TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Frankenšteino lašiša

2011 04 16 0:00
Ekspertai mano, kad žuvų auginimo niekas nesustabdys.
Užsienio spaudos nuotrauka

Nors šiuo metu lašiša brangsta, o jos pasiūla sumažėjusi, netrukus ji bus pigi kaip vištiena ir paplitusi kaip mėsainis. JAV rinkoje netrukus pasirodys genetiškai modifikuota lašiša iš okeaninių fermų. Ir tai dar ne viskas - po kelerių metų nebevalgysime žuvų, tiesiog pagautų jūroje.

"Pasaulyje nėra labiau ištirtos žuvies kaip mūsų lašiša. Be to, ji puikaus skonio", - užtikrina Ronaldas Stotishas, Amerikos firmos "AquaBounty Technologies" Masačusetse šefas. Šios bendrovės laboratorijose mokslininkams pavyko Atlanto lašišai įskiepyti augimo hormono produkciją koduojantį geną iš Ramiojo vandenyno lašišos ir "genetinį perjungiklį" iš ungurinių šeimos žuvies, vadinamos zoarces. Todėl žuvis auga dvigubai greičiau negu įprasta, nemodifikuota lašiša. Tai gera naujiena didiesiems augintojams, kurie dabar turi laukti trejus metus, kol jų lašišos išaugs iki matmenų, kai jas leidžiama pardavinėti.

"Superlašišos" tyrimams "AquaBounty" per dešimtmetį išleido 60 mln. dolerių ir dabar patiria nuostolių. R.Stotishas nepraranda optimizmo, nes žino, kad arti pjūties metas. Tiesa, kelią į rinką pastojusi Amerikos maisto ir vaistų agentūra (FDA), kuri netrukus spręs, ar genetiškai modifikuotas lašišas galima leisti pardavinėti. FDA ekspertai pareiškė: jeigu "superlašišos" mėsa bus tokios pačios sudėties ir maistinės vertės kaip natūralios lašišos, o vienintelis skirtumas bus abiejų žuvų augimo laikas, tai jie sutiks, kad būtų pardavinėjama. "Mūsų žuvys tik tuo skiriasi nuo laukinių, kad greičiau užauga prekiauti leidžiamo svorio", - aiškina savo teisumu įsitikinęs "AquaBounty" šefas.

Produktas patektų į rinką idealiu laiku. Ir Lietuvoje pirkėjai pajuto lašišų kainų kandžiojimąsi bei asortimento ryškų nuosmukį. Mat augintojai iš Kanados, JAV ir Čilės tebeskaičiuoja nuostolius, patirtus po "lašišų anemijos", kuri pastaraisiais metais nuniokojo jų fermas. Jie mielai stos į eilę ikrų ir mailiaus, kurie duos pajamų jau po šešiolikos mėnesių. Žuvų rinkos ekspertų nuomone, šiais metais laukinių lašišų bus sugauta mažiau. Kas nors turi užpildyti tą spragą. Todėl tinklu aptvertose vandenyno fermose, priklausančiose Panamos bendrovei "Lamasur", jau plaukioja 30 tūkst. genetiškai modifikuotų lašišų.

Ar verta žaisti su gamta?

Jungtinėse Valstijose kasmet parduodama daugiau kaip pusė milijono tonų produktų, pagamintų iš lašišų, tačiau didžiausia tų žuvų pardavimo rinka yra Europa. Nickas Joy, lašišų augintojas, turintis trijų dešimtmečių stažą ir fermą Loch Duarte, Škotijoje, įsitikinęs, kad genetiškai modifikuotos lašišos nepaisant bauginančių gandų greit bus tiekiamos į rinką.

"Vyksta įnirtinga kova. Firmos nori mažinti išlaidas. Į ką kreipsis? Savaime aišku, kad į komandą, kuri išrado tą prakeiktą lašišą", - sako jis. Jo nuomone, FDA, atverdama rinką modifikuotoms lašišoms Jungtinėse Valstijose, atveria vartus kitų žuvų ir auginamų gyvulių modifikacijai. Pati "AquaBounty" paskelbė jau dirbanti modifikuodama tilapiją ir upėtakį.

Genetiškai modifikuoto maisto priešininkai praminė naująją lašišą Frankensteinfish. Mokslininkai apskaičiavo: jeigu 60 genetiškai modifikuotų lašišų patektų į 60 tūkst. laisvai gyvenančių lašišų būrį, natūraliai gyvenančios lašišos visiškai išnyktų per 40 kartų. "AquaBounty" įrodinėja, jog norint šito išvengti tereikia geriau apsaugoti augyklas ir apriboti jose uždarytų žuvų vaisingumą. Augintojai tvirtina, kad "superlašišos" pabėgimo neįmanoma išvengti. Per kiekvieną didesnį štormą dalis lašišų gali būti išmesta iš augyklos.

