TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Dubysos atvirlaiškiai

Dešiniajame Nemuno krante ties Seredžiumi nuo vasaros saulės nepasislėpsi. Praverstų bent blindės šešėlis, bet glaudžiuosi po reta lyg tinklas žilvičio priedanga. Aname krante, tiesiai priešais Dubysos žiotis - Kriūkai, iš ten ataidi linksmas mauduolių klegesys. Tapyti vidurdienį sunku net ir ne taip įkaitusioje vietoje. Bloknote liko tik keletas eskizų, nupiešiau prašmatnų augalą - pilkalapį šaukštį, taip pat vandeninę rūgštynę, dirvinį vijoklį.


Dubysa į Nemuną įteka ne tokia ir skubri, kaip poeto žadėta, neatrodo ji čia ir gražuolė - paskutinius kelis šimtus metrų srovena tiesia lyg kanalas vaga, neišvaizdžia, kur ne kur krūmynais apžėlusia plokščia žemuma, skalauja pilko molio skardžius - tikra pelenė! Tik santakos akimirką Dubysa atsigauna: pažyra bangelėmis per Nemuno srauto dovanotų akmenėlių vėrinį - seklumėlę, - nyra į jaunikio smėlių glėbį...


O kokia ji ten, iš kur atiteka, už Seredžiaus atšlaičių, prie Ariogalos, Betygalos, ties Lyduvėnais? Dūmų be ugnies nebūna. Tą priežodį tikriausiai nuolat prisimena keliaujantieji po slėpingąsias Lietuvos vietas, ten kur, kaip pasakojama, prasmegę rūmai vis dar puotauja, dunda, kur laumės vakaroja ar šiaip kas vaidenasi, lobiai iš požemių byra... Patyriau, kažkas tikrai mūsų upių slėniuose, užtakiuose, raigarduose, ežerų gelmėse, piliakalnių gūbriuose tūno ir kartais šmėsteli iš praeities, o gal iš kitų, mitinių dimensijų atsiveria... Dubysos kloniuose tokių "atodangų" - ne viena.


Dubysa savo intakų, šaltinių versmėmis aprėpia ir kuria gal mįslingiausią Lietuvos kampelį. Kražantė (ilgis - 87 km, didžiausias intakas) kyla iš Žemaitijos aukštumos - smelkiasi iš plačiaskraistės Girgždūtės papėdžių, vinguriuoja pro šlovinguosius Kražius, Kelmę. Pačios Dubysos (ilgis 139 km) ištakos - Šiaulių rajone, dabar išsiliejusios Bubių tvenkiniais, o kai iš po pylimų išlenda mažu upeliu, netrukus vėl tampa kito inžinerinio įrenginio, Ventos-Dubysos perkaso, dalimi. Ties neįprastą vardą turinčiu miesteliu Bazilijonais Dubysa teka slapukaudama krūmuose ir vis dar ardydama kadaise čia

buvusių malūnų užtvankas. Žemiau Kražantės žiočių tarsi susitarę Dubyson varvena, krypuoja Mėdus, Lokysta, Saldus (gal ten pakrantėse cukriniai avinėliai ganosi?). Dar Gryžuva atskuba nuo įstabiųjų Tytuvėnų, Lapišė, lanku apsukusi garsiąją Šiluvą, o Luknė ir jos intakėlis Sandrava atbėga iš Maironio vaikystės pievų... Šiame krašte sodiečių ir miestelėnų aplinka tarsi prisodrinta savito rimties grožio, pasitikėjimo galių. Puikieji Dubysos miestai - Betygala, Ariogala, žinoma, ir Seredžius - neatsigėrėdami žvelgia į upės slėnius. Kartais Žemaitijos sostine tituluojami Raseiniai, įsikūrę tik už kelių kilometrų, vis stiebiasi, į kitą pusę žvalgosi - norėtų užmatyti Nemuną, - bet kur buvę nebuvę ir raseiniškiai į Dubysos lankas poilsiauti, gamtos slaptybėse pasinerti traukia.


Dar vienas atvirlaiškis - iš Lyduvėnų. Čia į Dubysą teka smagus Dratvinio (Dratvens) upelis, stūkso du ar trys piliakalniai, stiebiasi garsus visoje Lietuvoje technikos paminklas. Jei žvelgsi nuo čiobreliais apkerpėjusio šlaito, kylančio kiek į pietryčius nuo miestelio bažnyčios, išvysi plačią panoramą: lyg kokiam dubeny - kalnai, raguvos, gėlėti šlaitai, riečiasi smagus Dubysos linkis, marguoja miestelio stogų, daržų, sodų inkrustacijos, o aukštoje žydrynėje, tarp debesų, milžiniškas geležinkelio tiltas dangaus skliauto kraštus jungia...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"