TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Galybės ir žlugimo paslaptis

2012 03 03 12:16

Patografija vadinama nauja istorijos mokslo šaka, kuri analizuoja, kokios ligos kamavo garsius valdovus, politikus ar menininkus. Ištyrę daugelio jų simptomus mokslininkai nustatė tą pačią diagnozę: profesinio išsekimo sindromas.

Nebe pirmus metus nepalaiko glaudesnių ryšių su šeima. Nieko neprisileidžia, dar blogiau, nesiskaito su draugais ir patikimais bendradarbiais, užgaulioja juos, užsipuola. Būna tokių dienų, kai nustoja domėtis jam iškilusiomis problemomis. Susidaro įspūdis, kad dirba inertiškai, tarsi automatas.

O juk dar tik trisdešimtmetis, yra daug pasiekęs, įgudęs vadovauti daugeliui tūkstančių žmonių. Kai pasiekia dar vieną tikslą, patenkintas savimi būna tik akimirką. Po to dairosi kito didžio iššūkio. Mėgina pamiršti savo problemas, vis dažniau siekia alkoholio. Nusigeria kiekviena proga. Šiandien jam diagnozuotų profesinio išsekimo sindromą, bet jo laikais apie šią ligą nebuvo žinoma. Pacientas, turintis tokių sunkių sveikatos sutrikimų, yra pats Aleksandras Didysis, garsiausias senųjų laikų karvedys.

2012 metais kas ketvirtą lenką kankins panašūs išsekimo požymiai kaip ir Makedonijos karvedį 326 metais prieš mūsų erą. "Profesinis išsekimas šiandien įgauna epidemijos mastą", - sako profesorė Christina Maslach, psichologė iš Kalifornijos Berklio universiteto. Jo priežastimi dažnai tampa darbe patiriamas stresas dėl laiko trūkumo, pareigų kiekio ir augančių darbuotojui keliamų reikalavimų. Ši liga paprastai vystosi lėtai ir iš pradžių sunku ją diagnozuoti. Laikui bėgant atsiranda pastebimų požymių: apima depresija, apatija, akivaizdesni tampa baimės priepuoliai ar kraujotakos sutrikimai. Kasmet Europoje dėl profesinio išsekimo patiriama per 30 mlrd. eurų nuostolių. 

O ką daryti tada, kai visiškai išsekę būna asmenys, užimantys aukščiausius postus valstybėje ir darantys sprendimus, kurie gali pakeisti istorijos eigą? Į tokius klausimus ir ieško atsakymų nauja mokslo apie praeitį šaka - patografija. Istorikai remiasi naujausiais medicinos ir psichologijos laimėjimais. Per šį "istorinį diagnozavimą" tyrėjai daro stulbinamas išvadas.

Darbuosimės iki gyvos galvos

Pasaulyje pripažinta profesinio išsekimo ekspertė, Kalifornijos universiteto profesorė Ch.Maslach sudarė specialų klausimyną, kuris leidžia atpažinti šios ligos simptomus.

Trys svarbiausi psichinio išsekimo simptomai: emocinis nuovargis, depersonalizavimas (beširdiškumas, cinizmas, nejautrumas) bei savų lai- mėjimų sumenkinimas (laiko ir pastangų eikvojimo pojūtis).

12 profesinio išsekimo laipsnių

-Asmuo, kuriam vystosi išsekimo sindromas, nori išsiskirti iš kitų ir atiduoda daugiau energijos darbui negu laisvalaikiui;  

-Deda vis daugiau pastangų, kad prilygtų savo reikalavimams;

-Nebesirūpina savo poreikiais: riboja laisvalaikį, miegą ir poilsį; 

-Taip smarkiai riboja savo poreikius, kad patiria pirmas klaidas ir nesėkmes;

-Nepriima aplinkinių žmonių pastabų, nutraukia kontaktus su bičiuliais, gyvenimo partneriu, vaikais;

-Toks elgesys sukelia problemų, kurių tas asmuo stengiasi nepastebėti. Pradeda abejoti savo efektyvumu ir nenoriai eina į darbą. Pasireiškia pirmieji fizinio nuovargio požymiai;

-Jaučiasi dezorientuotas ir ieško kitokio nusiraminimo, pavyzdžiui, valgydamas arba užsiimdamas seksu; 

-Savo aplinką mato kaip grėsmę ir atsiriboja nuo jos. Bet kokią kritiką priima kaip ataką;

-Profesinio išsekimo gniuždomas asmuo pradeda funkcionuoti kaip automatas. Tampa nejautrus, praranda savojo aš pojūtį;

-Jaučiasi visiškai nusilpęs, ima kankinti baimės ir panikos priepuoliai;

-Slegia nuolatinė depresija, pirmą kartą kyla minčių apie savižudybę;

-Visiškas išsekimas. Asmuo išsekęs fiziškai ir moraliai. Imuninė sistema nusilpusi. Dramatiškai padidėja kraujo ligų grėsmė. Dar pavojingesnės gali būti psichikos problemos: savižudybė dažnai ima atrodyti geriausia išeitis.

