Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATA
TRASAŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
ĮDOMYBĖS

Baublio sodas

... "Ties manim Perkūnasui degė avys, ožkos,

O dabar many gyven Dionizas Poškas."

Tokius pašmaikštavimus, išrašytus lentelėje virš durų garsingame Baublyje, galėjo perskaityti kiekvienas, peržengęs jo slenkstį ir patekęs į slėpingą ąžuolo ertmę, būstą, kuriame visada svečių laukdavo žemaitiško, plačiai užgriebiančio humoro nestokojantis poetas.

Dionizas Poška (1764-1830), kaip ir šiandien mes, gyveno laikotarpiu tarp dviejų epochų - palydėjo puošnaus, valiūkiško XVIII amžiaus pabaigą ir stebėjo daug žadančio XIX amžiaus ženklus. Ką tik pradingo Lietuvos ir Lenkijos valstybė, krito Prancūzijos monarchija. Virš Senojo žemyno sklandantys permainų miražai 1807 metais šmėkštelėjo ir čia, ties Bardžiais, Skaudvile, Taurage - su gausia palyda atbildėjęs Rusijos caras Aleksandras I birželio 25 dieną Nemuno upėje ties Tilže, ant puošniai įrengto plausto, susitiko su imperatoriumi Napoleonu. Po kelerių metų šio karvedžio raiteliai, išmaišę pusę pasaulio, užklydo ir į Bardžius, tačiau čia jie rado bajorą, besidomintį visai kitais dalykais nei karo šlove...

Istoriniais 1812 metais Dionizas Poška, sukvietęs valstiečių talką, nukirto kaimynystėje, ant Vyšniakalnio, bene tūkstantį metų kerojusį, bet jau nudžiūvusį, seniesiems dievams paaukotą ąžuolą - Baublį. Keturiasdešimt vyrų, ragindami vienas kitą linksmais šūksniais, atrideno drūtąją ąžuolo dalį į dvaro sodybą. Čia talkininkai dar turėjo įveikti keptą jautį, midaus statinę. Tačiau tai buvo tik sumanytos žaismės pradžia. Vėliau kiek puikių dienų, vasarų prabėgo Baublį įrengiant, puošiant, meistraujant, sodininkaujant - "Ties pačiu langu matyt gal visokių kvietkų:/ Erškėtrožių, ramunių, dobilų, negetkų..." Kiek čia vakarota, šnekučiuotasi su bičiuliais, atvykusiais iš toli, svajota apie būsimą žemaičių ir lietuvių valstybę. Dionizas Poška, kaip ir jo bendraminčiai, įžvalgiai sprendė - savo valstybę reikia pradėti kurti prikeliant, puoselėjant tėvų kalbą, atgaivinant tautos istorinę atmintį. Tam tarsi simbolinė grandis turėjo praversti ir Baublys, tapęs modernia šventove - biblioteka, muziejumi, darbo kabinetu. Tikras stebuklas - gal ir iki šiol slaptingų kūrybos galių globojamas Baublys su kiek jaunesniu broliu stūkso sveiki po stilingais gaubtais Bijotuose, aptarinėja, kaip mes gyvename...

2006-aisiais "Versmės" leidyklos kraštotyrinės ekspedicijos Skaudvilėje vadovas istorikas Virginijus Jocys iškalbingu "Baublio manifestu" (išguldytu vietine šnekta) pakvietė į Bijotus Dionizo Poškos "prietelius" padiskutuoti, kaip ir kokiais gerais darbais galėtume pasitikti Baublio 200 metų (o iš viso - 1200 metų) jubiliejų. Sugužėjo svečiai iš Šilalės, Tauragės, Skaudvilės, Kaltinėnų, Vilniaus, muziejininkai iš Šiaulių, Telšių, Varnių. Kalbėjome, fotografavome, klausėme, svarstėme. Deja, turėjome pripažinti, kad mūsų tėvai ir seneliai daugiau negu mes rūpinosi, domėjosi šia ypatinga erdve. Bet gal Baublys dar kartą mus pažadins?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"