TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Garsios dailininkų šeimos namų paslaptys

2012 06 26 8:22

Net ir po šimto metų žinoma grafikė, skulptorė, tapytoja, fotomenininkė, užauginusi keturis vaikus ir buvusi jiems pavyzdinga motina, Domicelė Tarabildienė tebešviečia kaip nenutolstantis įkvėpimo šaltinis kitoms menininkų kartoms.

Dabrtinė karta tik iš artimųjų pasakojimų ir menininkės sukurtų darbų gali sužinoti, kas buvo ši nepaprastai talentinga ir darbšti moteris, kuri nusipelnė būti pavadinta "šviečiančiąja".

Dailininkės D.Tarabildienės dukters, architektės Giedrės Domicelės Kontvainienės-Tarabildaitės butas Vilniuje, Antakalnyje, kvepia braškėmis. Ji siūlo pasivaišinti braškėmis su ledais, kad šiek tiek atsikvėptume po valandos trukusio pasakojimo apie jos mamą, dailininkę D.Tarabildienę, brolio Arūno ir Ramono likimą, lyg nebūtų pačios gyvenimo, tokio pat prasmingo ir turiningo.

Prisėdame prie stalo virtuvėje, tačiau Giedrė nė kiek nenutolsta nuo prisiminimų. Tas jausmas suprantamas - susitikimai neeiliniai. Šiemet minime dailininkės D.Tarabildienės gimimo 100-ąsias metines. Neseniai buvo surengta Vilniuje šios gabios moters fotografijų paroda, kuri intrigavo nuo pat pavadinimo "Nosis laikui".  

Ta proga Lietuvos paštas išleido "Žymių žmonių" tęstinėje serijoje pašto ženklus, skirtus D.Tarabildienei. Šį pašto ženklą sukūrė dailininkė Aušrelė Ratkevičienė.

Anūko vestuvės už Atlanto

G.Kontvainienės-Tarabildaitės namų atmosfera - tarsi sustingęs praeities laikas, kai atrodo dar taip neseniai šalia buvo patys artimiausi žmonės - abu tėvai, broliai Arūnas ir Ramonas, Giedrės vyras. Visų jau nebėra.

Beveik visos trijų kambarių buto sienos nukabinėtos D.Tarabildienės paveikslais. Skulptūros sustatytos šalia ant grindų, kiti darbai išdėlioti ant knygų lentynos.

Vis dėlto gyvenimas pamažu keičiasi ir šiuose namuose. Tai liudija vis nauji paveikslai ant sienų. Dabar namų galerija dalijasi dvi Tarabildų dinastijos talentingos moterys - vienoje pusėje yra D.Tarabildienės paveikslai, kitoje - Giedrės dukters, dailininkės Saulės Piktys.

S.Piktys maždaug prieš 20 metų išvažiavo į JAV, kai iširo jos pirmoji santuoka. Tie metai jaunai talentingai moteriai buvo patys sunkiausi - sūnus Jokūbas liko Lietuvoje kartu su jos mama. Anais laikais trejus metus vargo, kol gavo leidimą, kad galėtų išsivežti sūnų į Ameriką.

Svetur jaunai dailininkei teko pradėti gyvenimą tarsi iš naujo, rasti savo vietą meno pasaulyje. Saulė daug dirba animacijos srityje, kino kompanijų NBC, CBS, "Fox", "Paramount", "Warner Bros" studijų grafikos departamentuose.

"Mano duktė Saulė daug kuo panaši į savo močiutę - darbšti, kūrybinga ir labai panaši į mano mamą, tokia pat graži. Džiaugiuosi, kad ji yra laiminga gyvendama Amerikoje, turi puikią šeimą, rengia parodas. Kai kuriuos savo darbus duktė man padovanojo, nes buvo surengusi ir parodų Lietuvoje. Man brangūs visi paveikslai - ir mamos, ir dukters. Kiekvienas jų turi savo istoriją. Tik bute nėra kur darbų sukabinti", - prasitarė architektė.

Kai kalbamės svetainėje, Giedrė dažnai pakyla nuo fotelio ir iš knygų lentynos ištraukia vis kitą jai svarbų leidinį, kuriuos iliustravo ne tik jos mama, bet ir brolis Arūnas. Versdama, anot Giedrės, absurdišką sovietinių laikų knygą apie socialistinio lenktyniavimo pasiekimus, ji rodo, kaip jos brolis tais laikais sugebėjo meniškai tą knygą apipavidalinti. Raudonoji partinė linija išliko, bet neprarado meniškumo.

