TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Detektyvai nuo karsto lentos

2010 07 10 0:00
M.Caravaggio - genialus tapytojas, tačiau kartu ir lėbautojas bei avantiūristas, jo mirtį jau keturis šimtus metų gaubia paslaptis.

Ar Michelangelo Caravaggio buvo nužudytas, o Mona Liza - Leonardo da Vinci autoportretas? Atsakymo galime sulaukti jau šiais metais.

Silvano Vinceti primena serialų herojų seklį Kolombo. Panašus gyvenimo būdas, suglamžytas apsiaustas ir per didelis nemadingas švarkas. Tačiau S.Vinceti - gyvas žmogus, o tyrimai, kuriuos jis atlieka, primena bylas iš kriminalinių mįslių serialo. S.Vinceti įmena prieš kelis šimtus metų įvykdytų žmogžudysčių mįsles. Jis neseniai paskelbė, kad ketina atskleisti M.Caravaggio, vieno didžiųjų baroko tapytojų, mirties paslaptį. Tyrimo rezultatus žadama paviešinti vasarą, prieš pat dailininko dingimo metines - praėjo jau keturi šimtai metų.

Dingęs prieš keturis šimtmečius

S.Vinceti tyrimų išeities taškas yra žinomas faktas - 1610 metų liepą M.Caravaggio atplaukė į Toskanos Porto d'Erkole. Ir čia jo pėdsakai dingo. Šimtus metų mėginta išsiaiškinti, kas atsitiko Toskanos pajūryje. Spėliota, kad dailininkas slapstėsi netoliese esančiame kaime nuo vieno iš savo modelių giminių, nes per kažkokią avantiūrą šį buvo užmušęs. Manyta, kad ir pats dailininkas buvo nužudytas arba jį pribaigė venerinė liga. Iki šiol tai buvo paslaptis, nes niekas nežinojo, kas nutiko jo kūnui.

S.Vinceti vykdė savo paieškas remdamasis keturiais laiškais, rašytais tą mėnesį, kai žuvo dailininkas. Visuose minima M.Caravaggio mirtis Toskanos vietovėje. Tyrinėtojas atkreipė dėmesį į 2001 metais aptiktą XVII amžiaus bažnytinį dokumentą, iš jo aiškėja, kad dailininkas mirė nuo ligos. Šis dokumentas datuotas 1610 metų liepos 18-ąja, ji oficialiai laikoma M.Caravaggio mirties data.

Savo tyrimus S.Vinceti suskirstė į penkis etapus. Tris jau įvykdė. Pirmiausia surinko genetinę medžiagą iš tuo laikotarpiu gyvenusių dailininko giminių. Paskui atkasė Porto d'Erkole XVII amžiuje laidotų žmonių palaikus. Jeigu M.Caravaggio tikrai mirė Toskanos kaime, ten turėtų ilsėtis ir jo kaulai. Trečias etapas - tomografu ištirti mirusiųjų palaikus siekiant surasti tuos, kuriems mirties valandą buvo apie keturias dešimtis metų, kaip ir M.Caravaggio. Taip atrinkti devyni pavyzdžiai.

"Mūsų tyrimas pasiekė finalinę fazę. Netrukus gausime ekspertų išvadas ir galėsime nustatyti palaikų amžių, - aiškino S.Vinceti, - pagal 14C (radioaktyvaus anglies izotopo, kuris leidžia nustatyti organinių palaikų apytikrius metus) atsisakysime tų, kurie nėra iš XVII amžiaus pradžios. Paskui atkris tie, kurie neatitinka dailininkui priskiriamų bruožų, pavyzdžiui, juose nėra švino, kurio M.Caravaggio turėjo daug prisikvėpuoti nuo dažų. Tada pradėsime DNR tyrimus. Kai turėsime išvadas, galėsime atskleisti paslaptį." Dailininko genetinė medžiaga bus lyginama su jo giminių DNR, o tai, S.Vinceti nuomone, šimtaprocentinis tapatybės patvirtinimas.

