TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Baimė prieš laimę

2011 10 23 17:17

"Kuo mažiau bijai, tuo mažesnis pavojus", - rašė antikinės Romos filosofas T.Livijus.

Šiuolaikinėje visuomenėje ilgai vyravo nuostata - daugiau gaminantieji daugiau uždirba ir gali daugiau vartoti, todėl privalo tapti laimingesni. Tačiau žmonių elgesys ir jausmai pasirodė sudėtingesni, netelpantys į šią schemą. Daugelyje Vakarų šalių pajamos XX amžiuje padidėjo keletą ar net keliolika kartų, o laimingų žmonių skaičius menkai tepakito. Kodėl taip yra? Kokias pamokas ekonomistai ir politikai turėtų išmokti iš šio paradokso? Į tai mėgina atsakyti "laimės ekonomikos" tyrinėtojai, bandantys derinti ekonomikos ir psichologijos mokslų žinias.

Šie tyrimai patvirtino, kad dvasinės sąvokos - gyvenimo prasmė, laimė, pasitikėjimas ir panašiai - tiesiogiai veikia ekonomikos rodiklius. Patvirtino, kad laimingas darbuotojas dirba našiau ir uždirba daugiau.

Žmonių dvasinė būklė, juos vienijantys ar skiriantys bendro veikimo būdai, normos ir nuostatos vadinamos socialiniu kapitalu. Harvardo (JAV) universiteto sociologas R.Putnamas rašo, kad socialinis kapitalas yra kone svarbiausias matmuo, skiriantis išsivysčiusias šalis nuo tik pradėjusių žengti gerovės keliu valstybių. Tokį požiūrį paaiškinti nėra sunku. Jei žmonės pasitiki vieni kitais ir savo valstybės institucijomis, jei ieško bendrų sprendimų, tuomet galima tikėtis, kad visuomenė pasieks sėkmę, o jos atstovai jausis laimingesni.

Socialinį kapitalą labiausiai naikina agresija, nepasitikėjimas ir baimė. Kalifornijos universiteto politologijos profesorius D.Treismianas pabandė išsiaiškinti baimių paplitimą pasaulyje. Jis apibendrino apklausas atliekančių sociologinių tyrimų bendrovių "Eurobarometras", "Pew", ASES duomenis, rodančius, kiek įvairių šalių piliečiai paveikti baimės. Aiškinosi, ko jie bijo - globalaus atšilimo, branduolinio konflikto, organizuotų nusikaltėlių, paukščių gripo - ir kiek stiprios šios baimės.

Nenuostabu, kad Europoje, kaip veikiausiai ir visame pasaulyje, daugelis žmonių patiria įvairių baimių. Kita vertus, baimių "geografija", jų pasiskirstymas savitai atkartoja kitų visuomenės problemų, ekonominių pasiekimų pasiskirstymą. Paaiškėjo, kad saugiausi jaučiasi žmonės Šiaurės Europoje ir kai kuriose Vidurio Europos šalyse. Polinkis perdėti pavojus, anot D.Treismiano, labiausiai paplitęs Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Maltoje, o mažiausiai - Austrijoje.

Tarp visuomeninių veiksnių, labiausiai veikusių baimių paplitimą ir stiprumą, vyravo ekonominiai, šeiminiai ir religiniai. Tikintieji pragaru ir kitų dalykų bijojo labiau nei tikintieji rojumi. Vidurinės klasės atstovai bijojo mažiau nei skurdžiai ir milijonieriai. Gyvenantieji stabilios ekonomikos šalyse akivaizdžiai mažiau bijojo finansinių sunkumų ir nedarbo nei šalyse, kurios patiria ekonominių sunkumų. Susituokusieji buvo mažiau baimingi nei išsiskyrusieji ar vienišiai.

Baimė, kaip bet kuri kita emocija, yra ir naudinga, ir žalinga. Žmogus, nežinantis, kas yra baimė, keltų grėsmę sau ir aplinkiniams, tarkime, pilotuodamas lėktuvą ar dirbdamas prie atominės elektrinės pulto. Nejaučiantis pavojų automobilio vairuotojas vargu ar yra kitų eismo dalyvių idealas.

Baimė, kaip bet kuri kita emocija, turi ir įgimtas, ir įgytas, nulemtas visuomenės santykių bei kultūros šaknis. Anot psichologo J.Bowlby, esminė baimės prielaida - vienatvė, atskirtumo nuo kitų žmonių išgyvenimas. Pastarasis požiūris leidžia susieti baimės išgyvenimą su socialinio kapitalo dydžiu ir galiausiai su ekonominiais kurios nors bendruomenės pasiekimais.

Lietuvoje 84,8 proc. žmonių nedalyvauja jokių nevyriausybinių organizacijų veikloje. Kur kas daugiau apklaustų lietuvių nei žmonių Vakarų Europos šalyse tvirtina su šeima ir giminėmis praleidžiantys daugiau laisvalaikio nei su draugais ir pažįstamais. Taigi Lietuvoje žmonės nėra linkę artimai bendrauti ir plėsti pažįstamų bei draugų būrio. Be to, mažai kas pasitiki valstybinėmis institucijomis ir bendruomene. Tokią padėtį tenka apibūdinti kaip socialinio kapitalo stoką, o ji savo ruožtu skatina baimę.

Visuomenėje vyraujantys jausmai, be abejo, daro įtaką joje paplitusiems veikimo būdams ir pasiekimams. Ekonomistas F.Libermanas rašo, kad svarbiausia verslo problema - ne pinigų, o optimizmo ir drąsos stoka. Jo nuomone, jei tauta pesimistiškai vertina bandančiuosius kurti ir rizikuoti, ji negali laimėti. Jei bijoma ekonominio nuosmukio, ši baimė menkina darbo našumą ir skatina emigraciją. Jis rašė apie Lotynų Ameriką. Regis, jo pastebėjimai neblogai tinka ir Lietuvai. F.Libermanas taip pat mano, kad laimingi žmonės lengviau kuria socialinį kapitalą, o drauge lengviau įveikia socialinius bei ekonominius sunkumus.

Psichoterapeutas gali išgydyti atskirą ligonį. Kas išgydys valstybę? Gal felicitarinė (felicitas - lot. laimė) politika, kurios tikslas - didinti žmonių laimę. Tačiau tokia politika veikiausiai dar negreit taps Lietuvos realybe, nes šiandien apie ją mūsų šalyje girdėjo tik vienas kitas, o jos principų įgyvendinimu niekas dar neužsiima.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"