TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Autentiškas liudijimas

2010 10 11 0:00
Apie "Titaniko" katastrofą sukurta šimtai knygų, paveikslų. Štai taip nelaimę pavaizdavo vokiečių dailininkas Willy Stoeveris.
AFP/Scanpix nuotrauka

Beveik po 100 metų pirmą kartą paviešintas "Titaniko" pirmos klasės keleivės liudijimas apie katastrofą.

1912 metais Laurai Francatelli buvo 31 metai ir ji dirbo baroneto Cosmo Duffo-Gordono ir jo žmonos Lucy Christianos sekretore. Kartu su darbdavių pora balandžio 10 dieną ji įsėdo į "nepaskandinamą" didžiausią keleivinį laivą "Titanikas". Po keturių dienų laivas susidūrė su ledkalniu ir nuskendo. Žuvo 1517 žmonių, išsigelbėjo kiek daugiau nei 700. Oficialus L.Francatelli liudijimas apie įvykusią nelaimę buvo pristatytas britų pareigūnams, tyrusiems įvykio priežastis. Dabar šis dokumentas bus parduodamas aukcione. Pradinė jo kaina - 15 tūkst. svarų.

Balandžio 14-osios naktį L.Francatelli pabudo vandeniui pradėjus semti kajutę. "Prie manęs priėjo vyras ir uždėjo gelbėjimo liemenę, jis užtikrino, kad tai tik atsargumo priemonė ir jaudintis nereikėtų. Tada mes užlipome ant viršutinio denio. Pastebėjau, kad jūra atrodo arčiau nei dieną, ir pasakiau serui C.Duffui-Gordonui: "Mes skęstame", o jis atsakė: "Nesąmonė", - rašoma liudijime. Iš Škotijos kilusio žemvaldžio iš pradžių nenorėjo priimti jokia gelbėjimo valtis: jos buvo skirtos tik moterims ir vaikams. Galiausiai trijulei buvo pasiūlytos vietos mažesnėje valtyje, kur buvo tik penki keleiviai ir septyni įgulos nariai. Vos sulipus žmonėms, valtis suskato irtis kuo toliau nuo skęstančio milžino.

"Buvome jau toli, kai pamatėme, kaip "Titanikas" atsistojo ir staiga nusileido žemyn. Jam grimztant pasigirdo baisus gaudesys. Tada - klyksmai ir šauksmai. Nežinau, kiek jie tęsėsi. Kai laivas nuskendo, visur tapo tamsu. Negirdėjau, kad kas siūlytų ar svarstytų grįžti atgal, pati irgi nieko nesakiau. Mes vos galėjome prašnekėti. Vyrai kalbėjo apie Dievą, maldas ir žmonas", - rašė L.Francatelli. Po kelių dienų, pasiekus krantą, C.Duffas-Gordonas įgulos nariams sumokėjo po penkis svarus, maždaug 300 svarų šiandien, už tai, kad išgelbėjo jų gyvybę.

Iš Londono kilusi L.Francatelli mirė 1967 metais. Jos šeima, kurį laiką saugojusi liudijimą, vėliau jį perdavė dviem privatiems kolekcininkams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"