Pats S.Vinceti nėra nei antropologas, nei policininkas. Jis nestudijavo nei istorijos, nei dailės istorijos. Dirbo vietinėje televizijoje ir atsitiktinai įminė mįslę, dėl kurios mokslininkai šimtmečius suko galvas. Prieš dešimtį metų buvo kuriamas filmas apie XV šimtmečio italų poetą Matteo Boiardo. Jis buvo kilęs iš Skandijano, kur gimė ir S.Vinceti. Poeto laidojimo vieta nebuvo žinoma. S.Vinceti tiesiog atspėjo, kad M.Boiardo galėjo būti palaidotas gimtajame mieste. Jam nepaprastai pasisekė - poeto kapas iš tiesų buvo surastas. Gilumos matavimo zondu vietos bažnyčioje buvo aptikta slapta kripta. O joje - neidentifikuoti palaikai. Kai DNR tyrimai patvirtino, kad tai M.Boiardo, S.Vinceti apsiverkė iš džiaugsmo.

Žmogėdra Ugolino išteisintas

Šis atradimas atnešė S.Vinceti garbę ir pakeitė jo gyvenimą. Paskui jis padarė ir kitų stulbinamų atradimų. S.Vinceti pavyko rasti Giovanni Pico del Mirandolos, žymaus renesanso filosofo, palaikus. Kaulų tyrimai įrodė, kad G.Mirandola buvo nunuodytas. Greičiausiai popiežiaus Leono X (iš Medičių giminės) brolio.

Vėliau S.Vinceti sugebėjo įrodyti, kad poetas Angelo Ambrogini, pramintas Poliziano, buvo nužudytas, o Francesco Petrarcos karste prie jo kūno esanti kaukolė iš tikrųjų yra jaunos merginos.

Savo paieškas S.Vinceti aprašė knygoje "Delitti e misteri del passato" ("Praeities nusikaltimai ir paslaptys"). Paklaustas apie savo užsiėmimą jis atsako: "Esu žmogus, kuris aistringai trokšta įminti didžiąsias praeities mįsles."

Šitoje srityje S.Vinceti turi rimtą konkurentą. Jis taip pat yra italas, tai - profesorius Francesco Mallegni, paleoantropologas iš Pizos universiteto, pramintas garsių velionių profesoriumi. F.Mallegni jau daug metų domisi istorinių asmenybių likimais.

Remdamasis atkasta Giotto kaukole antropologas atkūrė jo veidą, bet garsiausias jo tyrimas įrodė, kad suklydo Dante Alighieri. "Dieviškojoje komedijoje" šis aprašė žymų Italijos politiką Ugolino kaip žmogėdrą, kuris rijo savo vaikus. Toks jo įvaizdis Italijoje gyvavo daugiau kaip septynis šimtmečius ir tik F.Mallegni atskleidė tiesą. "Dabar esame tikri, kad Ugolino išvis negalėjo valgyti mėsos paskutiniuoju savo gyvenimo laikotarpiu. Net jei būtų norėjęs, o tuo sunku patikėti, nes anksčiau neteko daugumos dantų," - sakė antropologas duodamas interviu Amerikos žurnalui "Newsweek". Ugolino sūnų palaikų tyrimas parodė, kad jie mirė vėliau už tėvą. Taigi šis negalėjo jų suvalgyti, kaip tvirtino Dante.

Kitas tyrimas buvo skirtas kompozitoriui Vincenzo Bellini, šis mirė paslaptingomis aplinkybėmis būdamas trisdešimt trejų. F.Mallegni įtaria, kad jį nunuodijo gyvenimo partnerė.

Italai lyderiauja atskleisdami kultūros pasaulio istorinių asmenybių paslaptis. Jie pirmieji XXI amžiuje pradėjo dailininkų, poetų, valstybės vyrų kaulų paieškas, naudodami archeologų ir kriminalistinių technikų laimėjimus. Jau esama ir pasekėjų, tačiau kol kas tai tik pavieniai sėkmės atvejai. Austrų patologas Christianas Reiteris 2007 metais nustatė, kad Ludwigo van Beethoveno mirties kaltininkas buvo jo gydytojas Andreasas Wawruchas. Plauko tyrimai parodė, kad švino koncentracija organizme kelis kartus viršijo leistiną normą. Daktaras A.Wawruchas gydė kompozitorių adata išsiurbdamas skystį, kuris kaupėsi jo pilve, ir padaręs skylutę įleisdavo tepalo, kuriame buvo švino. Ch.Reiterio tyrimai įrodė, kad L.Beethovenas sirgo inkstų liga. Jie neatlaikė tokios švino dozės.

