TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Garsių vyrų melagių lyga

2012 04 01 16:38

Balandžio 1-ąją, minint Melagių dieną kalbėti netiesą galima oficialiai ir nebaudžiamai. Juokais ši diena net pavadinta "vyrų diena", mat stiprioji lytis, sakoma, linkusi skiesti gerokai dažniau negu silpnoji.

"Kas tikisi nugyventi gyvenimą nemeluodamas, meluoja sau", - teigia mokslininkai. Mentologijos, mokslo apie melą, atstovai nekaltą melą net vadina "gyvenimo druska". Jų manymu, meluoti galima ir net naudinga, jei sąmoningai nekenki kitam žmogui. Gudručiai sugalvojo ir tokius terminus kaip "šventas melas", "nekaltas melas", kurie lyg ir oficialiai įteisina netiesos sakymą. Kaip, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis garsūs Lietuvos vyrai pučia miglą į akis, LŽ klausė aštrialiežuvio choreografo Jurijaus Smorigino, aktoriaus Arūno Storpirščio, šmaikščiojo ekonomisto Vytauto Šerėno ir operos dainininko boso Liudo Mikalausko.

Didžiausi melagiai - jie

Aštrialiežuvis choreografas Jurijus Smoriginas patikino, kad didžiausi melagiai yra vyrai. "Moterys faktiškai visai nemoka meluoti. Jos labai jausmingos, linkusios analizuoti, o ne pūsti miglą į akis. O štai vyrus gamta sukūrė tokius - jie lengvabūdžiai ir meluodami gali prieiti iki katastrofų", - sakė J.Smoriginas. Jo teigimu, vyrai skiedžia visur ir visada - nuo buities dalykų iki politikos reikalų. Choreografas įsitikinęs, kad vyrams svarbus dalykas yra šlovė, esą tai narciziškos asmenybės, o jų branda sustojusi paauglystėje. "Tas vaikiškumas juos ir skatina pūsti miglą į akis. Dažnai meluojama siekiant moters ar draugų palankumo, susižavėjimo", - tikino J.Smoriginas.

Jurijus prisipažino vaikystėje buvęs ne "berniukiškas", labiau linkęs į vienišumą ir svajokliškumą. "Draugavau daugiausia su mergaitėmis, nes berniukų bijojau. Šančiuose jie buvo labai pikti ir mušeikos. Kadangi žaisdavau su mergaitėmis, ir mano vaikystės melai buvo gana mergaitiški. Prisigalvodavome, kad ką nors iš draugių netikėtai iškvietė į mokytojų kabinetą, o tada, stebėdami aukos nerimą, tyliai kikendavome", - prisiminė vaikystės eibes garsus choreografas.

Balandžio 1-oji vaikystėje Jurijui buvo linksma šventė. Tą dieną jis su draugėmis pokštaudavo ir apgaudinėdavo aplinkinius. Šiandien J.Smoriginas sako meluojantis tik nekaltai, stengiasi, kad jo žodžiai nieko neįskaudintų ir nepridarytų žalos. "Būna, vėluoju į repeticiją, o kadangi esu "patologiškai punktualus", iš karto sugalvoju kokį pasiteisinimą: įstrigau kamštyje, neužvedžiau automobilio", - išdavė paslaptį šmaikštusis choreografas. Pasitaiko ir didesnių melagysčių. Kai vyras būna blogai nusiteikęs ar nori iki soties išsimiegoti, o telefonas nesiliauja skambėjęs, jis nesivaržo įkyruoliams paskelbti, jog intensyviai dirba, repetuoja ir neturi laiko kitiems reikalams.

Kaip gyveni? Blogai!

"Šventai" pameluoti J.Smoriginas nesivaržytų senam, ligotam, jautriam žmogui arba tam, kurį myli ir nori apsaugoti nuo nemalonių žinių. "Kad ir kaip keista, žmonai nemeluoju, - nusijuokė vyras. - Nors dažnai pagalvoju, kad reikėtų. Žmona jautriai reaguoja į televizinius mano akibrokštus, o aš apie juos kalbu drąsiai. Manau, geriau būtų pameluoti arba nutylėti."

