TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Dieta lėmė tamplierių ilgaamžiškumą

2016 04 09 6:00
Didysis magistras Jacques'as de Molay. flickr.com nuotraukos

Vėlyvųjų viduramžių riteriai privalėjo laikytis mitybos taisyklių ir dažnas sulaukdavo 70 metų ar net daugiau. Jų racioną daugiausia sudarė žuvys ir grūdinės kultūros.

Tais laikais vidutinis žmogaus amžius siekė tik maždaug nuo 25 iki 40 metų, o tamplieriai gyvendavo kone dvigubai ilgiau. Vienas Italijos medicinos srities mokslininkas įsitikinęs, kad tokį ilgaamžiškumą lėmė jų gyvenimo būdas, o pirmiausia – mityba ir higiena.

Francesco Franceschi aiškina, kad Tamplierių ordino vienuoliai laikėsi lotynų bažnyčios gyvenimo taisyklių. Jos draudė valgyti mėsą dažniau nei tris kartus per savaitę. Riteriai keitė mėsą žuvimis, daržovėmis ir žalumynais, kruopomis ir ankštinėmis kultūromis.

Palyginti su kitais to meto žmonėmis, tamplieriai valgė daug mažiau riebalų, todėl auglių, kraujagyslių ligų ir diabeto rizika buvo kur kas mažesnė.

Tamplierių pilis Ponferadoje, šiaurvakarinėje Ispanijos dalyje.

Ypač daug dėmesio tamplieriai skyrė higienai ir produktų kokybei. Jie valgydavo specialiai tam skirtose patalpose prie švarių stalų ir turėdavo prieš valgį nusiplauti rankas. Įvairius darbus dirbantiems darbininkams buvo draudžiama patiekti maistą.

Tamplieriai valgė žuvis, kurias patys augindavo, ir nevalgė laukinių paukščių mėsos. Istoriniai dokumentai rodo, kad riteriai gerdavo palmių vyną, pagardintą kanapėmis ir alavijais. Toks vynas buvo geriamas Šventojoje Žemėje. Dabar žinoma, kad nestiprus vynas daro teigiamą poveikį žmogaus organizmui – mažina trombų pavojų, kaip aspirinas. Be to, palmių vynas padėjo kovoti su parazitais ir kitais ligų sukėlėjais, kurių yra vandenyje. Vandenį tamplieriai gardindavo citrusiniais vaisiais, šitaip suteikdami jam malonų aromatą ir papildydami vitaminu C.

Mokslininko manymu, dieta ir įpročiai paaiškina neįprastą tamplierių ilgaamžiškumą, o šiuo atveju kaip niekada dera mokytis iš praeities.

Tamplierių ordiną 1119 metais įkūrė riteriai, dalyvavę Pirmajame kryžiaus žygyje į Šventąją Žemę. Jų uždavinys buvo saugoti šventąsias vietas Palestinoje. Laikui bėgant tamplieriai užsiėmė ne tik karyba, bet ir finansais, tapo turtingiausiais bankininkais Europoje. Ši veikla labai nepatiko Prancūzijos karaliui Pilypui IV Gražiajam. Paskutinis Tamplierių ordino didysis magistras Jacques'as de Molay buvo kaltinamas erezija, juodąja magija bei stabmeldyste ir sudegintas Paryžiuje 1314 metais. Jo mirtis buvo dalis karaliaus kruopščiai suplanuotos kampanijos, skirtos galutinai sunaikinti ordiną, kuriam monarchas buvo nemažai skolingas ir svajojo užvaldyti milžiniškus jo turtus. Jis galiausiai pasisavino tamplierių iždą.

Nors karalius daugiausia prisidėjo prie didžiojo magistro J. de Molay mirties, ordino veiklos tyrimą organizavo Katalikų bažnyčios vadovas Romos popiežius Klemensas V. Proceso metu daug riterių buvo kankinami ir pasmerkti myriop kaip eretikai, o galiausiai Tamplierių ordinas buvo visiškai panaikintas.

Didingų tamplierių pilių, bažnyčių bei vienuolynų išlikę Portugalijoje, Ispanijoje, Kipre, Sirijoje, Libane, Jordanijoje, Izraelyje, Turkijoje.

„La Stampa“, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"