TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Didžiųjų ir galingųjų silpnybės

2008 03 22 0:00
"Pripažinkite, kad prastai atrodyčiau virtuvėje. Vulkanu nebūčiau, o Veneros vaidmuo galėtų karaliui nepatikti kur kas labiau nei mano pomėgiai, kuriems pritaria." Marija Antuanetė,(1755 - 1793), Austrijos arkikunigaikštytė, Prancūzijos karalienė, Liudviko XVI žmona (iš laiško grafui Rosenbergui).

Žymiems meno ir valdžios žmonėms irgi nepavykdavo išvengti silpnybių. Jie azartiškai lošdavo ar turėdavo kitokių pomėgių, visuomenės nuomone, jiems nederančių, pataikaudavo savo tuštybei.

Vaizduotėje persikelkime į ateities pasaulį. Štai trys garsūs politikai, kandidatai į pasaulio prezidento postą. Pirmasis lėbautojas ir mergišius, viskio ir cigarų mėgėjas. Antrasis (sklinda gandų, kad audringoje jaunystėje nebaigė studijų) taip pat piktnaudžiauja svaigalais ir iki vidurdienio nesikelia iš lovos. Pagaliau trečiasis - visą gyvenimą ištikimas vienai moteriai, abstinentas, be to vegetaras, operinės muzikos mėgėjas. Kurį pasirinkti? Nesižavėkite tariamomis dorybėmis. Du pirmieji - tai W.Churchillis ir F.D.Rooseveltas, o trečiasis... Adolfas Hitleris.

Toks sąmojis klaidžioja internete. Tai ne tik pokštas - iš tikrųjų garsiausių valstybės vyrų, menininkų, karalių biografijose galima rasti kartais gūdžių, o kartais ir juokingų paslapčių. Ir kodėl būtent tie garsiausieji ir galingiausieji savo ydomis pralenkdavo paprastus mirtinguosius?

Genijus - tai pabaisa

Bertoltas Brechtas rašė, kad patys genialiausieji yra ir didžiausios pabaisos. Šis žymus dramaturgas, poetas ir teatro režisierius kasdieniame gyvenime buvo despotas, stačiokas ir arogantas, psichologiškai kankino savo meilužes.

Tiesiog paplitusi nuomonė, kad tikrasis genijus yra kiek pamišęs. Nejaugi privaloma taisyklė, kad jeigu kas nors yra didis, tai ir blogais, ir gerais darbais?

Ch.L.Montesquieu tvirtino, kad bet kokia valdžia demoralizuoja, o absoliuti valdžia demoralizuoja absoliučiai. O gal didieji ir garsieji niekuo nesiskiria nuo paprastų mirtingųjų - taip pat turi silpnybių ir pagundų? Tiktai žvaigždžių pomėgiai ir elgesys kuo daugiau slepiami, tuo labiau domina smalsią publiką. Nelygu, ar būtų susiję su Kleopatra, ar su kino žvaigžde.

Dažniausiai neprieinami žmonės parodomi iš jų silpnosios, mums artimesnės pusės.

Gražuolės(-iai) ir dabitos

Visi esame girdėję pasakojimų, kad Kleopatra maudydavosi asilių piene, kuris buvo nepaprastai populiari Romos ir Graikijos elegančių kosmetikos priemonė. Tokias maudykles mėgo Popėja, imperatoriaus Nerono žmona, ir kitos patricijos. Rūpinimasis savo išvaizda niekada nebuvo tik moterų užsiėmimas.

Gajus Julijus Cezaris nepaprastai pergyveno dėl savo šukuosenos. Tiksliau jos stokos, nes didysis karvedys anksti nupliko ir neapsakomai dėl to išgyveno. Jis išsikovojo, kad Romos senatas specialiu nutarimu leistų jam būti su laurų vainiku, dengiančiu plikę. Plaukų slinkimą slėpdavo valstybinių švenčių metu, rūpestingai pirštu braukydavo jų likučius. Nepaisant pastangų, visa imperija žinojo jo "negalavimą". Kai triumfaliai įvažiuodavo į sostinę, legionieriai šūkaudavo: "Piliečiai, slėpkite žmonas, atvyksta plikis paleistuvis!"

Mada keliais dešimtmečiais paankstino Versalio kapitalinį pertvarkymą. Visas durų nišas paaukštino mažiausiai pusmetriu. Priežastis - Marijos Antuanetės, Liudviko XVI žmonos, šukuosena. "Cette Austriche" ("Toji austrė"), kaip ją paniekinamai vadino, su malonumu nešiojo beveik metro aukščio perukus.

