TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Garsiausias Didžiosios Britanijos kalinys

2009 06 20 0:00
Charlesas Bronsonas - pakeliui į antrąją santuoką.
Užsienio spaudos nuotrauka

Pradėjo nuo kiosko apiplėšimo, bet jau "užsitarnavo" kalėti iki gyvos galvos: ne už eilėraščių rašymą ar atsispaudimų kameroje skaičių. Charlesas Bronsonas sudomino filmų kūrėjus ir sutrikdė žiūrovus.

"Kameros sienų neišklijuoju fotografijomis, nes jaukumo iliuzija apgaulinga. Kamera yra kamera, ne namai, o aš esu kalinys. Tačiau svajoju apie laisvę ir mano siela vis dar gyva."

56 metų Charlesas Bronsonas, tik ką Didžiosios Britanijos ekranuose rodyto filmo "Bronsonas" herojus, laisvėje praleido tik pirmuosius 22 gyvenimo metus. Jis gimė pasiturinčioje konservatyvioje velsiečių šeimoje kaip Michaelis Gordonas Petersonas. Galėjo turėti viską. Jo tėvai turėjo privatų klubą gimtojo Eberisvičo miestelio toriams, o dėdė ir teta buvo miestelio burmistrai.

Bet Michaelis net nebaigė mokyklos: jis tik treniravo kūną ir tapo cirko stipruoliu. Vėliau, jau Londone, fizinė jėga pastūmėjo jį į pogrindines bokso dvikovas plikomis rankomis. Tada treneris pakeitė jo pavardę į Charlesą Bronsoną - kaip garsaus kino aktoriaus.

Charlie - dabar jis reikalauja taip save tituluoti - savo noru ir sąmoningai pasirinko plėšiko profesiją. Pirmas "darbas" - ginkluotas kiosko užpuolimas. Grobis - vos 26 svarai ir 18 pensų - baigėsi belange. Tada ir prasidėjo jo istorija.

Maištas

"Man nepatiko brutalumas, su kuriuo susidūriau kalėjime. Nusprendžiau prieš jį kovoti."

Už kiosko apiplėšimą Charlesas Bronsonas buvo nuteistas septynerius metus kalėti. Nuo tada sėdi. Jau 34 metus. Per tą laikotarpį pagyveno 122 kamerose, buvo paėmęs 11 įkaitų ir sužalojo 20 prižiūrėtojų. Tarp išpirkų buvo ir tokių reikalavimų: pripučiamos lėlės, sraigtasparnio, stiklinės arbatos, lėktuvo į Kubą, sumuštinio su sūriu ir agurku bei dviejų sūrainių su kečupu. Save laiko "kalėjimo veikėju" - kovoja prieš sistemą, kuri vagis traktuoja taip pat arba blogiau negu pedofilus ir žmogžudžius. Jis gerbia daugumą "sąžiningų ir rūpestingų" sargybinių, bet kovoja prieš nedorėlius, kurie naudojasi valdžia psichiškai ir fiziškai terorizuoti kalinius.

Paskutinę nepaklusnumo akciją įvykdė 1999 metais - pagrobė kalėjimo mokytoją ir 44 valandas pririštą vedžiojosi po kalėjimą. Nieko jam nepadarė, bet auka dvasiškai palūžo. Bronsonui eilinį kartą padidino bausmę. Šįkart iki gyvos galvos.

Vedybos

"Vedybos tiems, kurie turi įrodinėti, kad yra normalūs: žmona, trys vaikeliai, namas, automobilis ir atostogos du kartus per metus. O kas po to? Mirtis."

Charlesas Bronsonas buvo vedęs du kartus. Pirmąkart vedė būdamas vos aštuoniolikos. Iš tos santuokos turi sūnų Michaelį, kuris lanko jį kalėjime ir su kuriuo, kaip sako, dėl sistemos kaltės dar neišgėrė alaus.

Su antrąja žmona susituokė nelaisvėje. Iš Bangladešo kilusi Saira Rehman parašė jam laišką po to, kai pamatė jo nuotrauką laikraštyje. Iki vestuvių Vudhilo sugriežtinto režimo kalėjime sužadėtiniai matėsi keturis kartus. Per grotas. Kaip sako Charlie, Sairai atidavė 200 procentų savęs - perėjo į islamą, pakeitė pavardę į Charlesą Ali Ahmedą ir nustojo valgyti kiaulieną. Tačiau santuoka niekad nebuvo pasinaudota. Dar blogiau, žmona nesiųsdavo anytai pasveikinimų su gimimo diena ("Gėda!"), o greitai išsiskyrusi išleido dvi knygas, kuriose apjuodino Bronsoną, bet užtat pasipelnė.

Jis nusivylė ne tik santuoka, bet ir daugiakultūriu visuomenės modeliu: "To niekada nebus. Čia Anglija - čia vaikštoma į aludę, statoma lažybų punkte ir apsiryjama kiauliena."

Jėga

"Niekada nenustok treniruotis. Jei sau leisi tingėti, į kamerą įšliauš depresija, nerimas, o paskuūi juos neviltis. Ir tu žuvęs."

Charlesas Bronsonas kasdien daro 1500 atsispaudimų. Vienintelę valandą, kurią praleidžia ne kameroje, skiria bėgiojimui ristele kalėjimo kiemelyje. Savo svečius pamalonina 92 atsispaudimais per 30 sekundžių arba atsistodamas ant rankų ant kėdės atkaltės. Iki šiol didžiausia jo leidybinė sėkmė yra vadovėlis, mokantis, kaip pasiekti fizinės galios mažoje erdvėje ir be įrenginių.

