TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Dzūkiškos žolelės - nuo visų ligų

2012 08 28 8:02
Autorės nuotrauka/Gamtos turtai O. Vaškelevičiūtės-Zakarauskienės rankose virsta vaistais.

"Dar niekas neišrado vaistų nuo mirties ir nelaimingos meilės, o nuo kitų bėdų - visko yra po truputį", - sakė Dzūkijos žolininkė Onutė Vaškelevičiūtė-Zakarauskienė.

Nors jos gyvenimas nebuvo lengvas, dažnai tekdavo šypsotis pro ašaras, bet savo išmanymu moteris daugybę kartų padėjo į ligos gniaužtus pakliuvusiems žmonėms.

Sunku patikėti, bet O.Vaškelevičiūtė-Zakarauskienė jau 77 metus draugauja su žolelėmis. Mat dar būdama maža, su teta, kaimo žolininke, traukdavo ieškoti augalėlių. Pirmoji pažinta žolelė buvo sidabražolė, dar vadinta dževeranka.

Baigusi tuometinį Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, O.Vaškelevičiūtė-Zakarauskienė tapo lietuvių kalbos mokytoja. "O jei esi mokytojas - turi viską žinoti. Tada ir prisiminiau "žolukes". Daug nereikia: vieną, kitą pagydei, trečias pats ateis ieškoti pagalbos, patarimo. Taip ir įsitraukiau į gydymą vaistažolėmis", - prisiminė Onutė.

Pasiėmusi lazdelę gintis nuo šunų, su kuprine ant pečių ji iš pat ankstaus ryto išsiruošdavo į žygius Gudakiemio, Burokaraisčio, Perlojos, Gerdašių link. Mokėjimui gydyti pravertė ne tik bendravimas su apylinkių žolininkėmis, daugybė perskaitytų knygų, bet ir pažintis su garsiąja žolininke Eugenija Šimkūnaite.

Per ilgą laiką O.Vaškelevičiūtės-Zakarauskienės sukauptos žinios sugulė į šiemet išleistą knygą "Dzūkijos žolelės gydo". Patarimai išdėstyti ir pagal atskirus augalėlius, ir pagal ligas. Ši knyga dzūkei jau trečioji. Pirmąsias dvi skyrė gimtajam Burokaraisčiui.  

Į svečius

Rugpjūčio pabaigoje aplankėme O.Vaškelevičiūtę-Zakarauskienę jos sode Vieciūnuose šalia Druskininkų. Radome ją sėdinčią po raudonuojančiu šermukšniu ir rūšiuojančią erškėtuoges. Tiks mišiniams nuo prostatos bėdų. "Kad vyrai galėtų, moterys norėtų", - pakomentavo. O kad erškėtuogės labai tinka organizmą stiprinančiai "arbatukei", nė aiškinti nereikia.

Žvilgtelėjome į nedidelę palėpę, kurioje džiūvo kiečiai, medetkos, raudonieji dobilai, viržiai. Žolininkės lydimi užsukome ir į daržą, kuriame tai šen, tai ten žaliavo įvairiausi augalai.

Štai agurklės, kalendros, nasturtos. O čia - rausvoji rodiolė, dar vadinama aukso šaknimi - ji vartojama organizmui stiprinti. O.Vaškelevičiūtė-Zakarauskienė parodė, kur želia stumbražolės, valerijonai, jonažolės.

"Jonažolių žiedukus reikia užpilti 0,5 litro degtinės arba alyvuogių aliejaus, 3 savaites palaikyti, tada nukošti, žiedus išmesti, naujus žiedus užpilti ta pačia degtine ar aliejumi. Ir taip daryti tris kartus, laikyti iš viso 9 savaites. O tada jau nuo ko gersi, nuo to ir padės. Užtenka šaukšto per dieną prieš valgį, geriausia - nieko nevalgius, kai tuščias skrandis. Tik kieno aukštas kraujo spaudimas, nereikia jų vartoti", - patarė O.Vaškelevičiūtė-Zakarauskienė.  

Piktžolės nuo nervų

Dėmesį patraukė didžiulės pluoštinės kanapės (jas oficialiai leidžiama auginti). Netrukus byrėsiančių jų sėklų arbata labai gerai nuo bronchito, kosulio. O štai sidabražolės - geriausi vaistai nuo virškinimo trakto bėdų. Oranžiniais žiedais švytėjo medetkos - pagrindinė priemonė turintiesiems kasos problemų. Lyg niekur nieko stypsojo varnalėša - gydymui tinkamiausios jos šaknys. Vaikščiodami po margąjį darželį radome cikorijų, vaistinių taukių, raugerškių, šalavijų, diemedžių, peletrūnų, gelteklių, pipirmėčių, bazilikų, lanksvų, šilokų.

"Tai labai geri vaistai nuo nervų", - rodydama į visiems gerai pažįstamas piktžoles - kiečius - sakė žolininkė. Iš kiečių reikia ruošti arbatą, gerti po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.