"Nėra argumentų, dėl kurių turėtume pradėti tą žaidimą su gamta, - sako N.Joy. - Tai grynas, netramdomas gobšumas mano vaikų ir vaikaičių sąskaita."

"Prijaukintas" pangasijas

Statistinis žemės gyventojas per metus suvalgo apie 17 kilogramų jūros dovanų, bet jau seniai tai ne gamtos dovanos. Pusė žuvų, kurias valgome, išaugintos fermose. Žuvų paklausa didėja ir keičiantis turtingųjų šalių gyventojų dietai. Lašiša prieš keliolika metų buvo prabangių priėmimų delikatesas, o dabar pinga, palyginti su mėsa ar vištiena. Paplitus auginimui fermose lašišos kaina jau nebe pirmus metus laikosi mažiau negu šeši eurai už kilogramą. Žuvų rinkos ekspertai mano, kad artimiausiais metais mūsų laukia revoliucija. Žuvys bus gaminamos pramoniniais metodais, panašiai kaip kiauliena, jautiena ir naminiai paukščiai.

"Viso pasaulio mokslininkai žvalgo jūrų ir vandenynų vandenis ieškodami žuvų rūšių, kurias galima būtų auginti. Tokių, kurios greitai auga, minta viskuo ir galėtų gyventi augyklų ankštumoje", -sako Anna Pyc iš firmos "Aller Aqua", gaminančios pašarą žuvims.

Šitokiu būdu iš naujo atrastas Vietnamo pangasijas, kuris vos per keletą metų išsiveržė į madingų žuvų sąrašo pradžią. Laukiniai pangasijai, kurių suaugę egzemplioriai pasiekia pusantro metro ilgio ir daugiau kaip 40 kilogramų svorio, paprastai plaukia Mekongo upe į Kambodžą ir Laosą sudėti ikrų. Dabar augintojai pertveria upę tinklais, o sugautas žuvis suvaro į narvus ir farmakologiškai priverčia daugintis. Jau po šešių mėnesių mailius, maitinamas žuvų miltų ir sojos granulėmis, išauga iki 1,5 kilogramo svorio.

Produkcijos skalė ir jos intensyvumas neturi analogų pasaulyje. Lenkijoje iš žuvų tvenkinio hektaro vidutiniškai sugaunama 750 kilogramų karpių. Panašaus dydžio augykla Vietname pateikia 100 tonų pangasijų. Pangasijai yra tokie universalūs, jog gali imituoti net vištienos gaminius.

Konkurentės ne savo noru

Jau yra kandidačių, kurios gali nuvainikuoti Vietnamo "karalaitį". Pavyzdžiui, afrikietiška tilapija vis dar kelia problemų masišku dauginimusi nelaisvėje. Rajosios jos lervos tapo bene labiausiai varginančiomis jūros ėdrūnėmis. O Amazonės ir Orinoko vandenyse atrasta žuvis paku sužavėjo augintojus tuo, kad yra visaėdė ir atspari ligoms. Lygia greta kuriami žinomų ir pamėgtų rūšių auginimo metodai. Norvegijos firmos jau įminė halibuto ir menkės auginimo paslaptis, bet kol kas tai per brangu. Užtat vis geriau augintojams sekasi su jūros ešeriu ir taukžuve.

Bet dar daug žuvų, pavyzdžiui, ungurys arba tunas, atkakliai priešinasi auginimui. Laisvėje tunas atsparus temperatūros šuoliams, audroms ir vandens druskingumo permainoms. Sugautas tampa jautrus: neištveria lytėjimo, jį užmuša stresas, nes per didelė įtampa sukuria jo organizme mirtiną kiekį pieno rūgšties. Todėl Viduržemio jūroje sukurtos didelės rančos, kuriose įveisiama sugautų tunų jauniklių. Ten jie auga, dauginasi ir pripildo rančą, kad baigtų kaip filė skardinėse.

Ekspertai mano, kad žuvų auginimo niekas nesustabdys. Jau dabar iš dešimties rūšių žuvų, kurias dažniausiai perka lenkai ir lietuviai, tik pigiausios - silkės ir menkės - nėra auginamos.

 

Parengė OSVALDAS ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"