TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Ekonomika matuojama sijono ilgiu

2009 04 11 0:00
AFP/Scanpix nuotraukos

Kaip žmonės elgiasi krizių laikais? Terry F.Pettijohnas tyrinėja, kaip keičiasi eilinių žmonių skoniai keičiantis ekonominėms sąlygoms.

Peržiūrėdamas 1955-2003 metų šlagerių sąrašus T.F.Pettijohnas padarė išvadą, kad neramiais laikais žmonėms labiau patinka lėtesni, ilgesni, ramesni ir mąslingesni kūriniai.

T.F.Pettijohnas suformulavo teoriją ir teigia, kad krizių metu žmonėms reikia kokios nors paguodos. Todėl, nurodo jis, "liesais" metais "Playboy" modeliai atrodo brandesni - gražuolės vyresnės, masyvesnės, aukštesnės ir ne tokios grakščios, palyginti su tomis, kokias rodo gerovės metais. Amerikietės aktorės 1932-1955 metais taip pat darė brandesnių įspūdį.

Pasak Leo J.Shapiro, vadovaujančio Čikagos konsultacinei firmai, kuri nuo praėjusio šimtmečio ketvirtojo dešimtmečio tiria konsumentų elgesį, "recesijos metu didėja skrandžio vaistų pardavimas, nes žmonės gyvena nuolatiniame strese. Turėdami mažiau pinigų, klientai vietoje mėsos ir daržovių perka ryžius, pupeles ir makaronus."

Dar trečiajame dešimtmetyje ekonomistas George'as Tayloras įrodinėjo mados priklausomybę nuo ekonomikos būklės. Jis teigė, kad blogėjant ekonomikos būklei moterų mada reklamuoja ilgesnius sijonus. Šiais laikais galima kalbėti apie "šukuosenos indeksą" - krizių metu moterys trumpina plaukus.

"Akivaizdus glaudus ryšys tarp ekonomikos būklės ir turtinių nusikaltimų. Įsilaužimai, smulkios vagystės ar automobilių nuvarymai - tai nedarbo efektas," - sako ekonomikos profesorius Stephenas Raphaelis.

Dalis ekonomistų pažymi, kad recesijos laikais žymiai mažiau sergame. "Sumažėja mirčių procentas, žmonės mažiau rūko ir girtauja, užtat daugiau mankštinasi. Sumažėja ir avarijų keliuose, nes žmonės mažiau važinėja automobiliais. Taip pat mažiau registruojama širdies priepuolių ir negalavimų dėl stuburo problemų. Žmonės turi daugiau laiko gamintis sveikesnį maistą namie. Pagaliau, kai ekonomika lėtėja, sumažėja ir teršalų",- dėsto ekonomistas Christopheris Ruhmas.

Bet tikrai nėra pagrindo optimizmui. "Galbūt žmonės būna sveikesni, bet nebūtinai laimingesni, - sako Ch.Ruhmas. - Gausėja savižudybių, blogėja visuomenės psichinė sveikata."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"