Kodėl sukūrė imperiją ir sunaikino save?

Pacientas: Aleksandras Didysis

Pradinė diagnozė: karo trauma

Kas verčia valdovą įsakyti dešimtims tūkstančių kareivių žygiuoti 30 tūkst. kilometrų ir vienuolika metų grumtis šimtuose mūšių? Kokį vidinį demoną jis stengiasi įveikti, kad būdamas dvidešimtmetis nesitenkina išplėtęs savąją Makedonijos karalystę visuose pietų Balkanuose ir per kelerius metus padaro ją pasauline galybe? Istorija iki tol nežinojo tokio vado kaip Aleksandras, kuris su beveik antžmogiška energija stūmė savo karius vis pirmyn, kol galiausiai po trylikos valdymo metų ir pergalių palūžo. Išsekimas? Čia labai tiktų.

326 metai prieš Kristų. Europiečių kariuomenė iki tol niekada nebuvo taip toli nužengusi į Rytus. Nugalėję Persiją, užkariavę dabartinio Afganistano plotus, forsavę Indą. Aleksandras buvo ne tik genialus karvedys, bet ir neeilinis karys. Visada kovodavo pirmoje eilėje, buvo vienas geriausių raitelių ir fechtuotojų.  

Pagaliau jo kariauna pavargo. Ar draugai pastebėdavo pirmus požymius negalavimo, kurį po dviejų tūkstantmečių psichologai pavadins profesiniu išsekimu?

Aleksandras ištisas dienas slepiasi palapinėje, atrodo praradęs pusiausvyrą, baikštus, praktiškai su niekuo nesikalba. Dėl tokios būsenos vadai pareiškia jam nepasitikėjimą. Reikalauja dievų valios ir Aleksandras, kurio autoritetas jau spėjo susilpnėti, sutinka. Inscenizuotas orakulas įsako grįžti. Tai pabaigos pradžia. Tiesa, Aleksandras nenuverstas, bet gyvens ir valdys jau tik trejus metus. Jo darboholiškumas dabar skleisis kitomis veiklomis.

Sugrįžęs į Persiją jis stato miestus, reikalauja garbinti jį kaip dievą, apvesdina tūkstančius kareivių su vietos moterimis. Naująją imperiją turi apgyvendinti nauji žmonės, kurių kraujas sujungs Rytus ir Vakarus. Sumanymas toks pats besaikis, kaip ir jo karo žygiai. Bet jis jau kuria naujus planus.

Aleksandro triumfo žygis ilgai buvo vertinamas teigiamai: graikų logos įveikė oriento chaosą. Šiandien pastebima ir Aleksandro Didžiojo tamsioji pusė: nesiskaitymas su aukomis, žiaurumas, didybės manija.

Aleksandras negrįžo į tėvynę. Ar nenorėjo pamatyti savo vaikystės krašto? Tai nebūtų buvę nuostabu. Tėvas, karalius Pilypas II, atidavė berniuką griežčiausiems savo kariuomenės instruktoriams, norėdamas išugdyti jį karo karaliumi. Aleksandras pirmą kartą kovėsi mūšyje būdamas paauglys ir savo laikysena nustebino patyrusius karius. Taip gimė jo legenda. Užsiimantieji istorija psichologai mano, kad tas didis karvedys kentėjo dėl ribinių asmenybės sutrikimų. Negalėjimas suvokti savo poreikių virsta nepaaiškinamais poelgiais. Nuolatinės orgijos sekina kūną, nusilpnintą maliarijos ir mūšiuose gautų žaizdų. Mirė puotaudamas 323 metais prieš Kristų. Buvo trisdešimt trejų.

Kiek nesėkmių ištvers prezidentas?

