TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Du dešimtmečiai niekur

2007 07 05 0:00
Po dešimties metų po išlaisvinimo J.Downey susitiko su G.Bushu (tėvu).
LŽ archyvo nuotrauka

Johno Downey ir Richardo Fecteau, CŽV funkcionierių, dvigubo agento įviliotų į spąstus ir slaptai laikytų Kinijos kalėjime, istorija - vienas labiausiai stebinančių epizodų šnipinėjimo istorijoje.

1973 metų pavasario rytą sunykęs vyriškis perėjo Lo Vu tiltą tarp Kinijos ir Honkongo. Sieną saugojęs britų kareivis jį išvydęs saliutavo. Tai buvo, kaip vėliau pasakė tas vyriškis, "pirmas žmoniškumo aktas jam per dvidešimt metų". Vyriškis vadinosi Johnas Downey. Buvo centrinės žvalgybos valdybos agentas ir nuo 1952 metų kartu su kolega Richardu Fecteau trūnijo Kinijos kalėjime. Abu buvo įkaitai šaltajame kare tarp JAV ir Kinijos.

Pasala Mandžiūrijoje

1952 metais J.Downey baigė studijas Jeilio universitete (į CŽV priimtas metais anksčiau, būdamas dvidešimtmetis), o R.Fecteau Bostone (jau kelis mėnesius dirbo CŽV). Netrukus turėjo vykdyti pirmą užduotį.

1952-ųjų birželį amerikiečiai parašiutais nuleido penkis kinus Mandžiūrijoje. Jiems buvo pavesta užmegzti ryšius su vietinėmis priešiškomis vyriausybei jėgomis ir kurstyti partizaninį karą. Ta grupė, kurią tarp kitų mokė J.Downey, užmezgė ryšį su amerikiečiais lapkritį bei pranešė, kad gavo svarbių dokumentų ir kad vieną parašiutininką reikia parskraidinti namo. Transporto lėktuvas C-47 startavo iš Korėjos pusiasalio, jį pilotavo Normanas Schwartzas ir Robertas Snoddy; su jais skrido J.Downey ir R.Fecteau. Nenujautė, kad skrenda į spąstus.

Kinus diversantus suėmė netrukus po nusileidimo Mandžiūrijoje ir panaudojo CŽV agentams privilioti. Apie vidurnaktį, po sutarto signalo žibintu nuo žemės, lėktuvas skrido pažeme virš Mandžiūrijos kalvų. Priešlėktuvinės patrankėlės, sniege užmaskuotos baltomis paklodėmis, pradėjo šaudyti į kabiną. Pilotai buvo nukauti, motorai apgadinti, lėktuvas sudužo tarp medžių. J.Downey ir R.Fecteau pergyveno katastrofą be sužeidimų, bet kai svirduliuodami išlipo iš sudužusio lėktuvo buvo apsupti kinų kareivių.

Juos surišo, įvertė į sunkvežimį ir nuvežė į Šenjaną, senąją Mandžiūrijos sostinę, ten surakino grandinėmis ir uždarė skirtingose kamerose.

Kai transporto lėktuvas negrįžo į bazę, CŽV sugalvojo oficialią versiją: J.Downey ir R.Fecteau buvo kariuomenės civiliniai darbuotojai, o jų lėktuvas, skridęs verslo tikslais, nukrito į jūrą netoli Japonijos vakarinių krantų. Abu vyriškius pripažino mirusiais ir pasiuntė užuojautos laiškus šeimoms.

Tuo metu du amerikiečius kinai brutaliais metodais tardė. Tiesa, jų nekankino fiziškai, bet neleisdavo užmigti, nusiprausti, kojos visą laiką buvo surakintos geležinėmis grandinėmis, kartais juos tardydavo 24 valandas be pertraukos. Pagaliau, tai buvo neišvengiama, abu prisipažino esą CŽV agentai. Juos perkėlė į Pekiną ir dvejiems metams praslinkus po sulaikymo perdavė teisti slaptam kariniam tribunolui.

Pirmą kartą po dvejų metų matydamas savo kolegą kalinio drabužiais, R.Fecteau pakuždomis paklausė: "Kas tavo siuvėjas?" Aukštesnio laipsnio karininkas J.Downey buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, R.Fecteau - 20 metų kalėti.

CŽV sužinojo apie savo agentų likimą tik tada, kai valstybinė Kinijos informacijų agentūra paskelbė, kad teismas nuteisė du Amerikos šnipus. Oficialioji JAV valdžia toliau tvirtino, kad jie civiliai, o valstybės departamentas paneigė kaltinimus šnipinėjimu kaip "visiškai sufabrikuotus".

