TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Balti prisiminimų paukščiai

2006 10 05 0:00
Gražios mūsų mintys būna baltos - vakarop svečius pasitiko šimtai žuvėdrų.
Autoriaus nuotrauka

Rusnė buvo kaip bareljefas.

Prieš lietų miglon įsisupęs žvejų miestelis tądien buvo panašus į Karaliaučiaus krašto juvelyro dirbinį, ką tik nulietą iš alavo. Kelios uoste gulinčios valtys, ramus, pilkas vanduo, šiek tiek rusvo dažo ant šakų sproginėjančiuose kaštonuose. Žvejojantys vaikai drauge su bažnyčios bokštu blyškiai spindėjo tvenkinio vandens dubenyje. Apie į rusniškio Kazio Banio namus atvažiuojančią šventę, vaikai nieko nežinojo, nes tiesą pasakius, apie tai nenutuokė net pats šeimininkas, sunegalavusios širdies paguldytas į lovą.

O viename Šilutės prekybos centre buvę Betygalos valsčiaus Pagojuko pradinės mokyklos mokiniai savo mokytojui Kaziui Baniui pirko laivą. Kymantų kaimo berniukai ir mergaitės, dabar gerokai pražilę dėdės ir tetos, Ona Vaitkevičiūtė-Gaižienė, Stasė Sutkutė-Misevičienė, pulkas Savickiukų: Ona, Zofija, Antanas ir Kostas nutarė vandenų krašte gyvenančiam savo mokytojui padovanoti burlaivį, kad nesibaugintų kasmetinio potvynio, kad turėtų kuo gražias mintis po pasaulį plukdyti.

Sunkus buvo mokytojo kelias iš Pagojuko į Rusnę. Per tremtį, pažeminimą, pokario nepriteklius, atsitiktinius, ne visuomet širdžiai mielus darbus. Dabar Banį žino visa Lietuva, nemaža dalis Europos. Į jo išpuoselėtą etnografinę žvejo sodybą vasaromis suplūsta minios žmonių. Šiemet lankytojų skaičius persirito per dešimtį tūkstančių. Kiekvienam kas nors pasakyta, į akis pažiūrėta, užsukta į širdį. Ach, tie virš Pagojuko pradinės mokyklos griuvėsių užaugę krūmeliai, kaip jie panašūs į Rusnės gluosnius, tik ne tokie žali.

Svečiams atvėrus mokytojo alytnamio duris būta nemažo nustebimo. Kai pirmasis susitikimo jaudulys atlėgo, ponas Kazys pavydėtinai tiksliai prisiminė savo buvusių mokinukų vardus ir pavardes, atgavęs sveikatą, nuo aukšto tempė kėdes, sodino netikėtus svečius prie stalo. Žmona Valerija kaitė kavą, ant baltos stalo drobulės it šieno kupetos dygo lauktuvių pyragai, riedėjo sausainiai, čiužinėjo dešrų rinkės. Kalbos pynėsi į vieną didelę, gražią kasą, pagražintos prisiminimų kaspinėliais vertė žagsėti kitur esančius, net tuos, kurie po žeme. Kalbama buvo labai dorovingai, apeinant gyvenimo nelygumus bei juodulius. Tik įsiklausyk, nuo 1952 metų vienas kito būryje nebuvo matę - ar verta užgauti atmintį sopoliu?

Vakarop, kai genami laiko, išsirengė į žvejo sodybą, prie jos svečius pasitiko šimtai žuvėdrų. Tarsi iškaltos iš marmuro jos tupėjo po rudenėjančiais gluosniais ir tik viena kita, tarsi ne šios dienos mintis, sumojavusi sparnais, ištirpdavo horizonte. Gražios mūsų mintys būna baltos. Atsisveikinimo ašara susitvenkusi ant mokytojo skruosto pamažu sugrįžo į akis, nes nusileisdama ant žemės būtų sudrumstusi tylą. Tylos dabar reikėjo abiem pusėms - ir pasiliekantiesiems, ir išvažiuojantiesiems. Kur kitur, jei ne alavinėje Rusnės tyloje, lankose tupint baltiems prisiminimų paukščiams, išgirsi plakančią, jaudulio grybšteltą savo širdį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"