TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Bitėnų žieduose, prie istorijos korio

2006 06 02 0:00
Jubiliejaus proga netrūko sveikinimų.
Autoriaus nuotr.

Lietinga šių metų gegužė, kaip ir kasmet, turi žydėjimo prasmę. Baltas sodų gaisas suteikia gražaus, raudonskruosčio derliaus nuojautą, o žiedlapio krantu ropojanti bitė kvepia medumi. Bitėnuose (Šilutės r.) buvo šventė.

Prie raudonplyčio, buvusios mokyklos pastato, kaip prieš dvidešimt penkerius metus susirinko kone visos Lietuvos šviesuomenė. Skamba Reginos Jokubaitytės vadovaujamo "Verdainės" folklorinio ansamblio atliekamos Klaipėdos krašto dainos. Už praeities užuolaidos nedrąsiai mindžikuoja 1988-ieji, pirmą kartą po karo Bitėnuose, išgirdę šio ansamblio atliktą "Tautišką giesmę". Šįkart šventė prasidėjo daug anksčiau. 1979 metų gegužę būrelis entuziastų nutarė Bitėnų pradžios mokykloje įsteigti ekspoziciją spaustuvininkui ir visuomenės veikėjui Martynui Jankui atminti. Muziejaus įkūrėjai prof. Domas Kaunas, fotožurnalistas Bernardas Aleknavičius, mokytojai Birutė ir Kazimeras Žemguliai, šviesaus atminimo grafikė Ieva Labutytė-Vanagienė ėmėsi darbo. Sulaukta ir tuometinio Šilutės rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojos Vandos Dorčienės bei Kultūros skyriaus vedėjo Antano Mažeikos tylaus pritarimo. 1981-ųjų gegužės 24 dieną perkirpta ekspozicijos atidarymo juostelė. Žiniasklaidai pagarsinus muziejaus atidarymo iškilmes, partiečiams kilo noras išsiaiškinti, kas be CK pritarimo savivaliauja Bitėnuose. Likimo ironija, tačiau 1904 metais M.Jankaus spaustuvėje išspausdintas "Komunistų partijos manifestas" nutraukė diskusijas. Birutės ir Kazimiero Žemgulių puoselėjamas muziejus 18 metų išgyveno Bitėnų kaimo pradinėje mokykloje. Ant šio pastato dar neišbluko Ievos Labutytės ranka darytas užrašas. Kiek per tuos metus Bitėnus aplankiusių piligrimų iš naujo atrado knygnešių epochą, pažino lietuvių kalbą ir raštą, prisilietė prie sudėtingos Klaipėdos krašto istorijos?

Pro atvertas 1998 metais atstatytos Martyno Jankaus spaustuvės duris iš garsiakalbio į susirinkusiuosius sklinda šeimininko balsas, 1944 metų sausio 3 dieną į plokštelę įrašytas Kauno radiofone. Šio įrašo kopiją muziejus įsigijo iš Lietuvos centrinio valstybinio archyvo (LCVA). Už šio įrašo atradimą Bitėnuose muziejus dėkingas Klaipėdos universiteto socialinių mokslų daktarei docentei Arūnei Arbušauskaitei ir LCVA Garso ir videodokumentų skyriaus vedėjai Ingai Vizgirdienei. Archyve saugoma studijinė, vienetinė Kauno radiofono karo metų plokštelė. Šias kultūros relikvijas išsaugojo ir archyvui perdavė Balys Gražulis. Jis karo metais dirbo Kauno radiofono Literatūros skyriaus redaktoriumi. Net griežtos nacių cenzūros sąlygomis jis sugebėjo įrašyti į plokšteles daugelio to meto literatūros, kultūros veikėjų balsus, kalbas, sakytas per Kauno radiją, tarp jų ir Martyno Jankaus kalbą, kurią 2006 metų gegužę išgirdo į Bitėnus suplūdę svečiai.

Kaip per šventę sakė profesorius Domas Kaunas, Lietuvoje yra muziejų, kurių durų rankenos seniai surūdijusios. Į Bitėnus prie Rambyno kalno prigludusį Martyno Jankaus muziejų keliai neužželia. Gražiame gamtos kampelyje kleketuojant gandrams dvasios atgaivą jau ketvirtį amžiaus randa kiekvienas čia atklydęs. Kai pamatai ąžuoliukų ryšeliu nešiną Stanislovą Rumšą iš Šiaulių, kai sutinki nuo Rambyno atžingsniuojančią Jankaus vaikaitę Ievą Jankutę ar Mažosios Lietuvos lietuvininkų bendrijos sielą Rūtą Mačiūnienę, kai atplėši kauniečio Algirdo Šarausko laišką su fotografijomis, kai išgirsti jo sesers Laimutės Petkevičienės balsą, kai pasisveikini su Vytautu Juodkaziu, Leonu Perkumu, ką nors muziejui vėl atnešusiais, kai vartai Vytauto Gocento, Petro Kalibato, Sauliaus Jokužio, Kęstučio Demerecko dovanotas knygas ar Sauliaus Pilinkaus atvežtą antikvarinį mažmožį, kai akimis palydi ir viltimi paženklini Dariaus Banelio atlydėtus vaikus, kai pamatai į boružę panašią šakiečio ūkininko Antano Matijošaičio mašinėlę, pilną Suvalkijos moterėlių, kai drauge su Viliumi Trumpjonu vakaro prieblandoje išgirsti vydūniečių dainas - regi, kad Lietuva dar neišsivaikščiojo. O kiek sutinki žmonių, kurių nepažįsti, nežinai vardo, neatsimeni pavardės, negali jiems padėkoti už Lietuvos vieškeliais į Martyno Jankaus muziejų po kruopelę nešamą istorijos medų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"