Psichologai teigia, jog aplinkiniams paklausus, "kaip gyveni?", žmogus meluoja atsakydamas, kad viskas gerai, nors tuo metu gali jaustis itin nelaimingas. Jurijus neturi tokios problemos. "Jeigu prastai jaučiuosi, taip ir sakau: blogai, - nusikvatojo jis. - Tačiau žmona man dažnai dėl to moralizuoja: "Kaip tau ne gėda sakyti, kad blogai gyveni? Žmonės gyvena už 800 litų minimalią algą keturiese ir jaučiasi laimingi. Kaip tau liežuvis apsiverčia skųstis?"

J.Smoriginas patikino, jog yra tiesmukiškas, tad meluoti jam dažnai visai nereikia. Jeigu žmogus patinka, nesikuklina pasakyti tai į akis, jeigu jaučia jam antipatiją, taip pat rėžia tiesą: "Nekenčiu!" "Neretai dėl to labai nukenčiu", - nusijuokė choreografas.

Jurijus prisiminė neseną pokalbį su jį šnekinusia žurnaliste. "Ta panelė paklausė, koks mano elektroninio pašto adresas. Pasakiau, kad maestro, ir taip toliau. O ji sarkastiškai: "Tai kodėl ne "genijus?" Atsakiau: "Klausykite, yra "durnų" žmonių, bet jūs, ko gero, iš mano sutiktų "durniausia". Staiga pagalvojau: va, nesumelavau, nors galėjau", - šaipėsi iš savo tiesmukumo choreografas.

Užuodžia melą

J.Smoriginas pabrėžė turįs labai gerą uoslę, todėl jam į akis meluojantį žmogų atpažįsta akimirksniu. "Pabūsiu nekuklus, mano uoslė - geresnė negu šuns. Taip pat jaučiu, kada žmogus yra nenuoširdus, netikras. Kadangi esu dar ir muzikalus, pagal balso tembrą iškart girdžiu, kai kas nors kalba netiesą", - teigė jis.

Jurijus, bėgant metams, kaip pats sako, tapęs patetiškas, dabar pokštauti balandžio 1-ąją nėra nelinkęs. Vyras mano, kad žmonės ir taip gyvena apimti nuolatinio streso, todėl papildomai jų erzinti nenori. "O kas bus, jei nevykusiai pajuokausiu, ir kas nors tiesiog nukris?" - retoriškai klausė choreografas. Jis prisipažino, kad pastaruosius penkerius metus nuolat nuo artimų žmonių "gauna kuolu per galvą", todėl "išsidirbinėdamas" televizijos eteryje jaučia poreikį išsikrauti. "Kiekvieną dieną "slojikais" geriu ant manęs pilamą purvą. Reikia kaip nors išsikrauti", - paaiškino Jurijus.

Nulemta žvaigždžių

Aktorius Arūnas Storpirštis nė nebandė slėpti, kad yra užkietėjęs melagis. "Manau, meluoti mums lėmė žvaigždės, - šyptelėjo jis, klausiamas, ar dažnai gyvenime pasitaiko kalbėti netiesą. - Ir visai nesvarbu, ar esi vyras, ar moteris, visi skiedžia išsijuosę."

Išsisukinėjimų, nutylėjimų, pagražinimų ir fantazijų A.Storpirštis sakė ėmęsis dar ankstyvoje vaikystėje. "Vaikui melagystės atrodo šventos - kaip dešimt Dievo įsakymų. Vienu metu pūsti miglą į akis man buvo tapę gyvenimo būdu - negi sakysi tiesą tėvams ar kiemo draugams? Tai visai neįdomu", - nusijuokė aktorius.

Surimtėjęs vyras prisipažino, kad sovietmečiu, gyvenant vadinamojoje melo imperijoje, buvo tiesiog neįmanoma to nedaryti. "Už tiesos sakymą galėjai labai nukentėti, tad ir melavo visi kaip mieli. Daugeliui mūsų tai tapo tiesiog gyvenimo ir išgyvenimo būdu. Tačiau pats visada stengiausi daryti tai talentingai", - sarkastiškai nusišaipė A.Storpirštis.

