TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Dangaus tyrėjų naktis Molėtų observatorijoje

2006 09 30 0:00
Šit ir nutūpė naktis Molėtų observatorijoje.
Genriko Selevie'o nuotrauka

Žvalgymasis į žvaigždėtą dangų nesibaigė kartu su Galilei Galileo gyvenimu. Tuo buvo galima įsitikinti per tarptautinę Europos tyrėjo naktį Molėtų astronomijos observatorijoje. Ketvirtąjį dešimtmetį skaičiuojanti didžiausia Lietuvos observatorija tiek žmonių, matyt, dar nebuvo sulaukusi. Rengėjai buvo apskaičiavę, kad daugiausia galės priimti 500 žmonių, tačiau jų susirinko kone dukart daugiau. Zujo aplink teleskopus, dainavo, klegėjo ir kėlė čia dar nematytą sąmyšį. Beveik pusė jų atvažiavo turėdami tik vadinamuosius baltus bilietus - būdavo priimami prie teleskopo ar į paskaitą tik tuomet, kai ten likdavo vietos.

Europos tyrėjo naktis, kurios šūkis - "Tyrėjai yra tarp mūsų", organizuojama dar tik antrus metus. Ją finansuoja bei konkursus renginiams organizuoti skelbia Europos Komisija. Šios nakties tikslas, anot renginio vadovo dr. Algirdo Kazlausko, parodyti, "kad mokslininkai nėra tiek atitrūkę nuo visuomenės, kaip dažnai manoma, kad jie užsiima ne tik sėdėjimu laboratorijose ar mirkimu prie monitorių, bet dirba žmonėms ir su žmonėmis".

Svarbiausia renginio dalis, be abejo, buvo įvairios paskaitos. Pagrindinis jų objektas, žinoma, astronomija, kuri sieta su etnokultūra, demonstruojamos teleskopų bei įvairios kosmoso stebėjimo technikos galimybės. Nebuvo pamiršta ir aktualiausia dangaus tema - Plutono "pašalinimas" iš Saulės sistemos planetų grupės.

"Smagu sužinoti naujų, įdomių faktų, - džiaugėsi moksleivis iš Šiaulių Edvardas. - Niekad nebūčiau pamanęs, kad Saulės sistemoje yra per šimtą panašių į Plutoną kūnų. Arba kad Žemės šansas susidurti su asteroidu yra vienas iš 6250".

Kol vieni klausėsi mokslininkų, kiti galėjo susipažinti su tikromis Molėtų rajono įžymybėmis - trimis didžiuliais teleskopais. Vienas jų yra didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Šiaurės Europoje. Šio milžino veidrodžio skersmuo - 165 centimetrai. Jį pristatęs astronomas dr. Rimas Janulis papasakojo ir istoriją, kaip buvo keičiami šio teleskopo veidrodžiai. Visi naujai pagaminti, nuo dešimt iki šimto tūkstančių litų įkainoti veidrodžiai buvo apdrausti visos kelionės ir veikimo metu. Tačiau draudikai atsisakė padengti nuostolius, jei kuris nors iš masyvių veidrodžių nukristų keliamas kranu į observatoriją. "Kai paskutinis veidrodis atsidūrė savo vietoje, visi lengviau atsikvėpėm", - prisipažino dr. Janulis.

Prie kito, 65 centimetrų teleskopo interesantus pakvietęs dr. Julius Sperauskas pademonstravo, kaip naudojant šviesos spektrą skaičiuojamas žvaigždžių svoris ir greitis. "Dabartine įranga galime apskaičiuoti žvaigždės už tūkstančių šviesmečių svorį tiksliau, nei pasvėrę ją prekybos centre, o greitį nustatome tiksliau nei kelių policijos radaras iš už krūmų", - juokavo Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos mokslinis darbuotojas. Be to, jis prisipažino tikįs gyvybės egzistavimu kitose planetose: "Ryšys bus užmegztas, net neabejoju. Tačiau tai nebus taip lengva, kaip gali pasirodyti. Ateiviai nenusileis tiesiog ant jūsų vejos - būtinas technikos tobulėjimas".

Vos tik nutūpė tiesiog ideali astronomijai tamsi ir žvaigždėta naktis, observatorijos kiemeliuose aparatus išstatė astronomai mėgėjai. "Tai liga, - prisipažino Lukas Jonaitis, iš JAV parsivežęs ne naują automobilį ar kompiuterį, o teleskopą už 5 tūkst. dolerių (apie 13 500 litų). - Tai galima palyginti su lipimu į kalnus, tik čia mažiau pavojinga". Lukui tai puiki proga pabūti tarp savų, turinčių tą patį pomėgį, ir visiškai nebaisu, kad per tokius renginius "teleskopo veidrodžiai dulka ir dantračiai dyla".

Gausiai lankoma buvo ir iš Latvijos atvažiavusi mobili observatorija. "Nieko čia ypatingo. Tiesiog namelis su ratais ir autobusiukas. Galima sakyti, keli draugai susimetėme, ir tiek. Tačiau galimybė keliauti bet kur ir iš ten stebėti dangų - tiesiog nuostabi", - džiaugėsi vienas observatorijos savininkų. Paklaustas, kodėl ant observatorijos sienos kabo Arklio Galvos ūko nuotrauka, jis nusišypsojo: "Zirga galva. Latviška".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"