Tikėjausi, kad moteris vėl ką nors įdomaus parodys, kai pakilo iš vietos. Giedrė ištiesė man voką, atsiųstą iš Amerikos. Jame buvo kvietimas į anūko Jokūbo vestuves. Tame voke buvo kiek mažesnis vokelis su atgaliniu adresu. Pagal etiketą Giedrė privalo parašyti atsakymą anūkui, kad kvietimą gavo, ir ar ketina atvykti į jo vestuves.

"Man tai buvo didelė staigmena. Anūko išrinktoji, sprendžiant pagal jos mergautinę pavardę, yra amerikietė. Jis turi savo tėvo Marko Zukermano pavardę. Kol kas anūkui neparašiau, ar atvyksiu į jo vestuves. Vis dar svarstau. Jokūbas manęs paprašė, kad užsakyčiau dvi lietuviškas tautines juostas. Tomis juostomis persiriš abu su savo būsima žmona, kai tuoksis. Man labai džiugu, kad anūkas neužmiršo, iš kokio krašto jis kilęs, ir laikosi lietuviškų tradicijų tokia svarbia savo gyvenimo proga", - pasidžiaugė G.Kontvainienė-Tarabildaitė.

Išnyko brolio vardas

Giedrės kritiška užuomina taikli - jai apmaudu, kad iš jos tėvų biografijos išnyko brolio Ramono vardas, lyg jo nė nebuvo. "Mano tėvai užaugino ne tris, kaip dabar daug kur rašoma, bet keturis vaikus. Kodėl taip yra, negaliu paaiškinti", - neslėpė širdgėlos Giedrė.

Sūnus R.Tarabilda su šeima gyveno Kaune. Jis mirė 1984 metais, staiga sustojus širdžiai. Ir buvo palaidotas kaip nežinomas žmogus. Artimiesiems atpažinus kūną, buvo siūloma aiškintis. Tačiau D.Tarabildienė tada pasakė, kad jeigu būtų galima prikelti sūnų, tada reikėtų viską padaryti. Dailininkė tada dar nežinojo, kad po metų jos taip pat nebebus.

"Dar mūsų nebuvo, kai mama sukūrė skulptūrą "Pirmieji žingsniai". Joje pavaizduotos trys vaikiškos figūros. Mes trys vaikai - Arūnas, aš ir Ramonas gimėme pamečiui. Rimtas - vėliau", - patikslino Giedrė.  

Beveik visas vasaras Giedrė praleido pas senelius Kazimierą ir Juliją Tarabildus Andrioniškio kaime. Jos mama Domicelė buvo devintas vaikas šeimoje. Senelis buvo nagingas meistras - kalvis, stalius ir siuvėjas.

"Mano mamos gabumus seneliai gana anksti pastebėjo. Būdama dar visai maža, palįsdavo po stalu - vienintelis tuščias plotas, likęs jos mėgstamiausiam darbui. Užvertusi galvą ji vedžiodavo staliaus pieštuku, kitokio neturėjo, nebuvo ir popieriaus, ant šiurkščios stalo apatinės lentos storas juodas linijas", - prisiminė Giedrė, kaip jos mama pradėjo piešti.

Senelis Giedrei kasmet padarydavo po naują grėbliuką. Mat mergaitė per metus paūgėdavo, ir grėbliukas būdavo per mažas. "Vaikas buvau, jokia aš grėbėja, bet senelis vis tiek man įduodavo po naują grėbliuką, kad pamatytų, kaip ūgtelėjau per tuos metus, - šypsosi ji ir palygina save su mama - pati niekada nemokėjusi taip piešti kaip ji.

"Mano mama buvo labai graži ir talentinga moteris. Į savo mamą niekada nesilygiavau. Todėl pasirinkau kitą specialybę, kad nesugadinčiau mamos, kaip kūrėjos, vardo. Iš mūsų keturių vaikų gabiausias buvo Arūnas. Tačiau jis anksti išėjo anapus, sulaukęs vos 36 metų. Buvo 1969-ieji. Jo sveikatai pakenkė gauta radiacijos dozė, kai Arūnas tarnavo sovietinėje kariuomenėje pavojingoje zonoje. Jis buvo išmestas iš aukštosios mokyklos, kai tais laikais įsitraukė į jaunimo judėjimą. Mano brolio netektis mamai buvo labai skaudi. Ji labai sunkiai tai išgyveno", - pasakojo dailininkės duktė.