Prasidėjo alinantys kalėjimo metai. Vyriškius buvo laikomi šaltose kamerose, maitinami suplėkusiais ryžiais ir daržovėmis. Abu stengėsi ištverti: kasdien mankštindavosi, rašydavo, mokydavosi kinų kalbos ir lavindavo protą. R.Fecteau susikūrė vaizduotės pasaulį: prisiminė visus savo mokyklos klasės vaikus ir gimtojo miesto Masasučetso valstijoje vaizdus. Nors juos privertė studijuoti Markso ir Mao kūrinius, niekada nepasidavė spaudimui "praregėti".

Kalėjimo sargai pranešė amerikiečiams, kad JAV valdžia juos paliko likimo valiai. Tai buvo melas. Nors Vašingtonas atsisakė derėtis, taip pat ir pripažinti komunistinę Kinijos valdžią, darė spaudimą, kad kalinius paleistų. CŽV svarstė ir variantą pasiųsti komandosų dalinį jų išvaduoti, bet atsisakė idėjos, nes nebuvo žinoma, kur jie įkalinti.

Abu kaliniai gaudavo fragmentiškų žinių iš pasaulio, bet jos buvo pateikiamos taip, kad rodytų Vakarus blogiausiu aspektu: Johno F.Kennedy nužudymas, neramumai Kento universitete. Tik išėję į laisvę didžiai nustebo sužinoję, kad žmogus išsilaipino Mėnulyje.

"Velniškai nuobodus dalykas"

Laikomi atskirose kamerose jie iš visų jėgų stengėsi palaikyti ryšius, naudodamiesi išraiškingais kosčiojimais, kad informuotų vienas kitą, kurioje kalėjimo vietoje yra, taip pat piešdami beisbolo padėtis pasivaikščiojimų kiemelio smėlyje.

Kinijos ir JAV diplomatiniai santykiai palengva šilo. 1971 metais Henry Kissingeris slaptai nuvyko į Pekiną, o tų pačių metų gruodžio 9-ąją netikėtai buvo paleistas R.Fecteau.

J.Downey liko kalėjime dar penkiolikai mėnesių. Jis buvo paleistas praslinkus metams po Richardo Nixono vizito Kinijoje. Išlaisvinimą nulėmė tai, kad R.Nixonas prisipažino, jog abu buvo CŽV agentai, suimti šnipinėjimo misijos metu.

Išėję į laisvę jie atsidūrė neatpažįstamai pasikeitusiame pasaulyje. Agento R.Fecteau žmona tragiškai žuvo kilus gaisrui namie netrukus po jo įkalinimo Kinijoje. Dukrelės dvynukės, kurias paliko mažytes, dabar buvo dvidešimt kelerių metų. "Apsilankymo" Kinijoje metais abiem agentams kėlė laipsnius, o neatsiimtų atlyginimų suma augo mėnuo po mėnesio.

Dėl vis dar delikačių Amerikos santykių su Kinija istorija nebuvo plačiai garsinama. Abudu atsisakė parduoti savo istoriją žiniasklaidai. J.Downey ironiškai pažymėjo, kad visa tai "velniškai nuobodus dalykas". R.Fecteau pajuokavo, jog džiaugiasi puikia sveikata, nes išgyveno devyniolika metų be "degtinės, mergų ir narkotikų".

Net ir šiandien buvę belaisviai nenoriai pasakoja savo išgyvenimus. Porai metų praslinkus po išvadavimo abudu išėjo iš CŽV. R.Fecteau tapo sporto direktoriumi Bostono universitete. J.Downey antras gyvenimas klostėsi taip pat nekasdieniškai kaip ir pirmasis: įstojo į Harvardo universiteto teisės skyrių, vedė kinę, gimusią Mandžiūrijoje, o vėliau tapo gerbiamu teisėju Konektikute, specializavosi nepilnamečių bylose. Niu Heivene yra teismas ir Johno T.Downey vardu pavadinta nepilnamečių kolonija. Žmogus, praleidęs jaunystę Kinijos kalėjime, suteikė savo pavardę nepilnamečių kalėjimui.

CŽV išsigindavo savo žmonių dvidešimt metų, o dabar padarė juos slaptosios tarnybos ikonomis. Jų daugelio metų patirtis Kinijos kalėjime pateikiama kaip mokymo priemonė. 1998 metais įteikdamas J.Downey ir R.Fecteau pavėluotus ordinus tuometinis CŽV direktorius George'as Tenetas pasakė: "Jūs pergyvenote vienus nepaprasčiausių įvykių CŽV istorijoje."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"