TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Diktatorių dizaino žavesys

2011 11 05 8:00

Paviešintos Muammaro Gaddafi rezidencijos nuotraukos patvirtina žinomą taisyklę: absoliuti valdžia ir sklidinas iždas - tai neišvengiamas dizaino košmaras.

Kai rugpjūčio pabaigoje sukilėliai įsiveržė į M.Gaddafi tvirtovę Tripolyje, dizaino pasaulis sulaikė kvapą. Dėl to, ką Libijos diktatorius nuveikė mados pasaulyje, buvo visiškai tikėtina, kad Tripolio Bab al Azizijos tvirtovės kambarių stilius atvers naujus horizontus pastatų vidaus dizaino avangardui.

Ničnieko. Nuobodybė. Išskyrus didžiulę auksinę sirenos pavidalo sofą su dukters Aishos figūra; išskyrus dramblį, kuriam ant nugaros nutūpęs povas (standartinis afrikiečių namuose, tik ne tokio dydžio ir ne auksinis). Kiti dekoracijos elementai - vadinamoji diktatorių klasika - Las Vegaso ir Jacksono-Elviso-Greislendo stilių mišinys.

Kokia peršasi išvada? Kičas nedovanotinas niekam, o susimaišius neribotai valdžiai, neišsemiamam iždui ir įsisenėjusiems, giliai tūnantiems kompleksams - tiesiog polineziečių šokis hula hula.

Auksinės taisyklės

Ką daro diktatorius kitą dieną, kai perima valdžią? Nelaukia patalpų dekoratoriaus, tiesiog pas artimiausią pirklį užsisako paauksuotą aro formos trijų metrų aukščio sostą - 1977 metais taip pasielgė Jeanas Bedelis Bokassa, Centrinės Afrikos Respublikos diktatorius. Arba įsako ant didžiausios rūmų sienos nutapyti spalvotą freską, vaizduojančią nebejauną valdovo žmoną kaip dievaitę, išeinančią iš vandenyno bangų (Filipinų prezidento Ferdinando Marcoso ir jo žmonos Imeldos atvejis).

Nusistovėjęs net tam tikras įpareigojantis diktatorių kanonas. Pirmas dalykas, turintis kristi į akis, tai - neišbaigtas darbas, nykios detalės ir būtinai auksinė armatūra vonios kambaryje. Kiekvieno save gerbiančio vadovo namuose auksas yra pagrindas - bet kur, tačiau kuo daugiau, tuo geriau.

Kita taisyklė - apimtis; viskas turi būti maksimalu. Saddamas Husseinas turėjo namie marmurinį stalą, ant kurio drąsiai būtų galėję tūpti lėktuvai. Sėdint prie jo turbūt sunkiau susikalbėti, bet Irako diktatoriaus ir taip nedomino, ką šneka kiti. Ta gigantomanija kelia valdovams problemų, nes visi prieinami klasikiniai dailės kūriniai tiesiog maži. Tačiau diktatoriai įveikia ir šią kliūtį - perka falsifikatus, nes jie gali būti pageidaujamo dydžio (ilgametis Kongo valdovas Mobutu Sese Seko turėjo 4x3 metrų "Moną Lizą"). Be to, kopijos nebūna senos ir nedulka.

Diktatorių interjero tendencija, dėl kurios psichologai suka galvas,  yra XIX amžiaus prancūzų tapybos pomėgis. Tai trunka jau pusantro šimtmečio: medžioklės, aktai, švelnumo kupini peizažai - viskas tapyta lengvais potėpiais, blausiomis spalvomis. Pasak psichologų, tokie darbai veikia kaip atsvara aplinkinio pasaulio brutalumui.

Vienintelis nukrypimas nuo šio dailės kanono yra pačių diktatorių portretai. Jų simbolika kartais verta rusų stačiatikių ikonų. Viename portretų Rumunijos prezidentas Nikolae Ceausescu, kuris cerkves dažniau griaudavo negu lankydavo, savo rezidencijoje sveikina pavaldinius ankstyvosios krikščionybės laiminimo gestu.

