TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Bazė be bazės

2010 01 23 0:00
Užsienio spaudos nuotrauka

Osama bin Ladenas neseniai vėl prabilo, bet jo organizacija tėra buvusios galios šešėlis. "Al Qaedą" graužia krizė, ir ne tik finansinė.

Prastai klostosi reikalai afganų valstybėje. Jau šiemet nuo talibų išpuolių ir dėl NATO pajėgų klaidų žuvo daugiau kaip 1300 civilių ir kareivių. Valstybės institucijos funkcionuoja blogai, organizuoti rinkimus sekėsi sunkiau negu Irake. Pakistanas įgyvendina šalyje savo strateginius interesus, o NATO valstybėse netyla diskusijos dėl misijos Afganistane tikslų. Tokioje situacijoje paguoda, nors ir menka, yra faktas, kad Pakistano-Afganistano dėlionėje vienam elementui - "Al Qaedai" - vis blogiau.

O.bin Ladeno bazę ištiko neregėta krizė. Ji stokoja lėšų ir naujokų, parama reakcingai salafijos sekėjų ideologijai aiškiai mažėja, o "Al Qaedą" priglaudę Pakistano talibai rugpjūčio mėnesį neteko žymiausio vado Bajtullaho Mehsudo. Be to, Pakistano armija spaudžia talibus iš rytų, tuo metu amerikiečiai toliau rengia nepilotuojamas antskrydžius iš vakarų. Organizacijos nariams vis sunkiau keisti vietą, ką jau kalbėti apie mokymus ar kitokį aktyvumą.

Svetimi tarp svetimų

Organizacijos branduolys, veikiantis Afganistano ir Pakistano pasienyje, - tai tik keli šimtai žmonių. Tarp jų daugiausia arabų, tadžikų, uzbekų ir čečėnų. Kai kuriais duomenimis, minimi keli tūkstančiai narių; priskaičiuojamos kituose musulmonų pasaulio regionuose (pavyzdžiui, Jemene, Šiaurės Afrikoje) veikiančios "Al Qaedos" grupės, kurios dėl įvairių priežasčių prisidėjo prie tinklo. Tačiau Pakistane ir Afganistane organizacijos nariai - svetimtaučiai. Puštunai laiko juos svetimšaliais, priešingai nei gentainius talibus, kurie turi gerokai didesnę valdžią ir paramą puštunų gentyse.

"Al Qaedos" kovotojai gali slapstytis Pakistane tik talibų dėka - su "svetimaisiais" juos sieja bendras priešas. Šiame regione didžiausia problema yra talibai, o ne "Al Qaeda", kuri vis mažiau turi ką pasiūlyti šeimininkams. Neatmetama galimybė, kad nusilpusi jos bazė netrukus gali tapti talibams neparankia sąjungininke. Arabų šalyse jau yra daug stipresnė ir jiems priešiška konkurencija: "Hamas", "Hezbollah", Musulmonų brolija.

"Al Qaedos" viršūnė, kuri greičiausiai slepiasi Pakistane, tai - arabai. Be O.bin Ladeno iš Saudo Arabijos, antras pagal svarbą vadovas yra egiptietis Ajmanas al Zawahiri, O.bin Ladeno patarėjas ir jo "leitenantas", 1981 metais apkaltintas dalyvavęs pasikėsinant į Egipto prezidentą Anwarą Sadatą. Uždaram vadų būreliui taip pat priklauso Mustafa Abu al Jazidas (gali būti, kad jis dirigavo pasikėsinimui į Benazir Bhuto), vyriausiasis strategas Saifas al Adelis ir libis Abu Jahja al Libi.

