TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Brangius papuošalus kuriantis juvelyras savęs menininku nelaiko

2014 03 07 12:17
Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Vilnietis juvelyras Tauras Blaževičius Kaune, svetingumo namuose „Monte Pacis“ atidarė savo darbų parodą. Tai gana retas reiškinys, nes papuošalų gerbėjams gerai žinomas autorius savęs menininku nelaiko ir yra linkęs ne kurti meninius šedevrus, o pildyti individualių klientų norus.

Kelios dešimtys auskarų, vėrinių, karolių, žiedų iš 18 karatų aukso buvo itin netradiciškai eksponuoti. Specialiuose kubo formos stenduose gėlių ir žalumos kompozicijas, išryškinančias juvelyrinius dirbinius, sukūrė floristas Antanas Mažonas.

„Parodose beveik nedalyvauju, todėėl vizijos kaip tokioje didingoje baroko aplinkoje pateikti smulkius savoo darbus, visai neturėjau. Antanas, galima sakyti, mane išgelbėjo“, - sakė T.Blaževičius.

Specialius, įvairius juvelyrinius dirbinius primenančius sumuštinius iš putpelių kiaušinių, raudonųjų ikrų, ožkos sūrio, aštunkojo, midijų ir citrinų ikrų paruošė „Monte Pacis“ virtuvės šefas Darius Dabrovolskas.

Neseniai 38-ąjį gimtadienį atšventęs T.Blaževičius sako, jog juvelyro kelias jį pasirinko pats. Tik baigęs Vilniaus Dailės institutą, bibliotininkystės specialybę jis suprato pagal ją niekuomet nedirbsiąs.

„Paskutiniame kurse užteko dviejų mėnesių praktikos, kad suprasčiau nenorįs daryti o, ką išmokau“, - sakė T.Blaževičius.

Gavęs diplomą jis įkūrė nuosavą dailės galeriją. Prekiavo tapybos, molio, keramikos ir įvairiausiais kitokiais kūriniais. Tame tarpe ir juvelyriniais dirbiniais. T.Blaževičius gana anksti suprato, jog Lietuvos juvelyrai kuria ne tai, ką nori įsigyti klientai. Jaunas vaikinas subūrė entuziastų kolektyvą, o patss vadovavo. Su šypsena T.Blaževičius prisimena savo pirmąją bankrotą, kuris jo komandą ištiko jau po pusmečio.

„Ar galėjo būti kitaip? Juk visi – ne profesionalai. Jauni ir laisvi. Aš pats nedirbau, tik vadovavau. Pamoka buvo gera“, - sakė T.Blaževičius.

Tuomet jis išvyko gyventi į Vokietiją, kur vykdė statybinius projektus, prekiavo. Būtent šioje šalyje vyriškis suprato norįs ir galįs tapti juvelyru. Grįžo į Lietuvą, nusipirko įrankius ir ėmė kurti. T.Blaževičius išsyk ėmėsi dirbti su aukštos kokybės auksu, o pirmąjį savo darbą – vėrinį su perlais ir auskarus – padovanojo pažįstamai moteriai jubiliejaus proga.

T.Blaževičiui dirbti sekėsi. Jis stengėsi ne realizuoti savęs kaip menininko, o gaminti tokius dirbinius, kurie gulėtų ne papuošalų dėžutėje, bet puoštų jų savininkę tiek kasdien, tiek išilmingomis progomis.

„Meninė juvelyrika – ne mano kelias. Galbūt todėl retai parodose dalyvauju. O pagyrimai? Jų vengiu. Juk vis tiek matai savo trūkumus, ribas“, - sakė T.Blaževičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"