TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Balzamuota Ričardo Liūtaširdžio širdis

2013 03 04 6:04
Ričardas Liūtaširdis buvo vienas garsiausių Kryžiaus žygių vadų./AFP/Scanpix nuotrauka

Teismo medicinos ekspertai, ištyrę karaliaus Ričardo Liūtaširdžio širdį, rado įrodymų, kad Anglijos karžygio palaikai buvo balzamuoti.

Per aštuonis šimtus metų į dulkes virtusi legendinio karžygio širdis buvo tiriama moderniausia laboratorine įranga. "Tyrimas parodė, kad su šiuo organu buvo elgiamasi kaip su krikščionių relikvija", - sakė Garšo mieste, netoli Paryžiaus, esančios Raymond'o Poincare universitetinės ligoninės atstovas Philippe'as Charlier.

Kaip nustatė drauge su juo dirbę mokslininkai, viduramžių balzamuotojai širdžiai konservuoti naudojo gyvsidabrį ir į dervą panašų kreozotą, dar pridėjo bosvelijos smilkalų, mirtų, saulučių ir mėtų, kad suteiktų malonų kvapą. Balzamuota širdis buvo suvyniota į lininį audinį ir amžiams sandariai uždaryta švino dėžutėje.

Viduramžiais balzamavimo paprastai imdavosi virėjai ir mėsininkai,  pripratę dirbti su mėsa ir mokantys pašalinti nereikalingus organus. Jie visada turėdavo žolelių, prieskonių ir kitokių šiam darbui reikalingų aromatingų medžiagų. Nors daugelis įsivaizduoja, kad viduramžiai buvo tamsūs laikai, karaliaus Ričardo širdį balzamavęs asmuo arba asmenys turėjo ypač daug įgūdžių, mokėjo derinti metalus su augaliniais produktais.

Istorikai sako, kad karaliaus Liūtaširdžio širdis buvo rūpestingai  saugoma dėl religinės dogmos. Vienas XIII amžiaus Anglijos vyskupas apskaičiavo, esą po mirties "Ričardas Liūtaširdis 33 metus praleido skaistykloje, ten išpirko savo kaltes, ir tik 1232 metų kovą įžengė į Dangų".

Žurnale "Scientific Reports" aprašomas tyrimas leidžia geriau suvokti karaliaus, kuris visoje Vakarų Europoje laikomas narsumo simboliu, tuometę padėtį. Tačiau šių dienų istorikai teigia, jog Ričardas Liūtaširdis buvo nerūpestingas karalius ir karo kurstytojas. Kovodamas su Saladinu dėl Jeruzalės jis išžudė tūkstančius belaisvių.

Ričardas Liūtaširdis mirė 1199 metais po mūšio su prancūzais Šaliu regione, Vidurio Prancūzijoje, kai jam kairį petį persmeigė vieno berniuko paleista strėlė. Po 12 dienų 41 metų karalius mirė. Greičiausiai taip nutiko dėl kraujo užkrėtimo arba gangrenos, nors kai kurios legendos byloja, kad jį peršovusi strėlė buvusi užnuodyta. Pagal tų laikų tradicijas karaliaus kūnas buvo padalytas į gabalus.

Didžioji jų dalis palaidota Luaros slėnyje esančiame Fontevro vienuolyne, šalia tėvo ir motinos palaikų, o viduriai užkasti Šaliu žemėje - tuo siekta parodyti nepagarbą prancūzams. Karaliaus širdis - kūno dalis, kurioje, kaip buvo manoma, gyveno siela, - palaidota Normandijos sostinėje Ruane. Tuomet ji priklausė anglams.

AFP, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"