Kraujo upelių ilgesys

Bene labiausiai žiniasklaidą domina A.al Zawahiri. Jo pažiūras suformavo garsus salafijos mąstytojas Saidas Quitbas, Musulmonų brolijos narys, kurį Egipto valdžia 1966 metais pakorė. Iš S.Quitbo "Al Qaeda" perėmė "avangardo" sąvoką: "Vakarų puvėsiais nuodijamų musulmonų tamsybės laikais avangardas turi parodyti teisingą kelią, vesti bendruomenę." Ideologinis organizacijos tikslas - mobilizuoti urmu visų musulmonų bendruomenę ir pradėti džihadą prieš Vakarų įtaką bei korumpuotus jų bendrininkus arabus, kad vėliau ateisiantis pamaldus valdovas galėtų suvienyti islamo pasaulį į bendrą kalifatą, gyvenantį pagal šariato principus.

"Al Qaedos" ideologai supranta, jog šiandien tie tikslai nepasiekiami, todėl jiems reikia taktinių laimėjimų - teroristinių atakų prieš savo priešus. Tačiau per aštuonerius metus po 2001-ųjų rugsėjo vienuoliktosios "Al Qaedai" nepavyko surengti nė vieno teroristinio akto svarbiausių priešių - Jungtinių Valstijų - teritorijoje. Po išpuolių Madride (2004 m.) ir Londone (2005 m.) sėkmingai apsigina ir Europa. Organizacijos operacinė erdvė liko tik musulmonų pasaulis, bet tai jai tapo pražūtinga.

Per "Al Qaedos" rengiamas teroro atakas dažniausiai žūva musulmonai. Kadangi jos vykdomos skelbiantis, kad musulmonai ginami nuo svetimų jėgų, organizacija pateko į ideologinius spąstus. Pasikartojantys džihado šalininkų kaltinimai "Al Qaedai" dėl musulmonų žudymo privertė vadovus teisintis. A.al Zawahiri net dalyvavo keliuose susitikimuose su internautais organizacijos "As-Sahab Media" portale ir atsakinėjo į atsiųstus klausimus.

Nors ir bandė gelbėti prestižą, O.bin Ladeno organizacija ir jos teroristiniai metodai smarkiai smuko musulmonų pasaulio akyse. Pasak "Pew Research Center", rugsėjį tik 18 proc. pakistaniečių deklaravo pasitikėjimą O.bin Ladenu (2003 metais - 46 proc.), o 9 proc. žmonių rėmė "Al Qaedą" (2008-aisiais - 25 proc.). Per dvejus metus pasitikėjimas O.bin Ladenu krito nuo keliolikos iki kelių dešimtųjų procentų ir Indonezijoje, Jordanijoje, Libane, Turkijoje bei palestiniečių teritorijose.

Krizė pasiveja Alacho išrinktuosius

"Al Qaeda", matyt, turi ir finansinių problemų. Gyvenimas Afganistano ir Pakistano pasienyje nėra pigus - be maisto, būstų ir ginklų, organizacija dar turi mokėti kompensacijas žuvusių narių šeimoms, atsilyginti vietiniams už tylėjimą ir apsaugą. Pagrindinis jos pajamų šaltinis yra individualios musulmonų aukos labdaros organizacijoms, visų pirma Persijos įlankos arabų valstybėse. Kai kurie rėmėjai žino, kad aukoja džihadui, bet labdaros organizacijos dažnai yra infiltruotos "Al Qaedos" simpatikų, kurie pasinaudoja jų turtu.

Po atakų prieš Pasaulinį prekybos centrą dėl apribojimų, kuriuos finansinėms institucijoms ėmė taikyti Pasaulio bankas, Jungtinės Tautos ir atskiros valstybės, tarp jų ir arabų, "Al Qaedos" centras liko atkirstas nuo svarbiausių pinigų šaltinių. Iki 2006 metų jis galėjo tikėtis nuolatinės pagalbos iš savo filialo Irake (garsiajame laiške, perimtame 2005 metais, A.al Zawahiri prašo jo 100 tūkst. dolerių), tačiau Amerikos armijai sudarius sutartį su vietiniais sunitų vadovais "Al Qaeda" prarado įtaką Irake.