Pacientas: Barackas Obama

Pradinė diagnozė: ryžtingumo stoka

Troško visko. Norėjo suvienyti suskilusią Ameriką, užbaigti karus, uždaryti Gvantanamą, išgydyti Jungtinių Valstijų ekonomiką ir pasitaikius progai papildyti biudžetą. Trumpai tariant, Barackas Obama norėjo, kad JAV vėl taptų pavyzdžiu laisvajam pasauliui. O kaip tai atrodo dabar, prabėgus tūkstančiui dienų po to, kai tapo pirmuoju juodaodžiu JAV prezidentu?

Kalbama, kad nešti spaudos apžvalgą B.Obamai anksti rytą yra vienas nedėkingiausių darbų Baltuosiuose rūmuose. "Tai jau skaičiau, - dažniausiai skamba atsakymas. Atrodo, B.Obama apimtas manijos naršyti internete ieškant žiniasklaidos informacijų jo tema", - tvirtina amerikietis žurnalistas Wayne Madsenas. Gydytojams tai įrodymas, kad Obama jaučiasi vienišas. "New York Times" neva rengia publikaciją apie B.Obamos klinikinę depresiją.

Psichologas Drew Westenas mano, kad B.Obama turi "aiškinimo sindromą": naiviai tiki savo politinių priešininkų sveiku protu ir todėl vengia konfliktų. Tokia strategija, ekspertų nuomone, kelia didelę profesinio išsekimo riziką, nes neįtikina nei vieno iš kritikų, be to, nervina šalininkus. Dėl jos daugėja neišspręstų konfliktų, o tai dar padidina psichinį spaudimą, kurį patiria B.Obama. Puola į darbų verpetą, vengia visuomenės nuomonės ir įžeidinėja bendradarbius. Vienišumas tik didėja. Kyla rimtas pavojus, kad Jungtinių Valstijų prezidentas gali pradėti izoliuotis iš nusivylimo ir pojūčio, kad lieka nesuprastas. B.Obama būtų ne pirmas JAV prezidentas, kurį kankina profesinis išsekimas. Skamba ironiškai, bet vienas didžiausių jo priešininkų taip pat kenčia dėl profesinio išsekimo - tai Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, kurio atžvilgiu Jungtinės Valstijos vykdo tvirtą izoliacijos politiką.

Kaip įveikti savo niūrųjį "aš"

Pacientas: Winstonas Churchillis

Pradinė diagnozė: ciklofrenija

"Jei būtų buvęs visiškai racionalus žmogus, niekada nebūtų sugebėjęs taip įkvėpti tautos, - sako anglų psichiatras Anthony Storras. - Kai 1940 metais viskas klostėsi Didžiosios Britanijos nenaudai, visiškai racionaliai mąstantis žmogus būtų daręs išvadą, kad šito karo neįmanoma laimėti. Bet W.Churchillis buvo ne iš tų racionalių žmonių, jis jokiu būdu neketino pralaimėti karo su nacių Vokietija. Prieštaraudamas visiems protestams, sklindantiems iš saviškių būrio, šiurpinamai statistikai ir pralaimėjimo vizijai, 1940 metų birželio 4 dieną W.Churchillis ištarė tautai istorinius žodžius: "Kovosime iki galo (...), jūrose ir vandenynuose (...). Apginsime mūsų salą nepaisydami kainos: kausimės paplūdimiuose, kausimės aerodromuose, kausimės laukuose ir gatvėse, kausimės kalnuose, niekada nepasiduosime." Vien tikt šia kalba jam pavyko prikelti tautą iš juodžiausios nevilties ir įkvėpti jai naują kovos dvasią." Paradoksalu tai, kad sveikatos kortelė būtų davusi jam pakankamai priežasčių nevilčiai: W.Churchillis sirgo maniakine depresija (ciklofrenija).

Žvilgterėkime į praeitį. Vyksta Pirmasis pasaulinis karas. W.Churchillis, pirmasis admiraliteto lordas, įsako pulti iš jūros turkų pozicijas Dardanelų rajone. Jam atrodo, kad būtent ten yra Vokietijos sąjungininko silpnoji vieta. Tai tragiškas sprendimas. Apie 250 tūkst. sąjungininkų kareivių žuvo ar buvo sužeisti.

Nors Churchillis jau anksčiau turėjo maniakinės depresijos požymių, po to pralaimėjimo pirmą kartą išgirdo "mano juodo šuns kauksmą” - šitaip jis apibūdino savo depresiją. Ji viena iš dviejų jo ligos ašigalių: depresija ir euforija keičia viena kitą. Apimtas depresijos W.Churchillis - sugniuždytas, apatiškas ir praradęs pasitikėjimą savimi, o apimtas euforijos - gyvas, sujaudintas ir pervertinantis savo galimybes. Kartais būsenos tiesiog keičia viena kitą: iš pradžių labai linksmas, o vėliau prislėgtas ir kupinas pesimizmo.

