TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Evos Peron legenda - gyva

2012 07 26 16:37
Eva Peron-Evita /AFP/Scanpix nuotraukos

Praėjus ir šešiems dešimtmečiams po Evos Peron mirties, atsiminimai apie ją tebėra gyvi širdyse milijonų gerbėjų, kuriuos žavi jos svaiginamas iškilimas į valdžios viršūnę ir jos atkakli kova už neturtinguosius.

33 metų Evitos mirtis 1952 metų liepos 26 dieną sukrėtė Argentiną, bet kai kas turtingųjų rajonuose sveikino "tos moters", kurios niekada nevadindavo vardu, galą.

Kai kurie istorikai sako, kad tik dabar, 60 metų po to, kai generolo Juano Domingo Perono karingoji žmona pralaimėjo vėžiui, daugelis pradeda atsižvelgti į tai, kaip labai jos veiksmai prisidėjo prie visuomenės, kurioje gyvenama dabar, susiformavimo.

Atidėjus į šalį karjeristės įvaizdį, kurį įtvirtino Andrew Lloydo Webberio miuziklas ir mizoginiški praėjusių laikų biografai, galima atkreipti dėmesį į jos kampaniją ir aistrą dalykams, kurie yra centriniai šiandienos Argentinos kultūrai, pradedant socialinio teisingumo ir lygių laisvių troškimu, baigiant bendra nuomone, kad visuomenės neturtingiausiesiems reikia vyriausybės pagalbos ir kad jie jos nusipelno.

"Evita visoje šalyje pripažįstama veikėja dabar yra daug labiau nei prieš 20 metų. Daug žmonių, kurie negalvoja, kaip Evita, (vis tiek) ja žavisi, - sakė istorikas Felipe Pigna. - Net iš tų Argentinos visuomenės dalių, iš kurių (to) nelauktum, - nežinau, ar jie ją pateisina, bet jie ją gerbia. Argentinos visuomenėje įvyko transformacija".

Tą transformaciją aktyviai propagavo prezidentė Cristina Fernandez, kuri savo politinę kampaniją tiesiogiai sieja su Evita ir nepraleidžia progos lyginti savo ir jos vyriausybių.

Trečiadienį vakare C.Fernandez pristatė naują 100 pesų banknotą su Evitos atvaizdu ir sakė, kad ketvirtadienį per jos mirties metines atsidarys naują valstybinių būstų projektą. "Jai tai būtų patikę", - apie E.Peron sakė C.Fernandez.

Argentina su savo praeitimi atsisveikino tą dieną, kai Evita paprašė leisti jai kalbėti J.D.Peronui 1946-aisiais laimėjus savo pirmuosius prezidento rinkimus. To prezidentų žmonos niekada anksčiau nėra dariusios, sakė F.Pigna. Evita paėmė mikrofoną ir pradėjo kampaniją už moterų teisę balsuoti, pareikšdama: "Moteris negali būti vien politinių judėjimų žiūrovė. Ji privalo imtis veiksmų; ji privalo balsuoti".

Kritikai jauną buvusią šokėją laikė valdžios ištroškusia valkata. Daugelis taip tūžo dėl jos įsteigto fondo, kuris imdavo iš turtingųjų ir duodavo neturtingiesiems, kad atsisakė minėti jos vardą ir vadindavo ją "ta moterimi".

Kaip pirmoji šalies ponia Evita greitai pradėjo kontroliuoti du savo vyro vyriausybės stulpus: santykius su profesinėmis sąjungomis ir vyriausybės pagalbą neturtingiems piliečiams, kurių daugelis ją tiesiog garbino. Kol vyras didžiausią dėmesį skyrė politikai, žmona dominavo žiniasklaidos pranešimuose kalbomis apie savo "bemarškinių" gyvenimo sąlygų gerinimą.

"Evita suteikė pavidalą šiandienos Argentinai kalbant apie darbininkų klasės sąmoningumą, pagarbą darbuotojams nepaisant jų rango, supratimą, kad darbuotojai turi teises ir kad juos reikia gerbti. Anksčiau darbuotojai neturėjo jokių teisių, nebuvo kone jokių socialinių įstatymų", - sakė F.Pigna, ką tik išleidęs knyga "Evita, jos gyvenimo skiautės" (Evita, jirones de su vida).

