Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Australopitekė Lucy daug laiko praleisdavo medžiuose

 
2016 12 03 15:46
AFP/Scanpix nuotrauka

Australopitekė Lucy, priskiriama prie senovinių hominidų, laikomų vienais ankstyviausių šiuolaikinių žmonių protėvių, bent trečdalį laiko praleisdavo laipiodama medžiais, sakoma trečiadienį paskelbtoje naujoje studijoje.

Prieš 3,18 metų gyvenusios mūsų tolimos giminaitės, kurios dalis suakmenėjusių griaučių 1974 metais buvo rasti Etiopijoje, gyvenimo būdas tikriausiai buvo panašus tiek į šimpanzių, tiek į šiuolaikinių žmonių, nurodoma žurnale „PLOS ONE“ paskelbtame Merilande įsikūrusio Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) universiteto ir Teksaso universiteto mokslininkų.

Plačiai pagarsėjusios 1,1 metro ūgio stačiomis gebėjusios vaikščioti Australopithecus afarensis patelės liekanos jau daug metų glumina paleontologus. Mokslininkai nesutarė, ar ši apie 27 kilogramus svėrusi hominidė daugiausiai laiko praleisdavo ant žemės kaip šiuolaikiniai žmonės, ar medžiuose – kaip šimpanzės.

Naujoje studijoje sakoma, kad Lucy rankos buvo stiprios, todėl tikėtina, kad ji reguliariai laipiodavo medžiais. Be to, jos kojos buvo gana silpnos ir prastai pritaikytos vaikščioti stačiomis, bet visiškai tinkamos laipioti.

Atsižvelgdami į šiuos faktus, mokslininkai daro išvadą, kad Lucy tikriausiai nakvodavo medžiuose, kad išvengtų grobuonių. Laipiodama šakomis ji daugiausiai naudodavosi rankomis ir galbūt netgi rankiodavo ėdesį medžių lajose.

Šias išvadas tyrėjai padarė atlikę naujus Lucy kaulų tyrimus didelės skiriamosios gebos skeneriais. Buvo padaryta iš viso 35 tūkst. nuotraukų galingu skenavimo aparatu, leidžiančiu tyrinėti fosilijų vidinę sandarą.

Mokslininkai sutelkė dėmesį į Lucy žastikaulių ir kairiosios rankos šlaunikaulio vidinę struktūrą. Jie nustatė, kad viršutinės galūnės buvo gerai išsivysčiusios ir tikriausiai labai raumeningos, panašios į medžiais laipiojančių šiuolaikinių šimpanzių.

„Tvirtai nustatyta, kad griaučiai prisitaiko prie gyvenimo metu patiriamų krūvių – kaulinio audinio būna daugiau, kur reikia atlaikyti stiprias apkrovas, ir mažiau, kur krūvis mažesnis“, – sakė Teksaso universiteto antropologijos profesorius Johnas Kappelmanas, vienas pagrindinių šio tyrimo autorių.

Šimpanzių griaučiams būdingos tvirtesnės viršutinės galūnės, nes šie gyvūnai laipiodami daugiausiai naudojasi letenomis. Tuo tarpu žmonėms dėl vaikščiojimo stačiomis labiau išsivysčiusios kojos, aiškino studijos bendraautorius profesorius Christophe'as Ruffas, dėstantis anatomiją Johnso Hopkinso universitete.

„Lucy (tyrimo) rezultatai yra įtikinami“, – sakė jis.

Kitoje neseniai paskelbtoje studijoje buvo padaryta išvada, kad Lucy veikiausiai užsimušė nukritusi nuo aukšto medžio. Didžiojoje Britanijoje leidžiamame mokslo žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje nurodoma, kad ši išvada buvo nustatyta išanalizavus suakmenėjusių Lucy kaulų įskilimus.

Vis dėlto mokslininkams buvo sunku tiksliai nustatyti, kiek laiko Lucy praleisdavo ne ant žemės. Naujoje studijoje keliama prielaida, kad australopitekė mažiausiai trečdalį gyvenimo praleisdavo medžių lajose, jeigu ji miegodavo maždaug po aštuonias valandas per parą.

Kiti šioje studijoje pateikiami palyginimai rodo, kad net jeigu Lucy vaikščiodavo stačiomis, šitaip judėti jai buvo gerokai nepatogiau negu šiuolaikiniams žmonėms, tad ji negalėdavo nueiti didelių atstumų.

Lucy ilgą laiką laikyta seniausiai gyvenusia žinoma žmonių pramote, bet ji buvo nuvainikuota 1994 metais, kai Etiopijoje buvo rastos ardipiteko ( Ardipithecus ramidus) patelės, pramintos Ardi, liekanos.

Prieš 4,5 mln. metų gyvenusi Ardi dabar laikoma seniausia žinoma žmonių išsivystymą lėmusios evoliucijos šakos atstove.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"