Buitinių dalykų nesureikšmino

Dailininkė D.Tarabildienė su vyru, dailės pedagogu Petru gyveno taip pat Antakalnyje, kiek toliau nuo dukters namų. Giedrė užsiminė, kad jos tėvų butas buvo tarsi muziejus. Ant kiekvienos visų kambarių sienos iki pat grindų - vien paveikslai.

Tų laikų šeimos nuotraukose galima aiškiai matyti: už gausaus Tarabildų būrio, kurio centre - Domicelė, ant sienos vien paveikslai. Tačiau dabar, anot jos, tuose namuose tvyro kita dvasia, kai nėra tėvų. Tame bute įsikūrė Giedrės anūkas, iš sūnaus pusės. Kiti du anūkai Jokūbas ir Agnius - dukters dailininkės Saulės Piktys vaikai - gyvena Los Andžele.

Ant namo Antakalnio g. Nr. 94 išliko memorialinė lenta, liudijanti, kad čia gyveno dailininkė D.Tarabildienė.

Kitas garsios menininkės atminimas - Panerių seniūnijos Bališkių gyvenvietėje Domicelės Tarabildienės vardu pavadinta gatvė.

Gyvenimo buitis nelabai rūpėjo pačiai dailininkei ir apie tai ji beveik niekur nėra pasakojusi, duodama interviu įvairiems leidiniams. Jos duktė Giedrė irgi nebuvo linkusi gilintis į nereikšmingus smulkius dalykus, jai daug svarbesni buvo dvasiniai šeimos dalykai, skaudžios netektys ir tų laikų kūrybiniai suvaržymai. Dramatiškų gyvenimo posūkių Tarabildų šeima neišvengė.

Užrašė profesorius

Vis dėlto spaudoje pavyko rasti kuklią užuominą, kokie buvo D.Tarabildienės namai Kaune ir Vilniuje, kaip šeima gyveno Ukmergėje, kai karo metais jiems teko bėgti iš Kauno, kad išliktų gyvi.

Mokydamasi Kauno meno mokykloje Domicelė susipažino su savo būsimu vyru Petru Tarabilda, kuris buvo tolimas jos giminaitis. Jauni būsimieji menininkai susituokė 1933 metais. Taip iš Tarabildaitės Domicelė tapo Tarabildiene.

Kai jau buvo žinoma dailininkė, D.Tarabildienei buvo svarbu, kad jos duktė Giedrė išsaugotų garsios šeimos pavardę. Kai ji tekėjo už Kontvainio, Domicelė dukrai lyg tarp kitko prasitarė, kad būtų gerai, jei ji pasiliktų savo mergautinę pavardę. Tada Giedrė mamai pasakė, kad ji tokios garsios pavardės nenusipelnė, nes nėra tiek pasiekusi meno srityje kiek jos mama. Vis dėlto Giedrė išpildė mamos prašymą - moteris pasiliko abi pavardes ir abu vardus - Giedrė Domicelė Kontvainienė-Tarabildaitė. "Savo vaikams pasakiau, kad toks užrašas būtų ir ant mano antkapio. Jie tik nusišypsojo ir pasakė, kad toks užrašas per ilgas", - šyptelėjo Giedrė.

Kokie buvo Tarabildų namai Kaune? Čia gimė trys pametinukai - Arūnas, Giedrė ir Ramonas. Apie tai beveik nėra jokių žinių. Nedaug ką galėjo papasakoti Giedrė.

Tačiau pavyko rasti straipsnį, kurio autorius profesorius Vladas Žukas, artimas D.Tarabildienės bičiulis, dažnai lankydavosi jos namuose, užrašė daug jos pasakojimų.