Iki apsigyvenimo kalėjime pusiau legaliame ringe laimėjo penkias dvikovas plikais kumščiais, paskutines su dobermanu. Žmonės bijodavo susigrumti su juo.

Menas

"Lengvai apsieisiu, net jeigu niekada nepamatysiu vaivorykštės ir nepauostysiu putės. Tik be savojo meno nesugebėčiau gyventi."

Charlesas Bronsonas yra poetas ir tapytojas. Išleido dešimt poezijos rinkinių ir autobiografiją "Loonylogy". Jis Koestlerio premijos, suteikiamos už talentingą kūrybą kalėjime, laureatas. 2006 metais Toronte galerijoje surengė individualią parodą "Headbones". Tapybos ir grafikos darbus pardavinėja aukcionuose ir, kaip tvirtina, visas pajamas skiria labdarai.

Į klausimą, kodėl jo kūryba tokia niūri, atsako: "Kaip, po velnių, žmogus, gyvenantis karste, gali sukurti ką nors gražaus?"

Resocializacija

"Psichologas yra minkštablauzdžiams, kurie dėl savo klaidų kaltina kitus: "Kai buvau mažas, tėtušis nepirkdavo man saldainių. Mamytė manęs nemylėjo." Neturiu laiko tokioms kvailystėms."

Charlesas Bronsonas atsisako dalyvauti resocializavimo programose bei sesijose su psichologu. Dangstosi "visiško pakaltinamumo sertifikatu", kurį gavo po kompleksinių psichiatrinių tyrimų. Sako, kad resocializavosi pats. Įtikinėja, jau devynerius metus esąs neagresyvus ir nesmurtaujantis, nors tai ir nevisai tiesa - atsitiko keletas incidentų dalyvaujant jam ir prižiūrėtojams, bet nepalyginamai smulkesnių negu anksčiau. Kartoja, kad terapija reikalinga pabaisoms (žmogžudžiams ir pedofilams), o ne jam - eiliniam plėšikui, kuris niekada nieko nenužudė. Pastaraisiais metais publikacijose ir interviu daug kartų atsiprašinėjo savo aukų. Sakosi esąs prieš įstatymų laužymą, prieš smurtavimą ir prieš narkotikus. Jeigu išeitų į laisvę, pasišvęstų menui ir jaunimo auklėjimui, kad šie nekartotų jo klystkelių.

Atkaklus atsisakymas paklusti sisteminiam resocializavimui iš esmės pasmerkia jį visą gyvenimą likti už grotų. Prašymai paleisti anksčiau termino skrenda į šiukšliadėžę.

Vienatvė

"Izoliavimas užmuš tave, jei tu jam šitai leisi. Man pasisekė jį pajungti ir panaudoti savo poreikiams. Tapau izoliavimo čempionas."

27 iš 34 kalėjimo metų Charlesas Bronsonas praleido aštuonių kvadratinių metrų vienutėje, visiškai atskirtas nuo kitų kalinių. Dabar yra A kategorijos kalinys, tai reiškia - 23 valandos per parą praleidžiamos kameroje, net kai aplanko artimieji.

Jo diena atrodo taip: 6.30 žadinimas, rytinis tualetas, jėgos treniruotė, pasivaikščiojimas kameroje; 8.00 pusryčiai, kūrybinė veikla - tapymas ir rašymas; 12.00 ankstyvieji pietūs, poilsis -radijo klausymas, laiškų skaitymas; 14.00 jėgos treniruotė; 15.00 bėgimas ristele kalėjimo kieme, dušas; 17.00 pietūs, bendravimas telefonu su šeima; 18.15 popiečio arbata; 19.00 jėgos treniruotė, pasivaikščiojimas kameroje; 20.00 kūrybinė veikla - tapymas ir rašymas; 22.00 vakarinis tualetas, lova.

Šlovė

Jos Karališkosios Didenybės kalėjimų tarnyba reikalauja ištirti kokiomis aplinkybėmis atsirado įrašas, kuris buvo paleistas prieš filmo "Bronsonas" premjerą. Tai nusikaltimas, nes lankytojai neturi teisės įrašinėti pokalbių su kaliniu numeris BT1314, laikomu pavojingiausiu visoje Jungtinėje Karalystėje.

Čia dar ne viskas. Dalis visuomenės - su Charleso Bronsono aukomis priešakyje - šventai pasipiktinusi, kad toks filmas, išaukštinantis pavojingą psichopatą, išvis pasirodė. Tačiau dauguma žiūrovų sužavėti, kritikai rašo palankias recenzijas, o internete dygsta Charlie gerbėjų klubai.

Jis pats devintame danguje. Danas Nicolasas Windingas Reinas, filmo režisierius, sako, kad Charlesas Bronsonas patraukė jį dėl panašumo į Hansą Christianą Anderseną. "Didįjį mano tėvynainį stūmė pirmyn nesutramdomas garbės troškimas. Išbandė daugybę meno formų, kol surado sritį, kurioje išties buvo didis - pasakas. Ir susilaukė išsvajotų ovacijų." Panašiai ir Bronsonas, pasak Reino, - panaudojo egzistavimą kalėjime kaip priemonę susilaukti šlovės.

Kai kovo dešimtą Londono kino salėje užgeso šviesos, prieš nušvintant ekranui tamsoje paskendę žiūrovai išgirdo balsą:

"Buvau žiaurus, brutalus žmogus. Nesigiriu tuo, bet ir nesigėdiju. Užtat didžiuojuosi šituo filmu, nes jeigu šiandien krisiu negyvas, filme vis dar gyvensiu toliau. Iki pasimatymo skirstant Oskarus!"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"