TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Bertolto Brechto meilės simultanai

2009 03 26 0:00
B.Brechtas buvo puikus savo gyvenimo režisierius.
Corbis/Scanpix iliustracija

Tęsiame ciklą "Rašytojų mūzos" apie garsiausių pasaulio rašytojų meilės nuotykius. Pradžia sausio 29, vasario 6, 12, 19, 26, kovo 5, 12, 19 dienomis.

Prieš metus oficialiai išsiskyręs su Marianne Brecht ir turintis kitą šeimą rašytojas nusipirko gražius namus į pietus nuo Augsburgo ant Amerzės ežero kranto ir gyveno neskaičiuodamas grašių. Tačiau kai Helene Weigel, kuri buvo trečią mėnesį nėščia, pareikalavo žmonos statuso, B.Brechtas ją vedė. Jie susituokė 1929 metų balandį, o praėjus pusmečiui jiedu susilaukė dukrelės Barbaros, būsimos aktorės ir drabužių dizainerės.

Rašytojo santuoka sukėlė galybę nepasitenkinimo, priekaištų ir pykčio tarp jo mylimųjų.

Dvidešimt devynerių miunchenietė aktorė Carola Neher įsižeidė ir pasipiktino, kai rašytojas, sutikęs ją grįžusią iš gastrolių geležinkelio stotyje lyg tarp kitko prasitarė vedęs Helene. Ji trenkė jam į veidą jo padovanotomis rožėmis. Paaiškinimas, kad tai buvę "neišvengiama, bet nieko nereiškia", jos pykčio nenumaldė. Carola, B.Brechto mylimąja tapusi 1926 metais po sunkiai sirgusio vyro, rašytojo Alfredo Henschke'o, rašiusio Klabundo slapyvardžiu, mirties, šias vedybas palaikė tikra išdavyste. Gabi ir įdomi aktorė, daug kartų vaidinusi pagrindinius rašytojo pjesių vaidmenis, sunkiai pakėlė tokį smūgį. Carolai, kuri įnoringą publiką žavėjo plastiškumu, prigimtiniu muzikalumu ir nuostabiu sopranu, puikiai atlikusiai dainas specialiai jai parašytoje pjesėje "Šv. Joana iš skerdyklų", aprimti ir atleisti prireikė laiko. Kai tai įvyko, Carola ir Bertolto draugystė vėl įgijo artumo ir aistros.

Negalėjo pamiršti

Su B.Brechto vedybomis sunkiai taikstėsi ir dvidešimt septynerių metų skandalinga rašytoja, L.Feuchtwangerio bičiulė Marie Luise Fleisser, kuri dvejus metus buvo Bertoldo artima draugė ir dėl jo paliko sužadėtinį. B.Brechto pasiteisinimas, kad H.Weigel "tikrai jam skirta, kad vienas jau nebemokėjo nei gyventi, nei dirbti", M.L.Fleisser neįtikino. Nepraėjo nė mėnuo ir ji susižadėjo su laikraščio redaktoriumi, ekscentrišku rašytoju Hellmutu Draws-Tychsenu ir išvyko į kelionę į Švediją, vėliau į Prancūziją ir Andorą. Grįžusi ryžtingai priešinosi visiems rašytojo bandymams ją susigrąžinti. Kadangi nebuvo liovusis vertinti B.Brechto kaip žmogaus ir draugo, ji veltui stengėsi išsilaisvinti iš jo įtakos. Ištikta nervinės krizės ir nesėkmingai bandžiusi nusižudyti, Marie Luise sugrįžo pas tėvus į Ingolstadtą.

Ne mažiau skaudžiai į vedybas reagavo ir Elisabeth Hauptmann. Ji B.Brechtą mylėjo ir pasiaukojamai jam dirbo, spaudai parengė jo baladžių tomelį "Die Hauspostile", o sužinojus naujieną negalėjo susitaikyti su tokiu netikėtu jo poelgiu ir bandė nusižudyti. Tik sujaudinta jai skirto eilėraščio ir nusižeminimo, Elisabeth atleido rašytojui. 1931 metais ištekėdama už redaktoriaus Friedricho Hacke'o tikėjosi išsilaisvinti iš B.Brechto apžavų, tačiau santuoka jos neišgelbėjo: po metų pora išsiskyrė. Susitaikiusi su savo jausmais bei esama padėtimi Elizabeth liko atsidavusi B.Brechto draugė ir nenuilstanti bendradarbė.