Prieš šimtus metų įvykusį įvykį tiria ir danų archeologas Jensas Vellevas. Jam jau paskyrė penkiolika metų. Jis aiškinasi XVI amžiaus mokslininko Tycho Brahe, atradusio daugiau kaip tūkstantį žvaigždžių ir pirmą supernovą, mirties mįslę. J.Vellevas jau surinko visą svarbiausią dokumentaciją apie astronomo darbus. T.Brahe karsto atidarymas - svarbiausia tyrimo dalis. "Vadovauju nemažai grupei, kurioje triūsia antropologai, chemikai, fizikai, net ir tos epochos tekstilės ekspertai", - sakė J.Vellevas.

Imperatoriaus Rudolpho II rūmų astronomas per šimtmečius buvo anekdotų tema, nes jo mirties aplinkybės buvo nežinomos. Pasakota, kad per pokylį astronomas išgėrė daug alaus, tačiau negalėjo pasitraukti nuo stalo, kol to nepadarė imperatorius, tad laiku neištuštino pūslės ir labai kentėdamas po kelių dienų mirė. J.Vellevo tyrimai turi išsklaidyti "gėdos ir šlapimo kankinio" įvaizdį bei patikrinti teiginį, kad T.Brahe buvo nunuodytas. O jo mirties kaltininku - tai būtų didelė sensacija - gali tapti kitas žymus mokslininkas, bendradarbis, bet ir T.Brahe konkurentas, Johannesas Kepleris

Ar sumažės paslapčių?

"Mokslo pažanga lemia, kad ir antropologai tikrina istorines biografijas, nustato seniai mirusių asmenų mirties priežastis. XXI amžiuje jiems talkina sparti tyrimo technikų, ypač tų, kurios susijusios su DNR tyrimais, pažanga", - sakė profesorius Janas Strzalko. Jis pažymi, kad tyrimai ne visada būna pagrįsti, neretai jie skirti mokslininkų asmeniniams tikslams arba sensacijoms sukelti.

Jeigu siekiama pažintinių tikslų, jie dažnai baigiasi pinigų išmetimu į balą. Žmonės mėgsta ateiti į muziejų ir paspoksoti, pavyzdžiui, į M.Caravaggio kaulą arba šventojo pirštą. Tačiau tai turi tik emocinę prasmę - skirta žmonių emocijoms, o ne objektyviai tikrovei. Jeigu tyrimas turi konkretų tikslą, pavyzdžiui, istorinio įrašo patikrinimą nustatant mirties priežastį, tai jau motyvavimas. Deja, Lenkijoje padaryta garsi Mikalojaus Koperniko kaukolės rekonstrukcija priskirtina pirmajai grupei ir yra toli nuo mokslo," - sakė profesorius J.Strzalko.

Todėl paprastas istorijos detektyvas profesorius Giorgio Gruppioni, kuris ketina rekonstruoti Leonardo da Vinci veidą, iš pradžių nori palyginti DNR, paimtą iš dailininko kaulo, su gauta iš mirusių jo giminaičių kūnų. G.Gruppioni prieš kelerius metus jau atskleidė pasauliui Dante išvaizdą. Dabar atlieka tyrimą kartu su S.Vinceti.

Tyrėjai galų gale gavo sutikimą ištirti Leonardo palaikus, jo kaulai, kaip manoma, ilsisi Ambrazo pilies koplyčioje Prancūzijoje. Jeigu ten tikrai palaidotas dailininkas, šiais metais mūsų laukia neeilinis įvykis. Padarius trimatį Leonardo galvos modelį bus galima visiems laikams patvirtinti, ar Mona Liza iš tikrųjų yra Leonardo da Vinci autoportretas. Tačiau ar dėl to, kad po G.Gruppioni ir S.Vinceti įmins šią mįslę, didysis Luvro šedevras taps ne toks paslaptingas ir patrauklus?

 

Parengė Osvaldas ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"