Daug vandens nutekėjo, kol Churchilliui pavyko sugrįžti į vyriausybę. 1939 metų rugsėjo 3 dieną jis vėl tapo pirmuoju admiraliteto lordu ir tą pačią dieną Didžioji Britanija paskelbė karą Hitlerio Vokietijai. Antrojo pasaulinio karo šiurpiausiu laikotarpiu vyrauja maniakiškoji Churchillio pusė.

Ištisas valandas jis filosofuoja karo pranašumų tema. Dirba po dvidešimt valandų kasdien: nuo aštuntos valandos ryto iki ketvirtos kitos dienos ryto. Panašaus pasiaukojimo reikalauja iš savo bendradarbių. 1940 metų gegužės 10 dieną W.Churchillis tampa premjeru. Jo energija beribė: kad negaištų laiko, susitikinėja vilkėdamas pižamą, priima delegacijas prie vonios kambario durų, kai pats guli vonioje. Visiškas jo atsidavimas vainikuojamas ne tik pergale prieš Hitlerį. Tas pasiaukojimas tramdo jo depresiją ir atitolina išsekimą. Galima drįsti teigti, kad jo psichikos požiūriu karas - tai geriausias dalykas, kuris galėjo jam atsitikti. W.Churchillis įėjo į istoriją ne kaip vyriausybės vadovas, admirolas ar deputatas, bet kaip karo didvyris. 

Profesinis išsekimas, informacijos skiltis

Ar profesinis išsekimas užkrečiamas?

Savaime aišku, profesiniu išsekimu negalima užsikrėsti kaip gripu. Vis dėlto psichologai vis dažniau pastebi grupinius profesinio išsekimo atvejus, todėl ima laikyti tą sindromą "visuomeniškai užkrečiamu". Pastebėta, kad įmonėse, kur vyrauja negatyvios nuotaikos, laikui bėgant jos sustiprėja grupėse. Padidėja priešiškumas tarp darbuotojų ir psichinis teroras silpnesnių ar pavaldžių asmenų atžvilgiu.

Kaip profesinis išsekimas susilpnina organizmą?

Profesinis išsekimas padidina streso hormono - kortizolio - išsiskyrimą. Dėl to sumažėja leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių), labiausiai limfocitų, svarbių organizmo imunitetui. Toks organizmas mažiau atsparus ligoms. Imuninė sistema gali nusilpti ir dėl daugelio kitų priežasčių, todėl šio požymio nepakanka teigti, kad asmuo kenčia nuo profesinio išsekimo sindromo. Jį turi ištirti psichologas. 

Kas yra profesinio išsekimo priešingybė?

Stresas, laiko trūkumas, per didelis darbo krūvis - šie veiksniai laikomi profesinio išsekimo (angl. burn out) priežastimi. Visiškai priešingas yra profesinis įkyrėjimas (angl. to bore out - nuobodžiauti). Šiuo atveju nepakankamas darbo krūvis sukelia panašių požymių: mieguistumą, apatiją, frustraciją, net depresiją.   Paradoksalu, kad asmenys, kenčiantys dėl nuobodulio, dažnai sukuria strategijas, kurios padeda jiems likti tos būklės.

Kam labiausiai gresia išsekimas?

Prasidėjus profesinio išsekimo tyrimams, buvo paskelbta daug mokslo darbų apie šio sindromo paplitimą tarp įvairių profesijų asmenų. Labiausiai išsekimas gresia sanitarams, gydytojams ir mokytojams - manoma, kad liga yra palietusi nuo 15 iki 60 proc. šias profesijas pasirinkusių asmenų. Statistiškai profesinį išsekimą dažniau patiria moterys negu vyrai. Psichologai mano, kad dėl didesnio papildomo moterų šeiminių pareigų krūvio.

Ar gyvūnai irgi serga išsekimu?

Šveicarijos veterinarai tvirtina, kad pastaruoju metu vis daugiau šunų kenčia dėl išsekimo sindromo bei jį lydinčių požymių - galvos ir pilvo skausmų bei traukulių. Dažniausia ligos priežastis - sindromas persiduoda nuo stresuoto šeimininko šuniui. Be to, miestuose šunys gyvena mažoje erdvėje ir turi mažai galimybių judėti gryname ore. O kai jau išvedami, kiti šunys sukelia papildomą stresą.

Parengė OSVALDAS ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"