Jo patarimas pradedančiam melagiui būtų toks: "Skelk taip, kad niekam net į galvą neateitų suabejoti tavo žodžiais. Meluoti reikia iš peties, kad priblokštum mastu, "paimtum" pašnekovą netikėtumu ir įžūlumu." Arūnas prisipažino, jog gyvenime yra sutikęs daugybę melagių, tad su jais bendraudamas taip pat imdavo "kabinti makaronus". "Matai, kad žmogus tau įžūliai pučia miglą į akis, žada dalykų, kurių nė neketina įgyvendinti. Bet ir su tokiais reikia bendrauti civilizuotai, juk nežiebsi į dantis patologiškam skiedaliui? Štai tada ir išsitrauki "sunkiąją artileriją" - užuot mosavęs kumščiais, imi riesti tokias istorijas, kad pačiam ausys linksta", - juokėsi melo mokslo aukštumas išmanantis aktorius.

Apsimetė gydytoju

Kadangi pliaukšti nesąmones A.Storpirščiui tenka dažnai - aktoriaus profesija glaudžiai susijusi su fantazijomis ir išsigalvojimais, per Melagių dieną jis, kaip pats teigė, stengiasi  nieko neapgaudinėti. "Paprastai pasidarau išeiginę, - juokėsi vyras. - Bet vis tiek dažnai būnu suprantamas neteisingai. Draugai ir pažįstami mano kalbas neretai vertina kaip skiedimą, nors kalbu visai rimtai."

A.Storpirštis šmaikštavo, kad surinkus visas jo per gyvenimą ištartas melagystes, būtų galima išleisti daugiatomį veikalą. "Buvau pasiekęs tikrų aukštumų. Ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu lygiu", - nusikvatojo jis. Buvo ir tokių aplinkinių mulkinimo atvejų, kurie galėjo baigtis gana tragiškai. Aktorius pasakojo, kad pašauktas tarnauti sovietų armijoje pareiškė vadams, jog yra medicinos specialybės studentas. "Tris su puse mėnesio "gydžiau" kareiviukus. Galėjo baigtis blogai, ačiū Dievui, rimtų ligonių nepasitaikė", -  prisiminęs savo melą juokėsi Arūnas.

Žemiausia akių dūmimo kategorija aktorius įvardijo pagyras. "Tai jau žemiau kritikos. Girtis - prastas lygis. Geriau ką nors kūrybiškai pameluoti", - šelmiškai mirktelėjo šmaikštuolis. Anot jo, aukštuosius miglos pūtimo mokslus tobulai išmokę mūsų politikai, vadinamasis elitas. "Pasisukiojęs šioje tuštybės mugėje gali išeiti ne tik melo pradžiamokslį, bet ir gauti garbingą profesionalaus skiedimo diplomą", - šaipėsi A.Storpirštis.

Lyg A.Kašpirovskis

Aktorius pripažino, kad gyvenime gali tekti griebtis "švento melo" norint apsaugoti pažeidžiamą žmogų. Sunkios ligos atveju jis tikrai sakytų netiesą draugui, giminaičiui ar visai nepažįstamam asmeniui, kad praskaidrintų paskutines dienas, suteiktų vilties ir įpūstų optimizmo pasmerktajam. "Šis melas yra pats sunkiausias, emociškai slegiantis. Nors siekiama lyg ir kilnaus tikslo - apsaugoti žmogų nuo siaubo. "Šventas melas" jį sakančiajam yra gniuždantis, reikalaujantis daug dvasinių jėgų. Kita vertus, nėra reikalo lįsti su savo suknista tiesa", - samprotavo aktorius.

Kai Arūnui ima pūsti miglą į akis kitas žmogus, jis akimirksniu supranta: meluoja. "Esu kaip tas ekstrasensas Anatolijus Kašpirovskis, iš karto kiaurai permatau melagį. Bet jau seniai nustojau smerkti ar moralizuoti, tiesiog apsisuku ir einu nuo tokio kuo toliau, kad ne tik nematyčiau, bet ir kvapo jo nejausčiau", - šyptelėjo vyras.

Pokštauti, fantazuoti, išsigalvoti, pasak A.Storpirščio, taip pat reikia talentingai. Aktorius patikino, kad visi spektakliai, kino filmai, serialai pagrįsti fantazija ir melu. Tačiau kai tai daroma su įkvėpimu ir talentu, atsiranda menas, o ne banali melagystė.

