TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Elektroninis bandos instinktas

2009 12 12 0:00
Elektroninės medūzos. Tarpusavyje bendradarbiaujantys povandeniniai robotai, kurių prototipus sukūrė firma FESTO, ateityje tyrinės vandenynus.
Užsienio spaudos nuotrauka

Robotai ima vertinti kitų mašinų draugiją ir, užuot veikę pavieniui, padeda vieni kitiems.

Iki šiol robotai buvo individualistai. Vieni triūsė prie fabrikų konvejerių, kiti tvarkė butus, kai kurie net grodavo instrumentais. Kiekviena mašina privalėjo vykdyti savo užduotis. Tobuliausi įrenginiai reaguodavo į žmonių duodamus nurodymus, bet niekada nebendravo tarpusavyje. Dabar padėtis ima keistis. Mokslininkai jau kuria robotų grupes, jie tarsi vabzdžių spiečius juda visi kartu, bendrauja ir padeda vieni kitiems, kai to prireikia. Dirbtinis intelektas tampa bendruomeniniu intelektu.

Ištiesk kablį draugui robotui

Didžiausią mašinų būrį, net tris šimtus, sukūrė Štutgarto universiteto mokslininkai. Įrenginiai nedideli, kaip degtukų dėžutė. Juda su ratukais, o erdvėje orientuotis jiems padeda korpuse įtaisytos kameros ir įvairūs davikliai (net 20 rūšių). Šios mašinos gali veikti grupe, nes į kiekvieną iš jų papildomai įmontuota komunikacijos (radijo arba šviesos) sistema, o į mikroprocesorių įrašyti algoritmai, kurie apibrėžia kiekvienos mašinos užduotis, atsižvelgdami į kitų grupės robotų elgesį.

Vokietijos mokslininkai tvirtina, kad dėl algoritmų robotai, veikdami grupe, greičiau negu pavieniui sugeba pasiekti tikslą ar įveikti kliūtis. Savo įrenginius jie testavo naudodamiesi plokštele, kurios centre pastatė konstrukciją, primenančią labirintą. Pačiame jos viduryje išrikiuoti robotai tarsi skruzdėlės pasklido į visas puses ieškodami išėjimo. Kai kuris nors iš jų pastebėdavo, kad jo kelias aklinai užtvertas, kaip mat informuodavo kitus šviesos signalais. Užduotis buvo nelengva, tačiau bendromis jėgomis robotai rado išėjimą iš labirinto ir tai padarė greičiau, negu tikėjosi mokslininkai. Veikdami grupe robotai įstengia nugalėti ir vertikalias kliūtis, ko niekada nepajėgtų kiekvienas atskirai. Pavyzdžiui, kai kelyje atsiremia į kelių dešimčių centimetrų sienelę (kelių centimetrų robotams tai rimta kliūtis), jie stoja vienas ant kito ir sudaro piramidę. Viršutiniai peršoka į kitą pusę, o buvusieji apačioje lieka.

Elektroninės komandos nesustabdo net praraja, kuria eksperimento sąlygomis tampa kelių dešimčių centimetrų tarpas tarp dviejų stalų. Ją puikiai įveikia vadinamieji c-botai, sukonstruoti Lozanos politechnikos Intelektualių sistemų laboratorijoje. Grupę sudaro 35 mašinos. Visos turi specialius kablius, kurie suteikia galimybę tvirtai susikabinti. Kai robotas savo kameros akimi pastebi, kad paviršius staiga baigėsi, o kiek toliau matyti kitas bedugnės kraštas, iškart radijo signalais sušaukia kitus. Šie stoja į eilę ir susikabina kabliais. Panašiai kaip traukinio sąstatas ir slenka bedugnės kryptimi, kol pirmas robotas pasiekia kitą krantą. Tada jis padeda kitiems įveikti kliūtį.

Gyvosios gamtos pamokos

Kartu dirbančius robotus galima daug kur panaudoti. Pavyzdžiui, mokslininkai nori siųsti juos ieškoti žemės drebėjimo aukų. "Prasisprausdami tarp griuvėsių ar uolų nuolaužų, jie galėtų pasiekti įkalintuosius greičiau už gelbėtojus. Dar daugiau, išsirikiavę grandine, galėtų sukurti lyg ir laidą, kuriuo būtų galima perduoti balsą iš mikrofono viename gale į garsiakalbį kitame. Naudodamiesi tokiu ryšiu gelbėtojai galėtų užmegzti kontaktą su aukomis," - sako profesorius Alanas Winifieldas iš Vakarų Anglijos universiteto. Europos projekto "Symbrion" rėmuose jis kuria robotus gelbėtojus, kurie pasiektų vietas, sunkiai prieinamas žmonėms. Jis net ketina konstruoti elektronines draugoves, kurios galėtų išnešti sužeistuosius. Robotai, jungdamiesi specialiais kabliais, sudarytų lyg ir neštuvus.