Profesorius taip aprašo dailininkės D.Tarabildienė namus (vyras Petras mirė 1977 m. - aut.): "Dailininkės namuose buvo daug meno. Salonėlyje lietuviško stiliaus stalas ir kėdės, sienos nukabinėtos dailininkės tapybos darbais. Daugiausia tapė gėles. Čia stovėjo sena liaudies meistro medinė Šv. Pranciškaus skulptūra, apkabinėta karoliais. Nemaža kriauklių kolekcija - jos atvežtos iš Egipto, nuo Raudonosios jūros pakrančių. Dailininkė žavėjosi jų forma, spalvomis. Grafikos darbai sudėti į stalčius. Kolekciją papildė šeimos narių - Petro Tarabildos, sūnų Arūno ir Rimto darbai."

Gyveno Tūbelių name

Kiek kitokia namų atmosfera buvo Kaune. Pagal D.Tarabildienės pasakojimą V.Žukas taip užrašė: "Grįžę į Kauną (turima omenyje laiką, pasibaigus karui - aut.) buvome apgyvendinti Tūbelienės namuose (tarpukario Lietuvos Ministro Pirmininko Juozo Tūbelio žmona Jadvyga Chadakauskaitė-Tūbelienė buvo Prezidento Antano Smetonos žmonos sesuo, dabar Tūbelių name yra dailės gimnazija - aut.). Pastatas per karą buvo nukentėjęs, išgrobstytas, neveikė centrinis šildymas. Tarabilda (Domicelės vyras Petras - aut.) bandė tvarkytis, įrengė krosnelę, bet ji labai rūko. Bute šalta, kiek pašildžius - sienos apledėja. Į tuos pačius namus įleido dailės mokyklą, kuriai vadovavo Česlovas Kontrimas. Kiek dėl to prisikentėjom! Cvirka (rašytojas Petras Cvirka - aut.) rūpinosi, kad gautume patogesnį butą, parašė rekomendacinius raštus Kauno vykdomojo komiteto pirmininkui Maniušiui (Juozas Maniušis vėliau ėjo sovietinės Lietuvos Ministro pirmininko pareigas - aut.) ir miesto partijos sekretoriui... Bet su tais raštais nebuvo laiko nueiti prieš Gegužės šventes, o jau to mėnesio antrąją dieną Cvirka mirė. Laiškai įgijo kitą vertę. Nuėjusi pas Maniušį pasakiau: tai laiškas jums, bet aš noriu sau pasilikti. Jis perskaitęs grąžino. Tas pats ir su sekretoriumi. Tuos laiškus turiu..."

Su vaikais neišvažiavo

Koks buvo D.Tarabildienės gyvenimo tarpsnis Prancūzijoje, galima nuspėti tik iš kelių svarbių faktų. Gabiai ir talentingai jaunai menininkei, baigusiai Kauno dailė mokyklą, buvo pasiūlyta tęsti mokslus Paryžiuje. Domicelė išvyko vieną, be šeimos, tik vėliau pas ją atvažiavo vyras Petras ir sūnus Arūnas. Kiti vaikai liko pas jos tėvus kaime.

Prancūzijoje garsūs pedagogai talentingai lietuvaitei žadėjo puikią ateitį. 1937 metais Paryžiuje pasaulinėje parodoje už knygų iliustracijas D.Tarabildienė laimėjo aukso medalį, o už etnografines lėles - Garbės premiją.

Kažin kaip būtų susiklostęs dailininkų Tarabildų gyvenimas, jei jie būtų likę Prancūzijoje. Tačiau šeima nusprendė grįžti į Lietuvą, kur buvo likę dar du jų vaikai. Netrukus prasidėjo karas. Jų gyvenimas nusirito iki absurdo. Gelbėdami savo šeimą Tarabildos apsigyveno Ukmergėje. Domicelei teko šluoti kareivines, kad išmaitintų savo vaikus.

Duktė Giedrė nieko negalėjo pasakyti apie tėvų gyvenimo prancūzišką periodą. Ji tada dar buvo maža ir Prancūzijoje negyveno. Tačiau kartą skaudžių išgyvenimų patyrusi mama jai vis dėlto prasitarė, jog labai gailisi, kad savo keturių vaikų neišvežė iš okupuotos Lietuvos, svečioje šalyje galbūt būtų buvęs laimingesnis visos šeimos gyvenimas. Tarabildos galėjo su vaikais išvažiuoti, tokią galimybę turėjo, bet jie to nepadarė. Tai sakydama G.Kontvainienė-Tarabildaitė sunkiai ištarė žodžius ir jos akyse pasirodė ašaros.