"Tai tikrai išskyrė Argentiną iš kitų Lotynų Amerikos šalių", - pažymėjo jis.

Eva Duarte Peron buvo nesantuokinis vaikas, augo skurde ir beveik neturėjo išsilavinimo.

Savo gimtąjį Los Toldosą ji paliko būdama 15-os - pabėgo nuo skurdo ir tapo radijo "muilo operos" aktore. Tuo metu aukštuomenė šią profesiją niekino.

Supratimas, kaip moteris tokiomis nepalankiomis sąlygomis sugebėjo tapti tokia nepaprasta istorine figūra, šiandien, kai prezidento postą užima C.Fernandez, yra aktualesnis nei bet kada, sakė Araceli Bellota, taip pat neseniai išleidusi knygą - "Eva ir Cristina, jų gyvenimo pagrindas" (Eva y Cristina, la razón de sus vidas).

"Esama politinio tęstinumo, nes Cristina užima tą viešą erdvę, kurią atvėrė Eva, - sakė A.Bellota. - (Peronizmas) sudarė sąlygas moteriai, kurios tėvai buvo darbininkai, tokiai kaip Cristina, lankyti universitetą ir rengtis karjerai. Kaip tik dėl to ji galėjo būti prezidentė".

Kaip ir C.Fernandez atveju šiandien, Evita buvo kaltinama tuo, kad piktnaudžiauja savo prieiga prie oficialiosios propagandos, bando kontroliuoti žiniasklaidą, persekioja oponentus ir skatina asmenybės kultą, yra autoritariška ir negailestingai elgiasi su antiperonistais. Abi jos sulaukė įžeidimų, kurių niekada nebus galima spausdinti laikraščiuose. C.Fernandez didžiuojasi palyginimais su Evitos istorija.

"Ginti paprastus žmones ir tuos, kurie turi mažiausiai, brangu. Ir ji sumokėjo savo gyvybe - laimei, už tai, kad amžiams bus prisimenama kaip žmogus, nešęs neturtingųjų vėliavą", - sakė C.Fernandez prieš metus, atidengdama didžiulius metalinius Evitos atvaizdus ant Socialinės plėtros ministerijos dangoraižio Buenos Airių Liepos 9-osios prospekte.

F.Pigna sako, jog jo tyrimas atskleidė, kad Evitai taip niekada ir nebuvo pasakyta, kad ji serga gimdos vėžiu. 5-ojo dešimtmečio pabaigoje tokia diagnozė būtų išprovokavusi kaltinimus paleistuvavimu ir pakenkusi pirmosios ponios įvaizdžiui. Jei ji ir įtarė, nusprendė tai neigti ir visą savo dėmesį skyrė kovai už moterų balsavimo teisę.

"Ji nusprendė, kad neturi laiko tuo rūpintis, ir toks požiūris, deja, suteikė didžiulį pranašumą vėžiui. Ji būtų galėjusi išsigelbėti", - sako F.Pigna.

Bendras Juano Perono ir jo gražiosios žmonos spaudimas įtikino Kongresą suteikti moterims teisę balsuoti - prieš pat jo perrinkimo kampaniją. Evita savo balsą už vyrą atidavė ligoninės lovoje 1951 metais. Po aštuonių mėnesių jos jau nebebuvo.

Po 1955 metų perversmo, kai J.Peronas vos nebuvo nužudytas, valdžią užėmę kariškiai stengėsi išgyvendinti peronizmą. Jie paėmė balzamuotus Evitos palaikus iš Visuotinės darbo konfederacijos pastato ir slapta palaidojo ją Milane.

Palaikai J.Peronui buvo grąžinti tik 1971 metais, ir tik 1976-aisiais ji buvo palaidota vėl - Buenos Airių kapinėse "La Recoleta".

"Nėra taip, kad Eva būtų buvusi šventoji. Nėra taip, kad ji nebūtų klydusi, - trečiadienį vakare sakė C.Fernandez. - Nemirtinga veikėja ją padarė tai, kad būdama paprasta moteris iš mažo miestelio ji priėmė sprendimą pakeisti padėtį žmonių naudai, savo pačios gyvybės kaina".

Atsisveikinti su Evita 1952 m. rugpjūčio 1 d. Buenos Airėse atėjo virš milijono argentiniečių
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"