Elektroninės draugovės taip pat galėtų vykdyti aplinkos stebėseną, atlikti klimato arba okeanografinius tyrimus. Amerikiečių sukurti robotai, primenantys torpedas, dirba Ramiajame vandenyne, 400 metrų gylyje. Pasklidę 800 kvadratinių kilometrų plote, jie dalijasi informacija ir pranešinėja apie kintančią vandens temperatūrą, druskingumo parametrus arba jūros srovių kryptis. Juda jie tartum žuvų būrys.

Šis palyginimas nėra atsitiktinis. Grupėmis veikiančių robotų konstruktoriai neslepia, kad ieško idėjų gyvūnų pasaulyje, stebėdami besigrupuojančius vabzdžius, paukščius ir žuvis. Tai daroma palyginti neseniai, nes tik XX amžiaus devintame dešimtmetyje buvo atskleista idealios gyvūnų sinchronizacijos paslaptis. "Debesyje, bandoje ar voroje galioja trys paprastos taisyklės: visada išlikti grupėje, vengti susidūrimo, judėti ta pačia kryptimi kaip ir šalia esantys," - sako Janas D.Couzinas iš Oksfordo universiteto, gyvūnų elgesio grupėse žinovas.

Šitomis taisyklėmis, lemiančiomis vabzdžių, paukščių ar žuvų elgesį, rėmėsi mokslininkai kurdami algoritmus, padedančius robotams judėti grupe. Tokių mašinų konstruktoriai stebi ir kopijuoja vabzdžių, pavyzdžiui, skruzdžių, bendravimo būdus. Šios kontaktams naudoja kvapų junginius, vadinamuosius feromonus. Tomis medžiagomis pažymi ir vietas, kur galima rasti maisto. Informatikai sukūrė technoferomonus, arba informacijos bitus, kurie radijo bangomis pasiekia robotą, kai šis atsiduria grupei svarbiame plote.

Kuo glaudžiau robotai bendraus, tuo sudėtingesnes užduotis pajėgs įvykdyti. Todėl mokslininkai Dario Floreano, Saria Mitri ir Stephane Magnenat iš Lozanos mėgina tobulinti mašinų bendravimą grupėje, imituodami procesus, vykstančius per evoliuciją. Tam tikslui jie sumanė nestandartinį eksperimentą. Jame dalyvauja grupė robotų, užprogramuotų taip, kad būtų panašūs į susigiminiavusius gyvus individus. Panašiems egzemplioriams sukurti šiek tiek skirtingų bruožų komplektai (tarsi genomų ekvivalentai). Mašinų kolektyvas turėjo ieškoti specifinių objektų; vieni sąlyginai buvo pavadinti maistu, kiti - nuodais. Robotai galėdavo juos skirti priartėję kelių milimetrų atstumu.

Kuriasi robotų brolijos?

Kaip ir tikėjosi mokslininkai, pakitus genomui keitėsi ir robotų veikimo strategija. Vieniems geriau sekėsi susirasti maisto, kitiems išvengti nuodų. Jų genomus tyrinėtojai informatyviai apdorodavo, sukurdami naują elektroninį genomą, įrašomą į naujo roboto atmintį. Kartodami procedūrą, Lozanos mokslininkai kūrė vis geriau užduotis vykdančias įrenginių kartas. Atlikus penkis šimtus bandymų, mašinos įvairiai tarpusavyje bendravo. Kai kurios net specializavosi - arba ieškoti maisto, arba perspėti dėl nuodų.

Bet atsitiko mokslininkų nenumatytas dalykas. Kai kurie įrenginiai pradėjo apgaudinėti. Naujiems robotams, prisidėjusiems prie grupės eksperimento pabaigoje, jie perduodavo signalą, kad neaptiko maisto, nors jau anksčiau būdavo jį suradę. Tarsi norėdami šalinti konkurentus.

"Šie stebėjimai įrodo, kad dirbtinės robotų evoliucijos rezultatas gali būti bendruomeniniai poelgiai - ir altruistiniai, ir egoistiniai arba priešiški svetimiems," - sako Dario Floreano. Kol kas pastarųjų pasitaiko nepaprastai retai. Bet tai reiškia, kad ateityje ir mašinų bendruomenėse gali pasitaikyti trinčių bei konfliktų. Atrodo, kad robotai, nors juda dar gana lėtai ir prastai išreiškia jausmus, veikdami grupėje panašesni į mus labiau, negu iki šiol manėme.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"