. Siena apglėbia atskirus statinius ir gatvių gatvelių raizgalynę; sutelkia ir paverčia visa tai tikru, užbaigtu miestu. Argi ši data nėra simboliška sostinės Vilniaus šventei?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"