TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Geras keksas: su kardamonu, su migdolais ir su arbatoje virtomis slyvomis

2013 08 19 12:08
vaikai-vanile.blogspot.com nuotraukos

Bevartydama skonių blogą neseniai užtikau įrašą apie tai, kaip viena blogerė/tinklaraštininkė nesėkmingai vis bando rasti gero kekso receptą. Ji ieško to tobulo ir vienintelio, to nepaprasto ir nepakartojamo kekso. Ieško ir niekaip negali surasti. 

Po įrašu įdėtas kekso receptas, bet tas keksas, autorės nuomone, nėra kažkuo ypatingas ar vertas dėmesio (nežinia kodėl blogo autorė išvis nutarė jį publikuoti, jeigu jis jau toks niekam tikęs; bet apie tai kita kalba); tas keksas, pasirodo, yra toks visiškai vidutiniokiškas ir jam aiškiai “kažko trūksta”…?? Paskaičius tokį įrašą man iškart peršasi mintis, kad su receptu neverta net prasidėti. Verčiau reikia palaukti, kol autorė pagaliau suras tą vienintelį ir nepakartojamą; nereikia gaišti laiko kepant visokius periferinius marginalinio gerumo vidutiniokus.

Įdomiausia tame įraše man buvo tai, kad autorė, matomai, labai gerai žino, ko nori, ir visi iki šiol jos išbandyti keksai, deja, nuvylė, nes buvo ne tai, ko tikėtasi. Dar įdomiau man būtų sužinoti, ko tikimasi iš to tobulojo kekso? Koks jis, autorės manymu turėtų būti? Aš užklausiau, bet tikslaus atsakymo taip ir neišgavau.

Aš keksus kepu dažnai. Labai dažnai. Daug dažniau, negu jūs įsivaizduojate. Tai, kas nusėda šiame bloge, yra tik menka dalelė to, kas realiame gyvenime yra iškepta, išragauta, padovanota, parduota ar kitaip sunaudota. Aš per savo ilgametę keksų kepimo karjerą esu išmetusi gal kokius 2 ar 3 visiškai nepavykusius keksus, kelis receptus esu nurašiusi kaip visiškas nesąmones; vienus receptus kepu dažniau, kitus rečiau, o trečius – labai dažnai, juos visiems rekomenduoju ir juos paprastai publikuoju savo bloge.

Mano reikalavimai geram keksui yra šie:

· Geras keksas turi būti skanus. Ne per saldus ir ne per rūgštus, jame turi jaustis kiaušinių ir sviesto skonis, jokio valgomosios sodos ar kepimo miltelių prieskonio; į keksą sudėti priedai (vaisiai, daržovės, riešutai, šokoladas ir t.t.) turi tarpusavyje derėti.

· Geras keksas turi būti stabilus, nebirus, jis turi gerai pjaustytis, turi būti nesukritęs, gražios formos, standžios tekstūros ir jokiu būdu nešlapias, nei viduje, nei išorėje.

· Geras keksas turi būti lengvai transportuojamas, kad jį galima būtų įsukti į dailų popierių ir nunešti kam nors dovanų, arba kad jo gabalėlį galima būtų įsidėti pietums į darbą arba į mokyklą.

· Daugiau nieko iš kekso man nereikia. Aš nesitikiu, kad ištrauktas iš orkaitės jis pradės man dainuoti serenadas, čiulbėti lakštingalos balsu ar šokti lietuvių liaudies šokius. Keksas yra paprastas ir greitas kepinys (angl. quick bread). Ko dar iš jo norėti?

Visi iki vieno šiame bloge publikuoti keksai tenkina visus be išimties aukščiau suminėtus reikalavimus. Iš jų visų išrinkti vienintelį ir nepakartojamą būtų sunku. Mano manymu jie visi yra geri:

· citrininis keksas iš Baked knygos yra tobulas;

· šokoladinis Cenk iš Café Fernando keksas su Toblerone šokoladukais yra dar tobulesnis;

· apelsininis su alyvuogių aliejumi irgi neturi jokio minuso; neįsivaizduoju, kam jis galėtų nepatikti;

· apelsininį su riešutais ir su spanguolėmis mano jaunesnysis sūnus galėtų valgyti kasdien tris kartus per dieną: pusryčiams, pietums ir vakarienei.

· mano draugės rekomenduotas ir daugelio blogerių išbandytas ir išgirtas zebras irgi yra super geras.

· dar labai geras yra obuolinis;

· ir cukinijų keksas su šokoladu;

· ir dar bananinis su kava, apie kurį dar nerašiau.

· Kalėdoms aš kasmet kepu imbierinį keksą su imbiero cukatais; jo receptą radau ant kepimo formos įpakavimo; geresnio imbierinio kekso recepto man net nereikia; todėl ir neieškau. Kam gaišti laiką.