Yra dar keletas gero diktatoriaus namo taisyklių. Jis turi būti kuo panašesnis į viešbutį: didelės salės, nepatogios sofos, sukamosios durys ir būtinai sietynai - juo masyvesni, tuo geriau. Reikia, kad kristalą primenantis sietynas (vidutinės planetos dydžio) dominuotų kiekvienoje patalpoje. Minėtas Kongo valdovas savo miško rūmuose tokių turėjo keliolika. Net virtuvėje. 

Nuogos Saddamo fantazijos

Tačiau ir tarp brutaliausių tamsuolių pasitaikydavo vienas kitas "originalas". S.Husseinas mėgo naiviąją tapybą iš fantazijos ir lengvos pornografijos paribio. 2003 metais amerikiečių kareiviai ant jo rezidencijos sienų tarp kitų rado triptiką, kuris vaizduoja, kaip jauną nuogą merginą pagrobia galiūnas, šiek tiek primenantis Arnoldą Schwarzeneggerį, vaidinantį Konaną Barbarą. Gretimame paveiksle ta pati vargšė moteris tampa didelio raguoto driežo su sparnais auka.  

Psichologai tokius diktatorių vaizduotės pasireiškimus aiškina jaunatviškomis svajonėmis, kurios galų gale išlaisvinamos pasiekus poziciją. N.Ceausescu buvo kilęs iš daugiavaikės šeimos ir gyveno dviejų kambarių troboje Pietų Rumunijos kaime. Valdymo pabaigoje jis nusprendė atlyginti sau už skurdo metus ir įsakė pastatyti Tautos namus. Šiandien tai antras pagal dydį (po Pentagono) pastatas pasaulyje. Jame yra 1100 patalpų (niekas tiksliai nežino kiek) ir 20 aukštų, iš kurių aštuoni - po žeme. Rūmų vizitinė kortelė - 480 sietynų. Jiems pagaminti sunaudota 3,5 tūkst. tonų krištolo.  Didžiausias sietynas sveria 2,5 tonos.   

Rankenos iš kaulų

Visa ši ekstravagancija išvydo dienos šviesą, nes autoriai buvo tikri, kad nė vienas pavaldinys neišdrįs pašiepti jų darbų. Pavyzdžiui, net tada, kai XX amžiaus aštuntąjį dešimtmetį Idi Aminas, turėjęs titulą "Žemės žvėrių ir jūros žuvų valdovas, Britų imperijos nugalėtojas Afrikoje, ypač Ugandoje", mėgino perkelti į Ugandą Škotijos pilį, akmenį po akmens, nė vienas patarėjas nedrįso jo atkalbinėti (galų gale sumanymas žlugo).

Galbūt čia ir slypi atsakymas į klausimą, kodėl avangardiniai diktatoriai taip lengvai nuverčiami. Nes jie apsisupę pakalikais, o šie savo ponų nelaimei neprotestuoja nei dėl žmonių kaulų vietoj rankenų vonios kambaryje (I.Aminas), nei dėl savižudiškų politinių avantiūrų, kurios galų gale supriešina valdovą su tikrove. Tokius diktatorius visuomenė anksčiau ar vėliau pakaria, geriausiu atveju išveja iš šalies.

Perfrazuojant XIX amžiaus britų istoriko lordo Actono sentenciją galima konstatuoti: valdžia dizaino srityje priveda iki pajuokos, o absoliuti valdžia - iki absoliučios pajuokos.

Žvelgiant į keistas Rytų Europos priemiesčių architektonines fantazijas verta prisiminti, kad visi tie diktatoriai buvo žmonės, kaip ir kiekvienas iš mūsų. Tik jie turėjo daugiau erdvės pasireikšti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"