Vyrų ir moterų netiesos sakymas, Arūno teigimu, skiriasi emocionalumu ir detalėmis. "Vyrai dažniau meluoja "socrealistiškai" - labai arti žemės, su detalėmis. Jeigu sako, kad sugedo automobilis, būtinai išvardys kokias keturias variklio detales, kurių niekas nežino", - nusišaipė aktorius.

Kodėl užtrukai darbe?

Humoristas-ekonomistas Vytautas Šerėnas mano, kad vyrai nuolat meluoja tada, kai vėlai grįžta iš darbo. "Tikina, esą užtruko darbe. Iš tiesų gal ir užtruko, bet juk nebūtinai dirbdami darbą", - šyptelėjo šmaikštuolis. Pačiam šia tema meluoti netenka, nes jo niekas neklausinėja tokių dalykų. "Manęs niekas netardo. Nepamenu tokio atvejo, kai būtų reikėję išsisukinėti ar meluoti namiškiams. Jie neklausia, kodėl užtrukau darbe", - sakė pašnekovas.

Tačiau vaikystėje V.Šerėnas prisipažino meluodavęs nuolat. "Kai tėvai klausdavo, kodėl tau iš burnos smirdi tabako dūmais, negi išsiduosi, kad su draugeliais sutraukei porą cigarečių? Ne. Sakydavau, jog sėdėjau prie laužo ir prisikvėpavau dūmų", - paauglystės nuodėmes išdavė humoristas.

Išsisukinėti iš nepatogių gyvenimiškų situacijų nutylint ar apeinant nemalonias temas V.Šerėnui tenka iki šiol. "Negali išgyventi neskiesdamas. Tačiau ir tas, kuris kalba netiesą, ir tas, kuriam ji sakoma, supranta, kad taip yra. Abu apsimeta, jog taip ir turi būti", - samprotavo Vytautas. Kai ekonomisto klausia, kaip gyvena, jis dažniausiai atsako: "Saugiai. Nesakau, kad gyvenu gerai ar blogai. Stengiuosi gyventi saugiai, todėl sakau tiesą."

"Šventą melą" V.Šerėnas pasitelktų tuomet, jei tektų bendrauti su beviltiškai sergančiu ligoniu. "Jeigu žmogui liktų gyventi vos kelios dienos, meluočiau, kad dar daug laiko jo laukia ateityje. Nors teigiama, esą "geriau karti tiesa negu saldus melas", tokioje situacijoje jis pateisinamas", - mano V.Šerėnas.

Per Melagių dieną draugų, pažįstamų žmonių ir šeimos narių vyras neapgaudinėja. "Taip susiklostė, kad dirbu linksmoje išdaigų srityje, todėl pamirštu, jog tą dieną reikėtų pasistengti ir ką nors apgauti", - kalbėjo humoristas. Melą nuo fantazijos jis taip pat skiria. "Kai kas nors man sako, kad vakar sode nusileido skraidanti lėkštė ir ateiviai apmėtė kiaušiniais, suprantu, jog tai fantazija, o ne melas", - nusišaipė V.Šerėnas.

Nors humoristas fantazuoja ir juokauja nuolat, kitų žmonių apgavystėms jis prisipažino esantis atviras. "Mane labai lengva apgauti", - pridūrė vyras.

V.Šerėno nuomone, geresne fantazija pasižymi moterys, todėl jos ir meluoja geriau. Esą vyrai dažniausiai atsimušinėja žodeliu "nežinau", o moterys, paklaustos apie tai, ko neišmano, gali sukurti ištisą istoriją, "pagardintą" neįtikimomis smulkmenomis ir spalvomis. Pašnekovas svarstė, kad viena priežasčių, kodėl žmonės meluoja, gali būti siekis gauti sau kokios nors naudos. "Mano pats geriausias melas yra tai, kad niekada gyvenime nemeluoju", - pasišaipė humoristas.

Kuria istorijas

Operos solistas Liudas Mikalauskas prisipažino, jog pradėjęs su žmona lankytis bažnyčioje ėmė daug rečiau meluoti. "Pastaruoju metu, prieš ketindamas ką nors sumeluoti, vis dažniau susimąstau, ar verta. Nors melas jau sukasi ant liežuvio galo, dažnai jį "nuryju" ir nepasakau", - neslėpė dainininkas. Šia permaina, kai vis labiau ima kontroliuoti bandančią išsprūsti netiesą, ir tai pavyksta, jis labai džiaugiasi.