Didelė šeimos šventė

Gal garsiosios močiutės svajones išpildė jos anūkė Saulė, kuri gana aktyviai kuria gyvendama Los Andžele. Neseniai S.Piktys pristatė keletą savo darbų Municipal Art Gallery-Department of Cultural Affairs, City of LA ir Barnsdall Art Center.

Saulė gimė Kaune, tačiau, kai jai buvo vos treji metukai, jos tėvai išsikėlė gyventi į Vilnių. Vėliau ji atvažiuodavo į Kauną aplankyti senelių Tarabildų, čia leido vasaras. Bet kai apie 1968 metus jie išsikėlė į Vilnių, laikinoji sostinė tarsi nugrimzdo į užmarštį. Saulė buvo tikra vilnietė, su tokia nuostata išvyko ir į Ameriką.

Dailininkei išnyra prabėgusios vaikystės Kaune prisiminimai - neryškūs ir migloti. Šiame mieste, jau gyvendama Amerikoje, ji surengė savo parodų. Kai čia apsilanko, visada pasivaikšto V.Putvinskio gatve, kur kažkada gyveno jos garsūs seneliai.

Kai Saulės pasiteiravau, ką ji prisimena iš savo vaikystės senelių namų Kaune, ji smagiai pasakojo, jog tas namas buvo labai didelis, su vonios kambariu, kuriame buvo nemažas langas. Visi kambariai susijungti bendra erdve su virtuve. "Pamenu, po virtuvę ir senelio dirbtuvę bildėdavau vaikiška mašinėle, tokie buvo erdvūs kambariai. Namo išorė man priminė Karlsono namelį ant stogo iš Astridos Lindgren knygos. Tas namas buvo netoli Laisvės alėjos, gal kokios trys minutės kelio, viskas šalia - velnių muziejus, funikulierius", - prisiminė vaikystės akimirkas jaunosios kartos Tarabildų dinastijos dailininkė.

Jai namai yra ten, kur gali būti savimi ir jaustis nepriklausoma bei laisva. Vaikystė asocijuojasi su didele erdve ir gražiais vaizdais. Tokie buvo jos tėvų namai Vilniuje - pro langą vaizdas atsivėrė į Neries upę. "Pro savo kambario langą mačiau, kaip upe žiemą plaukdavo ledai, kaip pavasarį sužaliuodavo pakrantės. Man patiko tai stebėti. Čia sukosi visas gyvenimas. Namai turi būti pilni gyvybės ir judesio, tačiau reikalui esant juose turi būti galima susikaupti ir pabūti tyloje", - sakė S.Piktys, kai LŽ susisiekė su dailininke Los Andžele.

Saulei visada gera sugrįžti į tas vietas, kur augo, ji mėgsta pasivaikščioti po Vilnių. "Tačiau daug kas čia pasikeitė - medžiai užaugo, aplinka nebe ta. Tik nesijaučia, kad gyvenimas bėgtų į priekį - Neries pakrantėje stovi daug automobilių, o šalia - tiek daug šiukšlynų. Kai kas mane džiugina, kai kas liūdina", - sakė ji.

Saulės namai Los Andžele daug kuo panašūs į jos mamos ir senelės namus Vilniuje. Jai brangius žmones primena nuotraukos. Pašto ženklus su D.Tarabildienės atvaizdu Saulė įsirėmino.

"Mūsų namai yra patogioje vietoje, tai labai svarbu, kai gyvename tokiame dideliame mieste kaip Los Andželas. Mano studija yra namie, daug darbą sukabinta ant sienų, projektai nuolat keičiasi, keičiasi ir darbai ant sienų", - tęsė menininkė.

Saulės pasiteiravau, ar per sūnaus Jokūbo vestuves bus laikomasi lietuviškų tradicijų, į tai ji atsakė, kad jai smagu matyti laimingą savo sūnų, kuris susirado antrąją pusę studijuodamas universitete. "Jie gana entuziastingai patys ruošiasi gyvenimo permainoms. Į ceremoniją, kuri vyks SF-Stern Grove parke su vandens tvenkiniais, pakviesta apie šimtą svečių. Vakarienė numatyta geltoname name - aplinka labai romantiška, kaip pasakoje. Vaikai pageidauja, kad namo viduje pakabinčiau keletą savo paveikslų", - džiugiai atsisveikino S.Piktys. Moteris laukia artėjančios šeimos šventės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"