TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Didžioji kinų siena - kosminė antena?

2010 12 18 0:00
Kinų siena - toks pats pasaulinis gigantomanijos pavyzdys kaip Cheopso piramidė.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Visi žino, kad Didžiąją kinų sieną pastatė kinai. Tačiau tam reikėjo 8 mln. žmonių, o Kinijoje tada gyveno 5 milijonai. Kas ir kodėl sukūrė "žemės gyvatę"?

"Ar dabar matote, kad tas gabalas skiriasi nuo visos sienos?" - klausia žurnalistų Aiminis Čžiao iš Draugijos Didžiajai kinų sienai tyrinėti. Grupė sustojo prie 1,5 metro aukščio ir maždaug 4 metrų ilgio "lygintuvo". Nauja sienos dalis pastatyta prieš keletą metų, taikant tuos pačius metodus ir technologijas, kokie taikyti daugiau kaip prieš du tūkstančius metų, valdant Čino dinastijai. Atskirti ją nuo istorinio statinio galėtų tik specialistai.

Entuziastai iš Draugijos Didžiajai kinų sienai tyrinėti tankino gruntą, perklotą raudonojo gluosnio ir nendrių sluoksniais, kol susidarė vienalytė masė. Vieną sluoksnį sudėti trukdavo apie valandą. Kad sukurtų struktūrą, patvarumu nenusileidžiančią gelžbetoniui, dar pridėdavo kalkių, molio ir ryžių miltų. Be to, matuodavo vieno ilginio metro padarymo trukmę, kad galima būtų apskaičiuoti, per kiek laiko Čino ir Hanų dinastijų meistrai galėjo pastatyti 4,5 tūkstančio kilometrų sienos.

Tas statinys - toks pats pasaulinis gigantomanijos pavyzdys kaip Cheopso piramidė. Net dar įspūdingesnis: iš sienos būtų galima padaryti trisdešimt tokių piramidžių. Senovės paminklai panašūs ir tuo, kad jie, sveikai mąstant, negalėjo atsirasti: kaip senovės egiptiečių nebūtų užtekę primityviai - akmuo ant akmens - pastatyti piramidėms, taip ir kinų būtų reikėję dešimteriopai daugiau, kad pridengtų siena visą šiaurinę imperijos ribą.

"Skaičiavimai parodė, - aiškina Čžiao, - kad pastatyti aštuonių metrų aukščio plytų ir žemės "gyvatei" III-II amžiuje prieš Kristų būtų reikėję ne mažiau kaip 8 mln. žmonių. Tačiau tuo metu Kinijos gyventojų kažin ar susidarė 5 milijonai. O juk, be sienos, dar iškasta daugiau kaip 2000 kilometrų kanalų ir nutiesta 6500 kilometrų kelių. Iš kur atsirado papildomi milijonai darbo rankų? Visai sienai pastatyti (dabar jos bendras ilgis - apie 8 tūkst. kilometrų) reikėjo arba 10 mln. kvalifikuotų darbininkų, o ne vergų, arba 50 metų nepertraukiamų darbų, o ne 10, kaip manyta. Skaičiai vėl nesutampa."

Legendos pasakoja, kad vergus, žuvusius nuo sunkaus darbo, užmūrydavo į sieną.

"Tvarkydami sienos fragmentus, - pasakoja Čžiao, - mes nė karto neaptikome palaikų. O štai palei sieną iš tikrųjų - daugybė žmonių palaidojimų."

"Ar tiesa, - paklausė korespondentas, - kad numirėlius sąmoningai statydavo kapuose vertikaliai, kad jų dvasinė energija taptų papildoma apsauga?"

"Ar numirėlis gali tapti apsauga? - šypsosi Čžiao. - Tai jau ne mokslo, o tikėjimo klausimas. Taip, pagal pagonišką kultą mirę protėviai pasirodo kaip gyvųjų saugotojai. Negalima atmesti teorijos, kad laidojimai, besitęsiantys tūkstančius kilometrų palei sieną, anuo metu galėjo būti laikomi savotišku energetiniu skydu."

Kokiam tikslui buvo dirbamas nepakeliamas darbas ir aukojami milijonai žmonių gyvybių? Suvienytos Kinijos šiaurinės sienos ir Didžiojo šilko kelio apsaugai nuo klajoklių antpuolių, atsakys kiekvienas moksleivis. Tada siena turėtų būti nenutrūkstama. Bet joje yra daug tarpų, kartais jie kelių šimtų kilometrų. Punktyrinė gynyba? Absurdas!

Jeigu ne apsauga, tai kas? Tarkim, Kinijos vienytojas III amžiuje prieš Kristų imperatorius Čin Ši Huangdi sirgo didybės manija. Bet jo darbą tęsė iki Tibeto kalnų dinastijos paveldėtojas Hanas. O po pusantro tūkstančio metų - Mingų dinastijos pradininkas imperatorius Džu Juandžangas pastatė dar keturis tūkstančius kilometrų sienos. Ar ne per daug maniakų?

Pekino radiofizikos laboratorijoje tiriamas didelių masių poveikis radijo bangų sklidimui kosminėje erdvėje. Vienas iš maketų - ilga vingiuojanti gyvačiukė, iš kurios iškart galima atpažinti didžiausią Kinijos architektūros šedevrą.

"Gigantiškų statinių elektros galingumas toks didelis, - aiškina profesorius Jang Cziabao, - kad Žemei sukantis apie ašį jis priverčia vibruoti geomagnetinį lauką ir signalas sklinda tarpgalaktinėse gelmėse. Mūsų modelis leidžia spėlioti: tokie be galo masyvūs statiniai kaip didžiosios Egipto piramidės ir Didžioji kinų siena galėjo būti statomi specialiai tarpgalaktiniam ryšiui."

Tiesa, hipotezė, daro išlygą mokslininkas, pažeidžiama.

Bet juk ir imperijos ribų apsaugojimo gigantiška siena koncepcija - versija, kol kas neturinti įtikimų įrodymų. Viršmasyvių antenų hipotezė spėja senovėje Žemėje gyvenus techniškai raštingesnių gyventojų negu mes. O tada automatiškai išsisprendžia darbo jėgos stygiaus paradoksai: senovės žmonės galėjo naudoti techniką, daug kartų pagreitinančią statybą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"