Apsuptas moterų

Dirbdamas režisieriumi Berlyno teatre B.Brechtas taip prakuto, kad "nebetaupė tramvajaus bilietui ir nusipirko automobilį". Apsuptas būrio bendraminčių jis jautėsi pakiliai ir kūrybingai. Ypač kai jo mylimos trys jaunos, dailios moterys - rašytoja E.Hauptmann, aktorės Carola Neher ir Margarete Steffin - sumaniai padėjo jam kurti.

Labai brangi, artima ir itin naudinga buvo dešimčia metų jaunesnė, nepaprastai gabi, rašiusi vaikams dainas ir apsakymus, mokėjusi rusų ir visas skandinavų kalbas, tuberkulioze serganti Margarete. Su ja, kilusia iš Berlyno darbininkų komunistų šeimos, rašytojas susipažino 193l metais per repeticijas teatre. Margarete kaip mėgėja aktorė rengė vaidmenį B.Brechto pjesėje pagal rusų rašytojo Maksimo Gorkio romaną "Motina".

Liekna, aštrių veido bruožų, tamsiai mėlynų akių, trumpų rusvų lygiai sušukuotų plaukų, iš pažiūros gana drovi Margarete taip pat buvo jo meilužė. Jai teko dalytis mylimuoju su kitomis ir dažnai būti jo, grįžusio iš kitos moters glėbio, atstumiamai. Tačiau ji atsidavusi tarnavo savo genijui. Moteris labai vertino jo poeziją ir geriausiai nei kuri kita padėjėja gebėjo redaguoti rašytojo kūrinius. Drauge su Grete (taip meiliai rašytojas vadino Margaretę) B.Brechtas rašydavo pjeses, kartu sudarydavo detalius režisūrinius planus, numatydavo, kur jas statys ir kas jose vaidins, o laisvą valandėlę žaisdavo šachmatais. Biografų teigimu, B.Brechtą ir M.Steffin siejo ypatingas dvasinis ryšys. Ji buvo jo Muck - užgaida arba įnoris, jo draugė ir mūza, įkvėpusi parašyti daugybę eilių.

Atlaidi žmona

Visos intymios draugystės ir nuolatinė meilužių kaita rašytojo guolyje nekėlė jokios grėsmės B.Brechto ir H.Weigel santuokai. Rašytojo žmona, vertinusi vyro genialumą, atleisdavo jam visas meilės avantiūras. Pasakojama, kad ji net prašydavo draugų vengti Bertolto meilužių ir nekelti jam nereikalingų rūpesčių. Juo labiau kad rašytojas puoselėjo idėją, jog jo negalima atstumti. Be to, jis neapkentė išsiskyrimų. Žmonos Helene jis nė karto nebandė palikti.

Pabėgo laiku

1933 metų politiniai įvykiai ir Berlyno Reichstago gaisras vasario 27-ąją netiesiogiai palietė ir B.Brechtą. Šeimai, palaimingam meilės haremui, kūrybiniams užmojams iškilo pavojus. Visus savo pinigus skubiai pervedęs į užsienį, rankraščius, baldus ir asmeninę biblioteką patikėjęs saugoti E.Hauptmann, rašytojas su žmona išvyko į Prahą. Kad nesukeltų įtarimo, jie keliavo be bagažo. Vėliau, padedant draugams, prie jų prisidėjo duktė Barbara ir sūnus Stefanas. Rašytojas pabėgo kaip tik laiku: prasidėjus riaušėms jo turtas buvo konfiskuotas, jo knygos deginamos tiesiog gatvėse, jo pjesės uždraustos, daugybė laikraščių ir žurnalų, spausdinusių B.Brechto kūrybą, likviduoti.

Nuolatinės gyvenamosios vietos užsienyje rašytojas nebuvo pasirinkęs. Bet taip jau nutiko, kad Čekoslovakija, Austrija, Šveicarija virto tik trumpalaikėmis stotelėmis, panašiai kaip greitomis drauge su Kurtu Weiliu parašytas baletas "Septynios mirtinos nuodėmės".

