TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

"Gatvės vardas, kaip ir žmogaus, turi savą kodą ir ištarmės žavesį"

2006 10 24 0:00
Algirdas Kamliauskas seniūnui Algirdui Žukui pasakoja, jog Liepų gatvės rodyklei naudojo ne liepų, o kietesnę medieną.
Autorės nuotrauka

"Paieškok man jaunystės mergaitės iš Ežero gatvės", - prašė padėti naujasis kolega, išgirdęs, kad gyvenu jo pirmosios meilės mieste. Ir bemat paskui sakinį mintyse išplaukė ežero bangose besisūpuojanti valtelė, švytintys įsimylėjėlių veidai su ryto vėsos sklidinomis lelijų taurelėmis rankose. Juk panašiai mintyse pašiauštomis meldynų keteromis sušnara Meldų gatvelė, Rūtų - paskleidžia aromato aitrybę, o Kaštonų sužvilga atsivėrusių "ežiukų" ruda paslaptimi. Juk gatvės vardas, kaip ir žmogaus, turi savą kodą ir ištarmės žavesį. Gal todėl sodžiaus žmonės išaugusių gyvenviečių keliams tarp namų sužymėti renkasi jaukius pavadinimus, artimus gyvensenos savitumui, tiksliai nusakančius vietos ypatumus.

Utenos seniūnijos seniūnas Algirdas Žukas dabartines valdas paveldėjo iš trijų buvusių kolūkių. Vienam jų, Biliakiemio, anuomet pats vadovavo. Buvusios ūkių centrinės gyvenvietės - Nemeikščiai, Medeniai, Biliakiemis, Pačkėnai, Vaikutėnai - išsikerojo bevardėmis gatvėmis. Per laiką arti Utenos miesto esančios, šio vienvardės seniūnijos gyventojai panūdo išrinkti joms vardus.

"Man teko oficialioji dalis, - pasakojo seniūnas, - gauti savivaldybės tarybos pritarimą, o visa kita palikau gyventojams. Ir buvau pamalonintas jų išradingumo. Gatvių krikštynos virto stilizuotomis šventėmis, kiekviena gyvenvietė suskato kuo išradingiau sužymėti išsirinktus pavadinimus".

Pernai per Pačkėnus nulingavo vežimaičiai, vežini dailiomis, drožiniais pamargintomis lentelėmis, kurios buvo pakabintos ant nukaldintų grandinėlių. Joks piktavalis jų nepasigviešė, bet vienam, kol kas nenustatytam, delnai vis panyžta: iš Rožių, nuskutęs pirmąją raidę, pervardija į Ožių.

Šiemet pačkėniškiams nenusileisti suskato Vaikutėnai. Jei jau pirmieji buvo važiuoti, tai vaikutėniškiai atplaukė su pačiu Neptūnu priešaky. Gražiai nusidriekusi gyvenvietė turi ir tvenkinukų, ir parkelį, ir smėlžemy išsistiebusį pušyną. Todėl ir taikė gatvėms vardus, atliepiančius jų dvasią. Liepų gatvėje savuosius namus it bažnyčią išdabino Algirdas Kamliauskas, šių laikų auksarankis bedarbis. Vildamasis permainų iš šių dienų "mesijų" meistras net drožiniuose buvusius komunistus per dantį traukia. O socialdemokratas seniūnas, nepaisydamas partinių požiūrių skirtumų, dešinįjį skruostą atkišo: iš viešiesiems darbams skirtų lėšų pakvietė nagingą vyrą gatvių kelrodes sukurti.

"Žinau, kad grožis vienija, taiko žmones, - įsitikinęs seniūnas, - nors kartais to gražumo vos dešimčiai procentų tereikia. Bet vis vien darom. Sodybų konkursai, kasmetiniai gyvenviečių sambūriai. Kitąmet gatvių vardynos Biliakiemyje. Jos turėtų būti kitokios nei Vaikutėnuose. Biliakiemiečiai turi menininką kalvį, tad veikiausiai šios gyvenvietės gatvių vardai bus iškalti patvaresniame už medį metale".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"