Pagaliau savo atspaudą įspaudė ir pasaulinė krizė, ypač turtingiausiems rėmėjams prie Persijos įlankos. Dėl finansų ir įvaizdžio problemų "Al Qaedai" sunkiau sekasi telkti naujus narius. 2008 metais kandidatas turėdavo sumokėti apie 400 eurų už dviejų savaičių mokymus ir dar 900 eurų - už aprangą bei ginklą. Europos musulmonai, atvykstantys į Pakistaną prisidėti prie "Al Qaedos", karčiai nusivilia šeimininkų neorganizuotumu ir menku mokymo lygiu.

Musulmonų pasaulyje egzistuoja du salafijos doktrinų projektai: džihadas, kuriam atstovauja "Al Qaeda", ir Egipto musulmonų brolijos ihwan - islamo politinės partijos sukūrimas. Tos dvi kryptys konkuruoja. Geras pavyzdys - "Al Qaedos" santykiai su "Hamas". Kai ši grupuotė vadovavosi džihado ideologija, "Al Qaeda" ją rėmė, tačiau kai dalyvavo 2006 metų rinkimuose, atsisakė įvesti šariatą ir pradėjo derėtis su Izraeliu, atvirai susikirto su džihado šalininkais. Konfliktas baigėsi karu. Rugpjūtį "Hamas" kruvinu būdu likvidavo "Al Qaedos" grupę Gazos ruože.

"Al Qaedos" sutemos?

"Al Qaedoje" vykstantys pokyčiai turėtų paskatinti JAV ir Europos valstybes permąstyti savo politiką. Visų pirma, jos bazė nėra homogeninė organizacija. Tik objektyvių pasidalijimų ("Al Qaeda" prieš talibus), vidinių debatų (džihadas prieš ihwan), interesų konfliktų ("Al Qaeda" prieš "Hamas") ignoravimas leidžia laikyti ją vieninga ir stipria. Politikai ir žiniasklaida per daug greitai priskiria "Al Qaedai" kiekvieną teroro aktą Pakistane, Afganistane ar Irake, suteikia jai reikšmingumo ir sėkmės. Jų akyse ši išauga iki antivakarietiškos veiklos vėliavininkės.

Antra, "Al Qaeda" nėra nei ideologija, nei religija, o tik viena teroristų organizacijų. Todėl apeliavimas į civilizacijų susidūrimą čia beprasmiškas, nes antagonizuoja ištisas visuomenines grupes. Juk tai ir yra "Al Qaedos" tikslas. Organizacijos vadovai nėra visų musulmonų atstovai - zondavimas aiškiai parodo, kad šiandien "Al Qaeda" atstovauja tik smulkmei. Žinoma, kultūros faktorius čia vaidina savo vaidmenį, bet jis pernelyg dažnai pervertinamas.

Trečia, verta prisiminti, kad nepasitenkinimas JAV politika Artimuosiuose Rytuose tebėra visuotinis, ir ne be pagrindo. Regiono valstybės, be abejo, turi objektyvių politinių ir visuomeninių problemų - autoritariniai režimai, korupcija, pilietinių laisvių nebuvimas, - prie to tam tikra dalimi prisideda Vakarų kultūrinė politika. Pažeidimai Abu Graibe, Gvantaname ir Bagrame tik įpylė aliejaus į ugnį, "Al Qaidos" nusilpimas čia nieko nekeičia.

Dabartinis jos silpnumas slepia potencialią grėsmę. Organizacijai skubiai reikia triukšmingos sėkmės, o tai galėtų padaryti tik didelis teroristinis išpuolis.

Galbūt tokią ataką pavyks surengti ir mums vėl teks klausytis O.bin Ladeno grasinimų, bet, kaip moko istorija, laikui bėgant kiekviena teroristų organizacija praranda egzistavimo prasmę. Kas žino, gal jau esame "Al Qaedos" sutemų liudininkai, tačiau tuo įsitikinsime, kai bus sučiupti jos vadovai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"