Tikroji B.Brechto emigracija, išgyventa Danijoje, Švedijoje, Suomijoje ir JAV užtruko net penkiolika metų. Ir visi tie metai jo biografijoje įsirėžė reikšmingomis pažintimis, gan įspūdingų moterų meilėmis, atsidavusių draugų parama ir kūriniais, išgarsinusiais jį visame pasaulyje. Pirmoji nesavanaudiškos pagalbos ranką ištiesė šešiasdešimt vienerių metų danų rašytoja Karin Michaelis, pakviesdama rašytoją su šeima atvykti į Daniją. Karin pažinojo ne tik rašytoją, bet ir H.Weigel, priglaudė juos savo dvare Fiūno salos pietuose. Dvare apsigyveno ir M.Steffin, atskubėjusi iš Italijos, kur tuo metu gydėsi. Netrukus rašytojas išsikėlė į nedidelį žvejų miestelį netoli Svendborgo. Gavęs pinigų iš tėvo bei žmonos palikimą, B.Brechtas nusipirko namą. Čia E.Hauptmann jam persiuntė rankraščius, senuosius baldus ir biblioteką. Jo namai virto pabėgėlių sambūrio vieta, kurioje dažnus vakarus leisdavo daugelis Augsburgo, Miuncheno ir Berlyno laikų draugų ir bendraminčių.

Nauja mylimoji

M.Steffin gyveno Kopenhagoje pas danų aktorę, režisierę, fotografę ir rašytoją Ruth Berlau, dėl socialistinių ir revoliucinių pažiūrų vadinamą Red Ruth. Tik sužinojusi, kad rašytojas yra Tūre, Ruth, vaidinusi B.Brechto pjesėje "Būgnai naktį" Kopenhagos karališkajame teatre, nors ir neskaičiusi jo eilėraščių, kaipmat užsiplieskė keista ugnimi ir išvažiavo su juo susitikti.

Ruth buvo gerai žinoma Danijoje. Ji išgarsėjo dėl kelionės dviračiu į Paryžių, vieno Kopenhagos laikraščio pavedimu, ir paskelbtų gana savitų humoristinių įspūdžių. O iš antros kelionės į Maskvą (taip pat dviračiu) ji grįžo susižavėjusi komunizmo idėjomis. Dvidešimties ištekėjusi už žymaus gydytojo keturiasdešimtmečio Roberto Lundo, ji nuolat stebino aukštuomenę. B.Brechtui ši graži, ekstravagantiška, temperamentinga moteris labai priminė jį jaunystėje. Jis pamilo Ruth, meiliai ją vadino "mažu vyruku su reikšmingomis akimis" ir pageidavo matyti nuolat šalia.

Labai ekscentriška ir nenuspėjama Ruth įsimylėjo B.Brechtą iš pirmo žvilgsnio "neprotingai ir stipriai". Jos vyras, pernelyg gerbęs žmonos jausmus ir kantriai taikstęsis su jos nuotaikomis bei susižavėjimais, greit susidraugavo su rašytoju ir virto visos jo šeimos gydytoju. O Ruth tvarkė B.Brechto literatūrinius reikalus. Ji tarpininkavo, kad laikraščiai spausdintų interviu su rašytoju bei straipsnius apie jį. Nevertindama M.Steffin kaip konkurentės, Ruth puikiai sutarė su ja ir darniai darbavosi genialaus mylimojo labui.

Viešėjo Maskvoje

Dėl sutrikusios sveikatos B.Brechtas pusmetį praleido ligoninėje. Grįžęs tęsė pjesės "Opera už tris skatikus" siužetinę liniją ir M.Steffin padiktavo "Romano už tris grašius" apmatus. Kai iš leidyklos už pjesę gavo 8 tūkst. guldenų, rašytojas drauge su M.Steffin išvyko į Paryžių. 1935 metais jie apsilankė Sovietų Sąjungoje, kur B.Brechtas patyrė gan prieštaringų įspūdžių. Maskvoje jis susipažino ir net susidraugavo su keliais rusų sovietiniais rašytojais. Tačiau ypač džiaugėsi susitikęs su buvusia mylimąja aktore C.Neher, kuri, susižavėjusi komunizmu ir pramokusi rusiškai, pasitraukė iš Vokietijos į Rusiją drauge su vyru, Vokietijos rumunu trockininku Anatoliu Bekeriu.

Atsisveikindamas su Carola rašytojas net nenujautė, kad matė ją paskutinį kartą. Apie tragišką aktorės likimą B.Brechtas sužinojo po kelerių metų ir tada parašė jai skirtą eilėraštį "Tu". 1936 metais Maskvoje jos vyras buvo apkaltintas šnipinėjimu ir sušaudytas, o ji po kankinimų mirė tremtyje nuo šiltinės.