O.Vaškelevičiūtė-Zakarauskienė moka sutaisyti gerą receptą nuo nemigos, į jį įeina net 14 žolelių: mėtos, melisos, čiobreliai, kiečiai, valerijonai ir kitos. "Tame recepte kiečių yra 5 dalys, o valerijonų tik dvi. Vadinasi, miegui pagerinti kiečiai yra vaistingesni nei valerijonai", - sakė žolininkė.

Ilgiau stabtelėjome prie dėmėtosios maudos. Anot O.Vaškelevičiūtės-Zakarauskienės, ji tokia stipri, kad net nuo onkologinių ligų padeda. Be to, maudos preparatai ramina sudirgusią centrinę nervų sistemą, atpalaiduoja traukulius, malšina skausmą, taip pat ir migreninį.

Maudos yra vienos nuodingiausių augalų, tad jas reikia vartoti po labai nedaug. Šio augalo žolininkė visur ieškojo ir tik atsitiktinai rado Perlojoje pas vieną mokytoją.

Ugniažolių stiprybė

Pasak O.Vaškelevičiūtės-Zakarauskienės, nuo vėžio dar labai tinka ugniažolės. Ko gero, jos būtų verčiausios vaistažolių karalienės vardo, kaip pažymėjo Onutė.

Nors maudos pačios stipriausios, jas mažai kas žino ir vartoja, o ugniažolės naudojamos gerokai plačiau. Tik jas labai sunku paruošti. Kai žolę reikia supjaustyti ir sumalti, O.Vaškelevičiūtė-Zakarauskienė užsimauna pirštines, kaukę, bet vis tiek prisikvėpuoja dulkių. Kol visa ta ugnis "išsivaikšto", trunka net savaitę. Tuo metu reikia gerti ir labai daug vandens.

O.Vaškelevičiūtė-Zakarauskienė jau daug metų ugniažoles vartoja profilaktiškai. Arbatinį šaukštelį žolių deda į pusę stiklinės vandens, išgeria rytą, kai tuščias skrandis. "Viską jos gydo. Jei jau užmuša vėžį, vadinasi, geba įveikti ir visas kitas ligas", - tikino žolininkė. Ji sakė net neatsimenanti, kada pas gydytojus buvusi.

O.Vaškelevičiūtė-Zakarauskienė patartų ugniažoles supjaustyti, paskui permalti mėsmale, išspaustas sultis supilti į butelį, palaikyti 3 savaites, tada šviesiąją skysčio dalį nupilti, o apačioje likusias nuosėdas palikti ir vartoti. Dar labai gerai iš ugniažolių daryti raugą, panaudojant tam karvės pieno išrūgas, o pabaigoje į gautą masę įdėti titnago.

Gera pabaiga   

Žolininkės patarimo daugiausia teiraujamasi būtent dėl onkologinių ligų. Bendravimas su ligoniais nėra toks jau paprastas. "Niekas juk neateina su geromis naujienomis. Reikia būti visiškai nejautriam, kad į tai nekreiptum dėmesio", - pridūrė O.Vaškelevičiūtė-Zakarauskienė.

Žolininkė tikino, kad jos turimi receptai padeda nuo visų rūšių vėžio. Kaip gydyti, sumanė ne ji, o anų laikų žiniuonės. Tik tada šią ligą ne vėžiu, o kvaraba ar gumbu vadino. Bene geriausią savo receptą žolininkė sako gavusi iš vieno Maskvos onkologinio instituto profesoriaus.

Žinoma, jos patarimo žmonės ieško ir dėl kitų bėdų. Štai kartą paskambino rusiškai kalbanti moteris. "Neturime vaikų, o labai norėtumėme", - prisipažino pašnekovė. "Nusiunčiau jai savo knygą. Nei aš tos moters mačiau, nei ji manęs. Po kiek laiko vėl sulaukiau skambučio: "Ačiū, jau laukiuosi", - pasakojo O.Vaškelevičiūtė-Zakarauskienė.

Tekdavo padėti ir dar intymesniais reikalais. Štai viena lankytoja teiravosi dėl sutuoktinio vyriškumo reikalų. "Parodžiau jai tokią žolelę. Ji vadinasi stanaunykas, auga miške, reikia skinti, kai žydi. Po to karto daugiau neklausė - vadinasi, padėjo", - šypsojosi pašnekovė.

Gali ne viską   

Negi nėra ligos ar būklės, nuo kurios negelbėtų liaudies medicina? "Taip, yra. Dar niekas neišrado vaistų nuo mirties ir nelaimingos meilės, o kitiems reikalams - visko yra po truputį", - išgirdome iš O.Vaškelevičiūtės-Zakarauskienės.  

Tačiau jai nepatinka, kai žmonės ateina tikėdamiesi stebuklų, esą žolininkę rodė per televiziją, taigi turinti viską žinoti ir galėti. Vis dėlto tikėjimas gydymu ir vaistais turi didelę įtaką sveikimui, įsitikinusi žolininkė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"