Rūmų damos, savaime aišku, irgi puošėsi. Tuo laikotarpiu vidutinis moters ūgis vos viršydavo metrą penkiasdešimt, tad nesunku įsivaizduoti komišką vaizdelį.

Sunkiai suvokiamas Evitos Peron, Argentinos diktatoriaus žmonos, potraukis avalynei. Jai mirus spintose rasta šimtai porų, dauguma nė karto neavėtų, batų.

Šiandien politikai ir aktoriai švaisto milijonus plastinėms operacijoms, dažosi plaukus, vaikšto į soliariumus. Kartais tai padeda atsisėsti į prezidento kėdę (pavyzdžiui, Billas Clintonas prieš rinkimus pasidarė dirbtinę žilę, kad oriau atrodytų), kartais - pasiekti šlovę (Rita Hayworth paaukojo kelis krūminius dantis, kad sulieknintų veidą). Kai kurios estrados žvaigždės taip stengiasi atrodyti patraukliau, kad net tampa tikromis silikoninėmis lėlėmis.

Ištvirkimu, daugiau ar mažiau rafinuotu, buvo kaltinami beveik visi didieji valdovai. Toks kaltinimas visada skatindavo smalsumą, jis tapo neatsiejamu politinio priešininko suniekinimu.

Paleistuvystės soste

Mesalina, imperatoriaus Klaudijaus trečioji žmona, buvo kaltinama sanguliavusi su keliais šimtais asmenų. Svetonijus pateikia pasakojimą, kad Mesalina neva varžėsi su profesionalia prostitute ir laimėjo. Panašių gandų sklido ir apie Kleopatrą. Ištvirkimu garsėjusios Popėja ir Agripina (neva nusidėjusi su sūnumi Neronu).

Cezaris, nepaisant plikės, buvo pravardžiuojamas visų žmonų vyru. Patyliukais pridurdavo, kad ir visų vyrų žmona.

Kaip savo memuaruose rašė Voltaire'as, jaunučius pažus buvo pamėgęs Prūsijos karalius Frydrichas Didysis, filosofijos, literatūros ir dailės mecenatas. Kiekvieną rytą karalius išsikviesdavo į kambarį keletą pažų ir junkerių. Nužvelgęs rikiuotę, vienam iš jų mesdavo nosinaitę. Išrinktasis pasilikdavo kambaryje, kiti išeidavo. Nežinia, kiek tiesos yra prancūzo filosofo kandžiose užuominose. Pagarsėjusi draugystė su Frydrichu baigėsi skandalingu išsiskyrimu (Voltaire'as sukritikavo karaliaus eilėraščius, o pastarasis ironiškai palygino jį su citrina, kurią išspaudžia ir išmeta), Voltaire'as per saugų atstumą sarkastiškai tyčiojosi iš buvusio bičiulio.

Tuo pačiu laikotarpiu Rusijos imperiją tvirta ranka valdė Šiaurės Semiramidė, arba carienė Katerina II. Ji tapo Stanislovo Augusto, paskutiniojo Lenkijos ir Lietuvos karaliaus, pirmąja meile. Stanislovas Augustas buvo Žečpospolitos ambasadorius caro rūmuose, o Katerina (Zofija Augusta, kilusi iš Ščecino) buvo caro Petro III, kaip reta nedailios figūros vyro, žmona. Katerinos memuaruose jis vaizduojamas kaip pamišęs sadistas. Tačiau kartais jis pasielgdavo ir kilniaširdiškai.

Pasak anekdoto, kartą caras atėjo į Katerinos miegamąjį, paėmė ją ant rankų ir vilkinčią tik naktinius marškinius nunešė į Lenkijos ir Lietuvos ambasadoriaus kambarį. Pasodinęs šalia apstulbusio Stanislovo, tarė: "Pažaiskite, vaikai" ir išėjo.

Galingi, bet baikštūs

Pasaulio užkariautojai, imperijų valdovai, didieji rašytojai kentėjo ir nuo įvairių baimių. Fobijos kankino daugelį garsių žmonių.

Aleksandras Glowackis, arba Boleslawas Prusas, praktiškas ir protingas pozityvistas, kentė agrofobiją. Atviros vietos sukaustydavo jo judesius, siaubą keldavo erdvios alėjos ir aikštės. Amžininkai prisimena, kad Paryžiuje jis niekada nesutikdavo būti perkeltas į kitą Senos krantą. Tekančio vandens vaizdas jam atrodė košmariškas.