Baimė netekti Ruth

Vėliau apsilankė Londone ir svečiavosi Niujorke, kur susitiko su E.Hauptmann, o 1937-ųjų vasarą, lydimas Karin ir Ruth, B.Brechtas dalyvavo rašytojų kongrese "Intelektualų vaidmuo Ispanijos pilietiniame kare" Paryžiuje. Ruth, nepaisydama jo atkalbinėjimų, drauge su pašėlusiu rusų žurnalistu Michailu Kolcovu išvyko į Ispaniją dalyvauti pilietiniame kare. B.Brechtas siuntė jai eilėraščius, prašė kaip galima greičiau "sutrumpinti jo baiminimosi laiką". O kai ji turėjo parvykti, jis lėkė savo senu "Fordu" per visą salą jos pasitikti. Bet veltui. Ruth išlipo Kopenhagos prieplaukoje ir liko savo namuose redaguoti jo pjesės "Frau Karrar ginklai". Rašytojas tikėjo, kad Ruth myli jį, kad ji grįš. Ruth sugrįžo, bet sulaužiusi susitarimą neturėti jokių kitų vyrų. Ji prisipažino turėjusi meilužį socialdemokratą, švedų deputatą Georgą Brantingą, kariavusį Internacionalinės brigados Skandinavijos bataliono sudėtyje Ispanijoje. Tai buvo labai rimta, Bertoltas baiminosi netekti Ruth meilės, kaip ir jos bendradarbiavimo.

Po penkerių metų praleistų Danijoje, kur vis svarstydavo apie išvykimą į Ameriką, B.Brechtas su šeima susiruošė į Švediją. 1939 metų pavasarį rašytojas, Stokholmo teatro mėgėjų sąjungos vadovo Georgo Brantingo pakviestas skaityti paskaitos, danų policijai nepastebint paliko Svendborgą. Po savaitės iš Danijos išvyko Helene su vaikais ir M.Steffin. Jai, fiktyviai ištekėjusiai už dano ir B.Brechto žmonai bei vaikams vizas parūpino G.Brantingas.

Ruth liko namuose Kopenhagoje - laukti pasirodančio B.Brechto poezijos tomelio "Svendborgo eilės". Ruth, mylėjusi B.Brechtą kaip nė viena kita jo haremo moteris, praradusi "savo dorovingumą, gyveno rašytojo jėgos valdoma, sekino save toje slepiamoje, išnaudojamoje ir iššvaistomoje meilėje". Tik gavusi rašytojo žinutę, kad jis myli ją, kad jo meilė "truks iki išsiskyrimo gal dešimt, o gal dvidešimt metų", nebeturėjo pasirinkimo. Palikusi vyrą Danijoje ji išskubėjo pas rašytoją tarsi vergė.

Atvykėlius savo namuose mažoje Lidingo salelėje šalia Stokholmo priglaudė švedų skulptorė Ninan Santesson. Tačiau viltys pastatyti Švedijos teatre pjesę - 30-ties metų karo kroniką "Motušė Kuraž ir jos vaikai", kurioje pagrindinės veikėjos vaidmuo buvo parašytas specialiai H.Weigel, neišsipildė. Ir apskritai, pasak Ruth, visus emigracijos metus, išskyrus 1937-aisiais Paryžiuje atliktą pagrindinį vaidmenį pjesėje "Frau Karrar ginklai", Helene, temokėjusi tik vokiečių kalbą, tarsi pasmerktoji neturėjo progos pasirodyti scenoje, dėl ko labai skaudžiai išgyveno. O juk B.Brechtas buvo iš tiesų puikus moterų vaidmenų kūrėjas ir daugelis aktorių svajojo vaidinti jo pjesėse. Tokį norą turėjo ir švedų aktorė Naima Vifstrand, išgarsėjusi vaidmenimis net septyniuose kino režisieriaus Ingmaro Bergmano filmuose.

Su žmona ir meilužėmis

Kai 1940 metų balandžio 9 dieną vokiečių kariuomenė okupavo Daniją ir Norvegiją, B.Brechtas nebegalėjo delsti. Paskubomis likvidavęs savo turtą, draugams išdalijęs biblioteką ir brangius baldus, balandžio 17 dieną su žmona, vaikais ir dviem brangiausioms savo draugėmis - Margarete ir Ruth - kateriu išplaukė į Helsinkį.