O štai vaikystėje ir paauglystėje L.Mikalauskas riesdavo istorijas net išsijuosęs. "Mama visada išsiaiškindavo melagystes. Po kurio laiko, neapsikentusi amžino miglos pūtimo į akis, ji man pasakė, kad geriau kalbėti tiesą, nei išaiškėjus melagystėms raudonuoti ir gailėtis. Gaudavau ir į kailį už savo "istorijas", - juokėsi dainininkas.

Berniūkščiams įprastu melu jis dangstydavo bėgimą iš pamokų, vizitus pas draugus neva mokytis, nors tuo metu vyriokai traukdavo į artimiausią "alubarį" paragauti dar draudžiamo alaus. Tačiau budri mamos akis visus neteisėtus sūnaus vingius akimoju susekdavo.

Operos solistas mano, kad suaugus poreikis sakyti netiesą gerokai sumažėja. "Dabar pameluoji kažkaip nekaltai - tarkime, sutikęs žmogų sukuri kokią ne visai tikrą istoriją vien dėl to, kad palaikytum pokalbį. Tas melas pasidarė "socialus". Svarbiausia - nieko nepapiktinti, o vadinamojo balto melo, kai per pokalbį ką nors išsigalvoji, norėdamas pralinksminti pašnekovus, didele blogybe nelaikau", - dėstė L.Mikalauskas.

Požymis - išplėstos šnervės

Dainininko požiūris į "šventą melą", kuriuo siekiama apsaugoti pažeidžiamą asmenį ar beviltiškai sergantį ligonį, yra konstruktyvus. "Kartais geriau nuslėpti dalykus, kurie žmogų gali papiktinti, nuliūdinti ar įskaudinti, nei rėžti tiesą į akis. Reikia mokėti laviruoti", - įsitikinęs jis.

Nors jaunystėje buvo meistras "kabinti makaronus", pats L.Mikalauskas meluojančio žmogaus neatpažįsta. "Nežinau, kaip žmona Sigita, bet mama buvo mano melo iššifravimo profesionalė, - nusikvatojo vyras. - Bandžiau išklausti, kaip ji supranta, kad pučiu miglą į akis. Mama išdavė, jog meluodamas išplečiu šnerves. Matyt, jaudulys prieš rėžiant netiesą sukelia tokią reakciją ir artimas žmogus iš veido mimikos tai iškart pamato."

L.Mikalauskas patikino, kad nesiekia "pagauti" pašnekovo, jeigu šis rezga neįtikimas istorijas. "Turbūt net nelabai stengiuosi tai pastebėti. Norisi tikėti, kad visi yra šventi žmonės ir niekas man nemeluoja", - nusijuokė operos solistas. Moteriško ir vyriško melo ypatumų jis nelinkęs skirti. Anot Liudo, šiais moderniais laikais tiek vyrai, tiek moterys gyvena panašų gyvenimą, todėl ir jų nuodėmės panašios.

Pagyros dainininkui nesukelia entuziazmo, ypač jeigu jos neatitinka tiesos. "Girtis niekada nėra gerai, bet mažesnė blogybė tiesiog stovėti ir šildytis šlovės spinduliuose, kai tave kas nors giria, - kvatojo bosas. - Kita vertus, jei giriesi dalykais, kurių esi  pasiekęs ir jų nepagražini, nesi melagis. Tačiau vis tiek malonu, kai tave kas nors pagiria net ir už nebūtus dalykus. Tuštybė, mums, žmonėms, tikrai nesvetima."

Operos solistas mano, jog pragyventi dieną nė karto nesumelavus, ko gero, būtų įmanoma. "Žmogus, kurio sąžinė gerai veikia, supranta, kad ketina pasakyti ką nors neteisinga. Jeigu tos sąžinės klausytume, ji apsaugotų nuo didesnių melagysčių. Kita vertus, smulkių nuodėmėlių mes tiesiog nepastebime, tad gal nė nereikėtų jų vadinti melu?" - svarstė populiarus dainininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"