Nakties ir tamsos bijojo Marija Leszczynska, karaliaus Stanislovo Leščinskio duktė ir Liudviko XV žmona. Kiekvieną vakarą reikalaudavo, kad jos galvugalyje sėdėtų auklė, pasirengusi uždegti lempą ir nuraminti pasakomis, kai karalienė pabus. Tai labai erzino karalių, galbūt dėl to Marija, nors būdama protinga ir išsilavinusi, turėjo tiek mažai įtakos tvarkant reikalus Versalyje.

Witkacy, genialus lenkų dailininkas, paniškai bijojo užsikrėsti ligomis paduodamas ranką. Išlikęs pasakojimas, kad sužavėtas vienos damos proto ir grožio, pasisiūlė pabučiuoti jai ranką, bet su sąlyga, kad prieš tai ji rūpestingai nusiplaus rankas. Gyvenimo pabaigoje susirgo ir paranoja - bijojo būti nunuodytas, tapti pasikėsinimo auka.

Mintys apie persekiojimą kamavo beveik visus garsius vadovus, ir dažnai ne be pagrindo. Pasikėsinimo bijojo A.Hitleris, J.Stalinas, visi diktatoriai daug dėmesio skyrė asmeniniam saugumui. Sunku atskirti, ar tai paranoja, ar jau reali grėsmė.

Keistuolių įgeidžiai

Greta slegiančių baimių ir obsesijų garsenybių biografijose netrūksta ir komiškų pomėgių. Surinkus anekdotus apie Napoleono įpročius, galima būtų išleisti storą knygą. Jis miegodavo keturias valandas per parą ir to paties reikalaudavo iš artimiausios aplinkos žmonių. Garsus mergišius turėjo ir išskirtinių estetinių poreikių.

Laiškuose žmonai Žozefinai rašydavo: "Grįžtu poryt, nesiprausk." Dažnai išreikšdavo savąjį "natūralaus kvapo" pomėgį. Kitame anekdote pasakojama, kad važiuojant per kažkokį kaimą imperatoriaus akį patraukė valstietė. Apsauga ją tiesiog suėmė lauke ir pristatė į Nopoleono miegamąjį, prieš tai rūpestingai nuprausę. Imperatorius pasibjaurėjo: "Sugadinote ją."

Prancūzijos imperatorius trumpai miegodavo, bet ne visiems didiesiems pakakdavo ir tokių trumpų miego valandų. A.Einšteinui, kad būtų darbingas, reikėjo miegoti mažiausiai dvylika valandų per parą. Miegalis buvo ir W.Churchillis.

Liežuvio aštrumu su Napoleonu galėjo konkuruoti L.W.Beethovenas. Išliko jo užrašų, kuriuose kurčias kompozitorius komentavo jį supančių žmonių elgesį ir išvaizdą. Juos paskaitinėjus nebestebina faktas, kad nė viena tarnaitė jam netarnaudavo ilgiau kelių mėnesių.

Tačiau ne visi kūrėjai galėjo dirbti viešpataujant chaosui ir sklindant barnių atgarsiams. Marcelis Proustas savo romanus rašė kambaryje, apkaltame kamštiniu medžiu garsams slopinti, o O.Balzacas užsidarydavo kamaraitėje, į kurią nieko neįsileisdavo. Gerdavo tik kavą, kelis litrus per dieną, laikydamas ją vieninteliu gėrimu, tinkančiu kūrėjams. Gyveno savo herojų gyvenimą, dažnai supainiodavo juos su realiais žmonėmis - pasakodavo apie jų gyvenimą taip, lyg dalytųsi paskalomis apie pažįstamus.

Kartą, kai sesuo pasakojo apie įvykius, vykstančius jų pačių šeimoje, O.Balzacas nutraukė ją sakydamas: "O dabar pašnekėkime apie tikrus žmones" - ir pradėjo kalbėti apie savo knygų herojus.

Kas bendro tarp visų šių žmonių: J.Cezario, B.Mussolinio, Napoleono ir A.Hitlerio, be to, kad buvo diktatoriai ir vadovai? Nekentė kačių. Gal dėl jų nepriklausomo būdo, kurio nepakęsdavo nė vienas tikras tironas.

Šitame būryje trūksta Stalino, kuris, atrodo, labai mėgo kates. Tautų vadas slėpė žemą ūgį avėdamas batus pastorintu padu, o autoritetą kėlė sakydamas kalbą palipėjęs ant suoliuko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"