Suomių rašytoja ir įtakinga politinė veikėja Hella Wuolijoki laikinai priglaudė B.Brechtą, jo moteris ir jo vaikus parduodamame ūkyje Marlebeke. Po keturių mėnesių, ūkį perėmus naujiems šeimininkams, visi įsikūrė Helsinkyje. Margarete sunkiai sirgo, tad Helene, baimindamasi, kad tuberkulioze gali užsikrėsti vaikai, ieškojo "vyro bendradarbei ir erotinių sonetų mūzai" kambario kitur. Be to, ne itin patenkinta ji buvo ir Ruth kaimynyste.

Helsinkyje B.Brechtas, apimtas didelio įkvėpimo ir padedamas Ruth bei Margarete, parašė žmonai skirtą pjesę "Geras žmogus iš Sezuano".

M.Steffin sveikata akivaizdžiai blogėjo. Ji vis stipriau kosėjo, karščiavo, o blyškiuose skruostuose vis dažniau prasimušdavo nesveikas raudonis. Ji vis tiek aukojosi savo mylimajam, dirbo ištisas dienas, iš paskutinių jėgų skaitė jo rankraščius, spausdino mašinėle. B.Brechtas to nedraudė, jis puikiai suprato, kad baisiau už ligą jai būtų tapti jam nereikalinga. Keturiasdešimt trečiojo gimtadienio proga ji padovanojo rašytojui savo sapno aprašymą su visų drauge sukurtų pjesių ir vaidmenų sąrašu bei tų vaidmenų norinčių aktorių pasisakymais.

Su trimis moterimis

Kai pagaliau 1941 metų gegužės 2 dieną B.Brechtas gavo seniai lauktas vizas, jis pasijuto tarsi sužeistas: leidimus vykti į Ameriką gavo jo žmona, vaikai ir Ruth. Rašytojas nesirengė pasielgti lengvabūdiškai ir išvykti be Margarete. Visas tris moteris siejo nuoširdumas ir net pareiga: jos buvo ne vien jo kūrybos partnerės. Helene - jo žmona ir vaikų motina, gera aktorė, gebanti visas jo idėjas įgyvendinti scenoje.

Neprarandanti drąsos ir jėgos, lepinte lepinusi jį jausminga Margarete - jo kūrybinio darbo vadas. O Ruth su savo keistumu, jausmais ir meile bei pasiaukojimu - tikras iššūkis.

Kai į uostą atplaukė net dvylika vokiečių karo laivų, panikos apimta Helene puolė skolintis pinigų ir ragino vyrą skubėti. Bet jis delsė išvykti. Tik po dešimties dienų paaiškėjus, kad sergančiai džiova M.Steffin atsisakyta išduoti net turistinę vizą, rašytojas, daug kartų sakęs, kad "netinka kankinio vaidmeniui", kai kada net stebinęs draugus šaltakraujiškumu, blaiviu išskaičiavimu, dėl ko jį laikė šiurkščiu savimyla, nežinojo kaip pasielgti. Vis dėlto atsisveikinęs su draugais Helsinkio viešbutyje, gegužės 13 dieną su dviem vaikais ir trimis brangiomis moterimis išvažiavo į Maskvą traukiniu.

Maskvoje pusantros savaitės rašytojas susitikinėjo su vokiečių, o Margarete vertėjaujant - ir su rusų bei čekų rašytojais. Artėjant išsiskyrimo valandai Margarete apleido jėgos, ir jai teko gultis į ligoninę. B.Brechtas baudėsi likti prie ligonės, kol jai pagerės. Tačiau sovietų rašytojų sąjungos išpirktų kelionės bilietų į traukinį "Transsibirskij express" bei į paskutinį iš Vladivostoko į Ameriką išplaukiantį laivą "Annie Johnson" nebuvo galima pakeisti. Rašytojas išvyko skaudančia širdimi, tikindamas išsiskiriąs trumpam bei greitomis palikęs taisyti ir redaguoti didžiulį pluoštą rankraščių bei sąrašą įvairių literatūros užduočių, kad jai būtų lengviau mirti...

Irkutske B.Brechtą pasiekė vokiečių rašytojos, emigrantės Maria Osten, slaugiusios M.Steffin ligoninėje telegrama: "Greta nenorėjo mirti, kalbėjo tik apie gyvenimą, prašė knygų, galvojo apie jus (...), jums padaryta jos pomirtinė kaukė." Margarete mirė 1941 metų birželio 4 dieną Maskvos ligoninėje eidama trisdešimt trečiuosius.

Tęsinys kitą savaitę

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"