TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

D.Dabrovolskas siūlo bajorišką receptą: juodos duonos blyneliai su troškinta vištiena krienų padaže

2014 05 16 15:17

Lietuviai, ieškodami šio bei to skanaus savo stalui, dažniausiai dairosi į kitų šalių ir tautų receptų knygas, nes nacionalinė virtuvė jiems atrodo per prasta. Virtuvės mėgėjai, vedami originaliomis kulinarinėmis išmonėmis ir naujovišku požiūriu į produktų derinimą garsėjančio virtuvės meistro Donato Dabrovolsko, metė iššūkį šiam mitui. 

Ketvirtadienio vakarą mažoje kulinarijos studijoje susirinkę drąsūs kulinarijos mėgėjai, spėję pasižymėti receptų konkurse „Bajorų virtuvė sugrįžta“, ėmėsi originalaus bajoriškos virtuvės patiekalo – gamino juodos duonos blynus, patiekiamus su kepta vištiena, skrudintais salierais ir krienų, migdolų padažu.

„Tradicinė lietuviška virtuvė mums yra susijusi su lietuvių valstietijos patiekalais. Taip jau susiklostė istorija, kad neliko nei bajorų, nei originalių jų patiekalų receptų . Todėl mes ir manome, kad kitų šalių maistas skanesnis. Pasirodo mūsų pačių virtuvė turi nepaprastai gilias tradicijas ir maisto gaminimo kultūrą“, - sakė D. Dabrovolskas.

Pjaustydamas salierą jis pripažino nuolat ieškantis įdomių senųjų lietuviškų patiekalų. Tačiau jam svarbiausia ne tiek originalūs produktai, kiek bendra patiekalo kultūra. Ruošdamasis šiam vakarui jis nemažai domėjosi pastaruoju metu išpopuliarėjusia dr. Rimvydo Laužiko knyga „Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.

„Maisto gaminimas neatsiejamas nuo istorinių tradicijų. Tačiau istoriškai lietuvių aukštuomenės virtuvė buvo labai riebi – troškiniuose ir kepiniuose buvo naudojama daug riebalų: taukų, sviesto. Šiandien saugodami paveldą, turime atsižvelgti į subalansuotos mitybos taisykles, todėl pasiūlėme keptų patiekalų gamyboje naudoti rapsų aliejų. Virtuvėje ieškodami įvairovės, originalumo, neturėtume atsisakyti skanaus maisto, tačiau jį verta gaminti iš tinkamiausių produktų“, - sakė kulinarinių dirbtuvių šefas Donatas Dabrovolskas.

Rapsai yra vienas iš seniausiai kultivuojamų augalų planetoje dar nuo antikos laikų. Tačiau tik prieš pusšimtį metų buvo išvesti maistiniai rapsai, turintys daug žmogaus organizmui naudingų medžiagų. Rapsų aliejus tapo populiariausiu augaliniu aliejumi Skandinavijoje, pastaraisiais metais itin giriamoje už kulinarinius pasiekimus.

D.Dabrovolskas, virtuvėje su kulinarijos mėgėjais gamindamas juodos duonos blynus, dalinosi įspūdžiais apie lietuvišką bajorišką virtuvę. Iš tiesų lietuvių kulinarinius įpročius formavo ne valstiečių, o didikų valgymo tradicijos. Būtent valdovai ir bajorai diktavo gastronominės kultūros madas, nes buvo išsilavinę ir susipažinę su naujausiomis Europos virtuvės tendencijomis, kurios vėliau pasiekdavo ir miestiečių stalus.

Ar žinojote, kad profesionalūs virėjai anksčiau buvo vadinami kuchmistrais, senosiose kulinarijos knygose nebūdavo nei ingredientų sąrašų, nei tikslių kiekių – kuchmistras turėdavo viską suprasti pats ir improvizuoti? Sunku patikėti, tačiau dažnai vieno valgymo metu ant stalo būdavo patiekiama daugiau nei septyniasdešimt patiekalų. Jeigu puota būdavo labai didelė, valgius ant stalo maisto išnešiotojai tiekdavo raiti ant žirgų.

XIII - XIV amžiuje bizantiška virtuvės kultūra į Lietuvą atnešė grikius, agurkus, šaltibarščius, balandėlius, o XV a. į lietuvišką virtuvę įsikomponavo karaimų ir totorių patiekalai - koldūnai, šimtalapiai, kibinai. XVI a. pradžioje Lietuvoje įsivyravo itališkos tradicijos - lietuviai pamėgo miltinius patiekalus - ne tik makaronus ar skrylius, bet ir tortus bei įdarytus pyragus. Baroko laikotarpis laikomas aukščiausiu tašku kulinariniame pavelde, todėl lietuvišką virtuvę galima laikyti barokine. Kaip tikra šiauriečių tauta, lietuviai valgė riebiai, maistą kepdavo taukuose, o sotūs patiekalai buvo tarsi bajoriškos virtuvės vizitinė kortelė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"