TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Džiunglių karalystė XXI amžiuje

2012 03 10 10:59

Neištirti atogrąžų miškai, gyvūnai lyg iš kitos planetos ir paslaptingi pirmykščiai žmonės, kurie gyvena taip, kaip prieš 9000 metų. Papua Naujoji Gvinėja, salų valstybė Ramiojo vandenyno pakrašty, yra viena nepaprasčiausių vietų pasaulyje.

Papua Naujoji Gvinėja savo teritorija tik šiek tiek didesnė už Lenkiją, bet joje gyvena apie 830 genčių. Kiekviena turi savą kalbą ir savą kultūrą, todėl 6,7 mln. jos gyventojų kalba maždaug aštuntadaliu pasaulio kalbų. Tokios įvairovės priežastis - izoliacija, nes dalis genčių gyvena maždaug trijuose tūkstančiuose salelių, dažniausiai neįžengiamose jų džiunglėse. Ten nėra kelių, į daugelį rajonų negalima nė nuskristi. Neįžengiamas miškas apsaugo nuo civilizacijos tokias pirmykštes gentis kaip asaro. Tos genties nariai dabinasi purvu ir kaukėmis, kad baugintų priešus tarsi dvasios.

Ant džiunglių stogo

Įkopti į dvidešimties metrų aukščio medį be jokių prietaisų ir apsaugos? Korovajų genties vyrui tai trunka kelias minutes. Žino, kad tenai, viršūnėje, yra juodųjų skruzdėlių lizdai; jų lervos ir vikšrai yra idealus masalas žuvims.

Aris išdidžiai grįžta į gimtąjį kaimą. Išlaikė brandos egzaminą, kuris daugeliui dvylikamečių kainuoja gyvybę. Ištisus mėnesius jis gyveno ir medžiojo vienas džiunglėse - basas, persirišęs tik odiniu raiščiu per strėnas, su rojaus paukščio plunksna plaukuose, apsiginklavęs kauliniu peiliu, lanku ir strėlėmis. Tas ištvermės egzaminas padarė Arį kariu: dabar jį laikys kariu huli genties vyrai.  Ši gentis Naujosios Gvinėjos kalnų viršūnėse gyvena taip pat kaip prieš tūkstantmečius. Ario gentis tenkinasi tuo, ką dovanoja miškas.   O miškas jiems dosnus ...

Huli kraštas - tai giria, kokios neaptiksite niekur kitur. Papua Naująją Gvinėją dengia apie 350 tūkst. kvadratinių kilometrų atogrąžų miškų. Kiekviename hektare gali augti net keturių šimtų rūšių medžių, kurie siekia iki 30 metrų aukščio. Ta nepaprasto miško šalis atrodo tarsi iš kitos planetos. Be išvaizdžiųjų rojaus paukščių, čia begalės kitų stulbinančių padarų, kurie atrodo kaip ne šio pasaulio.

Žaliuojanti tvirtovė

Šita šalis - žalia tvirtovė, kurią saugo skardingi, miškais apžėlę kalnagūbriai. Žemės paviršius taip išraižytas griovų, kad ištisi regionai neprieinami. Net turint modernišką įrangą pėsčiam sunku įveikti daugiau kaip penkis kilometrus per dieną. Kiek užmato akis, tęsiasi giria. Šalyje tik 700 kilometrų asfaltuotų kelių, o, pavyzdžiui, dešimtį kartų mažesnė ir taip pat kalnuota Šveicarija jų turi 71 000 kilometrų.

Bet miškas dar ne viskas. Prie krantų plyti netyrinėti koralų rifai. Yra savanų ir daugiau kaip šešiasdešimt veikiančių ugnikalnių.  Aukščiausi kalnai siekia 4500 metrų. Pakanka ir užkampių, kur gali tūkstančiams metų pasislėpti nuo pasaulio.  

Nors kiekviena iš maždaug 830 genčių gyvena savo gyvenimą, tarp jų vyksta savotiška mainų prekyba. Dauguma čiabuvių dar ir šiandien naudoja kriaukles kaip tradicinę valiutą. Huliai moka ir kiaulėmis.  Huliai apskritai išskirtiniai - ne tik Papua Naujojoje Gvinėjoje, bet ir pasaulio mastu, nes nežino nei įstatymų, nei pavaldumo. Šita gentis neturi vado - susideda iš lygiateisių narių, kurie visus sprendimus priima bendrai. Ir taip klostosi mažiausiai devynis tūkstančius metų. Gal kaip tik čia yra tikrasis demokratijos lopšys.

Kaip atsiranda sala?

Manamas yra vienas aktyviausių Papua Naujosios Gvinėjos ugnikalnių: pastarąjį šimtmetį jis išsiverždavo vidutiniškai kas dveji metai. 2004 metais išsiveržusi lava ir pelenai nusiaubė aplinkinius kaimelius ir miškus. Ugnikalnis ne tik griovėjas, bet ir kūrėjas: per tūkstančius metų lavos srautai stingo sluoksnis po sluoksnio, kol sukūrė salą. Ant vulkaninio pagrindo susidarę dirvožemiai yra labai derlingi vešliai tropikų augmenijai.

Rojus biologams

Papua Naujoji Gvinėja - tikras rojus biologams, ieškantiems nežinomų augalų ir gyvūnų. Neseniai mokslininkai ekspedicijos metu sename vulkano krateryje aptiko daugiau kaip penkias dešimtis naujų rūšių, tarp jų mažiausią kengūrą (40 cm) ir didžiausią žiurkę pasaulyje (82 cm).

Nyctimene rūšies šikšnosparnis aptiktas visai neseniai. Jis labai primena išminčių Jedį iš "Žvaigždžių karų". Net ir būstas panašus. Šikšnosparnis gyvena tamsiuose urvuose netoli pelkių, visai kaip Jedis, besislapstantis Dagobaho planetoje. 

Ilganosis mačo - Naujojoje Gvinėjoje gyvenančios varlės pinokio patinas išpučia ekstravagantišką ataugą ant nosies. Kodėl taip daro, tai jo paslaptis. Mokslininkai spėja, kad šitaip nori patikti patelei.

Iki dešimties kilogramų sverianti echidna (Zaglosus bartoni), vadinama sliekų siaubu, yra didžiausias kiaušinius dedantis žinduolis pasaulyje. Ji tyrinėja Naujosios Gvinėjos miškų paklotę, specialiomis šerpetomis apaugusiu  liežuviu traukdama iš žemės sliekus. Medžioklės plotai gali siekti iki dviejų šimtų hektarų.

Šešių centimetrų dydžio Syconycteris hobbit yra mažiausias pasaulyje šikšnosparnis, jis gyvena džiunglių karalystės medžių karūnose ir minta nektaru. Panašiai kaip ir bitės, platina miške žiedadulkes.

Parengė OSVALDAS ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"