TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Eurovizijos konkursui sunkiai pavyksta taikyti politikos draudimą

2016 05 12 14:00
Daugiausiai kritikos susilaukė Armėnijos atstovė Iveta Mukučian asbarez.com

Gali suokti apie meilę be atsako, šokti su nežabota aistra ar būdamas vyru rengtis moteriškais drabužiais, tik nekalbėk apie politiką – tokia yra Eurovizijos dainų konkurso taisyklė.

Organizatoriai sako, kad ši metinė kičo šventė, kurią žiūri beveik 200 mln. televizijos žiūrovų dešimtyse valstybių, yra skirta gerai praleisti laiką, o ne daryti politinius pareiškimus. Vis dėlto ilgai netruko, kol taisyklė „jokios politikos“ šiemetiniame konkurse Stokholme buvo pažeista.

Per antradienio pusfinalį – pirmąjį iš dviejų, rengiamų prieš šeštadienio finalą, – Armėnijos dainininkė Iveta Mukučian mojavo Kalnų Karabacho – separatistinio regiono, kuris oficialiai priklauso Azerbaidžanui, bet yra kontroliuojamas vietos etninių armėnų pajėgų, – vėliava.

„Tik noriu taikos prie mūsų sienų“, – po šou spaudos konferencijoje sakė I.Mukučian.

Konkursą rengianti Europos transliuotojų sąjunga (ETS) sakė, kad aptars incidentą su Armėnijos delegacija.

„Atsižvelgiant į tebesitęsiančią įtampą ir nestabilumą regione, tai galima suprasti kaip politinį gestą“, – sakoma ETS pareiškime.

Prieš šiemetinį konkursą ETS perspėjo atlikėjus ir jų gerbėjus nenaudoti vėliavų kaip politinių įrankių.

Bendra taisyklė yra ta, kad leidžiamos tik dalyvaujančių šalių ir kitų visateisių Jungtinių Tautų (JT) narių vėliavos. Išimtis taikoma dviem ne valstybių vėliavoms: Europos Sąjungos vėliavai ir vaivorykštinei gėjų vėliavai, bet tik tol, kol jos nenaudojamos politiniu būdu.

„Kalbama apie tai, kaip mojuoji vėliava ir kada mojuoji vėliava, ir kiek vėliavų mojuojama tuo pačiu metu“, – sakė EBU atstovas Dave'as Goodmanas.

Pernai per konkursą, kuris vyko Austrijoje, vaivorykštės vėliava buvo ypač aktyviai mojuojama per Rusijos atstovės pasirodymą – taip tikriausiai buvo protestuojama prieš šios šalies poziciją gėjų teisių atžvilgiu.

Prieš šiemetinį konkursą Eurovizijos pareigūnai sulaukė kritikos, kai internete netyčia atsidūrė vidaus dokumentas su draudžiamų vėliavų pavyzdžiais, tarp jų – Baskijos, Kosovo, palestiniečių ir kitomis vėliavomis, taip pat – juoda „Islamo valstybės“ vėliava.

Kai kurie gerbėjai įsižeidė, kad jų regionai ir teritorijos minimi drauge su ekstremistais, ir konkurso pareigūnai greit atsiprašė, nurodydami, kad nedarė jokių palyginimų.

„Tai buvo tik patarimai“, – sakė D.Goodmanas.

Tačiau neigiamos reakcijos tai nesustabdė.

Joe Woolfordas (Džo Vulfordas), vienas iš Britanijai atstovaujančio dueto „Joe and Jake“ narių, yra velsietis. Norvegijai atstovauja samių kilmės Agnete Johnsen (Agnetė Jonsen). Jų gerbėjai pareikalavo teisės mojuoti Velso ir samių vėliavomis.

Praėjusią savaitę ETS sutiko sušvelninti vėliavų politiką ir leisti „dalyvių šalių, regionų ir vietos vėliavas“. Ji taip pat pažadėjo „tolerantiškesnę prieigą dėl kitų vėliavų, kol auditorija gerbs nepolitinį Eurovizijos dainų konkurso pobūdį“.

Politikos draudimas galioja ir dainų žodžiams, ir šiemet Eurovizijos pareigūnai kreipė ypatingą dėmesį į Ukrainos atstovę.

Savo dainoje „1944“ Jamala pasakoja apie Krymo totorių, tarp jų – savo prosenelės, vargus, kai juos tais metais sovietų valdžia deportavo į centrinę Aziją.

Šis niūrus klausimas išsiskiria tarp 42 dalyvių, kurių dauguma ėmėsi paprastesnių temų, tokių kaip meilė ir troškimas, kurias papildo technoritmai, besisukantys šokėjai, pirotechnika ir užburianti skaitmeninė grafika.

Jamalos daina prasideda angliškais žodžiais „Kai ateina svetimi, jie ateina į jūsų namus, jie išžudo jus visus ir sako „Mes nekalti“.

Dėmesio sutelkimas į Krymą, kurį 2014 metais Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo, gali būti laikomas Maskvos užsipuolimu, bet Jamala tvirtina, kad jokios politinės potekstės nėra.

„Asmeniškai man muzika turi kalbėti apie jausmus. Politika jausmų neturi“, – sakė ji AP.

Konkurso pareigūnai su tuo sutiko ir sakė, kad dainoje užsimenama veikiau apie istoriją, o ne apie politiką, ir leido ją atlikti.

Dainas, kurios laikomos pernelyg politinėmis, gali būti uždrausta atlikti per konkursą. Taip, pavyzdžiui, nutiko 2009-aisiais, mažiau nei metai po trumpo Gruzijos ir Rusijos karo, kai Gruzijos daina „We Don't Wanna Put In“ buvo atmesta dėl numanomo ironizavimo iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino.

Pernai Armėnija galėjo dalyvauti tik pakeitusi savo dainos pavadinimą iš „Don't Deny“ į „Face the Shadow“. Vertintojai nusprendė, kad ankstesnį pavadinimą galima interpretuoti kaip užuominą apie armėnų žudymą turkų Osmanų imperijoje 1915 metais, kuris, Turkijos teigimu, nebuvo genocidas.

Kartais šis dainų konkursas įgauna politinį atspalvį vien dėl to, kur vyksta, kaip 1969 metais, kai Austrija jį boikotavo todėl, kad jis vyko Ispanijoje, kurią tuo metu valdė diktatorius generolas Francisco Franco.

Konkurso laimėtojas išaiškinamas visų dalyvaujančių šalių balsavimu, o tai, kaip kai kas tvirtina, suteikia jam politinę dimensiją, nes kaimyninės šalys dažnai skiria viena kitai aukščiausius balus. Kiti sako, kad tokį apsikeitimą taškais lemia ne politika, o panašus muzikinis skonis.

Vienas šiemetinio šou prodiuserių Christeris Bjorkmanas sakė, kad Eurovizijoje svarbiausia džiaugsmas.

„Svarbu tik tai, – sakė jis, – kad žmonės susirenka ir kad mes susitinkame kaip draugai, o visa kita paliekame už durų“.

19-metė Zoe Straub, kuri atstovauja Austrijai su prancūziška daina, sakė norinti, kad dėl jos muzikos tiesiog „žmonės jaustųsi laimingi“. Politika esanti ne jai.

„Todėl, kad aš svajotoja, – sakė Z.Straub. – Ir visa, ko noriu, yra taika ir laimė, ir visa kita“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"