Kad įsitikinti, jog gero kekso receptą rasti yra visai nesunku, aš atsiverčiau pirmą pasitaikiusį žurnalą, kuris jau kelinta savaitė guli ant virtuvinio stalo; ten buvo kekso receptas. Aš jį vienas-du iškepiau, ir tas keksas buvo puikus! Skanus, dailus, kvapnus ir drėgnas, lengvai pjaustosi, dar lengviau valgosi, ypač skanu su arbatos sirupe virtomis slyvomis ir su geru šaukštu šaltos crème fraîche. Tiems, kas visus savo pyragus ir tortus būtinai kažkuo sulaisto (aš pastebėjau, kad tokių viską laistyti mėgstančių asmenų mūsuose yra ne vienas ir ne du), aš būtinai rekomenduoju šitą keksą – jūs galėsite jį sulaistyti tuo nuo slyvų likusiu arbatos sirupu. Aš irgi sulaisčiau. Ir buvo nepaprastai skanu.

Ačiū, kad skaitėte.

Aušra

***

Keksas su kardamonu ir migdolais

Receptas iš Bon Appétit | August 2013

170 g sviesto, kambario temperatūros, plius formos patepimui

2 stiklinės* miltų, plius formos pabarstymui

1 1/4 šaukštelio kepimo miltelių

1 šaukštelis malto kardamono

3/4 šaukštelio rupios druskos

1/4 stiklinės pieno

1/2 stiklinės natūralaus nesaldinto jogurto

1 stiklinė cukraus

3 kiaušiniai

3/4 šaukštelio vanilės esencijos

1/4 šaukštelio migdolų esencijos

1/4 stiklinės skaldytų migdolų

*1 stiklinė = 236 ml

Orkaitę įkaitinti iki 175oC. Stačiakampę 22,5 cm x 12,5 cm x 7,5 cm kepimo formą patepti sviestu. Iškloti sviestiniu popieriumi, paliekant išlendančius per formos kraštus popieriaus galus. Popierių patepti sviestu, pabarstyti miltais, apvertus iškratyti neprilipusius miltus.

Kartu persijoti miltus, kepimo miltelius, kardamoną ir druską. Kitame dubenyje sumaišyti pieną ir jogurtą.

Elektriniu mikseriu išsukti sviestą ir cukrų iki purumo, maždaug 4 minutes. Po vieną įmušti kiaušinius, kaskart gerai išmaišant; supilti vanilės ir migdolų esencijas.

Mikserio greitį sumažinti iki minimumo. Į sviesto masę dalimis berti sausus ingredientus, pakaitomis su pieno mišiniu, pradedant ir baigiant sausais ingredientais. Tešlą sukrėsti į paruoštą kepimo formą. Išlyginti paviršių. Ant viršaus užbarstyti skaldytų migdolų.

Kepti kol paruduos ir kol į kekso centrą įkištas medinis iešmelis liks sausas, maždaug 1 valandą. Jeigu kekso viršus ims per anksti ruduoti, kekso viršų uždengti folijos lakštu.

Iškepusį keksą traukti iš orkaitės. Palaukti 15 minučių, kad šiek tiek atvėstų. Prilaikant už popieriaus, keksą iškelti iš kepimo formos ir padėti ant grotelių, kad pilnai atvėstų.

Tiekti su arbatoje virtomis slyvomis ir crème fraîche.

Arbatoje virtos slyvos

Receptas iš Bon Appétit | August 2013

680 g slyvų

3 pakeliai juodos arbatos

3/4 stiklinės* cukraus

6 kardamono ankštys, perskeltos

1 žvaigždinio anyžiaus ankštis

1 vanilės ankštis, perpjauta išilgai pusiau

*1 stiklinė = 236 ml

Aštriu peiliu įpjauti slyvų žievelę, pradedant nuo kotelio ir pjaunant aplink visą slyvą.

Vidutinio dydžio puode užvirinti 2 stiklines vandens. Nukelti nuo ugnies, įmerkti arbatos pakelius ir palikti 5 minutėms, kad pritrauktų. Arbatos pakelius išmesti. Suberti cukrų. Mišinį užvirinti, kartkartėmis pamaišant, kad cukrus greičiau ištirptų. Sumažinti ugnį, sudėti slyvas, kardamoną ir anyžių, išskobti vanilės sėklas ir sudėti kartu su ankštimi į puodą. Virti ant silpnos ugnies, kol slyvos suminkštės, maždaug 5 - 6 minutes. Nukelti nuo ugnies. Palikti, kad atvėstų. Išgriebti vanilės, kardamono ankštis ir anyžių. Slyvas perpjauti pusiau, išimti kauliukus ir sudėti atgal į sirupą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"