TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Gerasis Geringas

2011 03 12 0:00
Maršalo brolis (nuotraukoje Albertas Vokietijos kariuomenės kareivis pirmajame pasauliniame kare) Trečiajame reiche gelbėjo žydus nuo sunaikinimo. Sėkmingai įsikišti pakakdavo Geringo pavardės.
Užsienio spaudos nuotrauka

Jo brolis Hermanas Geringas buvo Trečiojo reicho aukštas pareigūnas ir gestapo kūrėjas. Albertas Geringas rizikavo gyvybe, kad padėtų nacių aukoms.

Geringas - tai pavardė, kuri visame pasaulyje tapatinama su naciu iki kaulų smegenų ir fiurerio patikėtiniu, reichsmaršalu Hermanu Geringu. Mažai kas žino, kad Pilvūzas Hermanas (taip jį dažnai vadindavo) turėjo jaunesnįjį brolį Albertą, kuris karo metais rizikuodamas gyvybe padėdavo nacių persekiojimo aukoms. Iš kalėjimų ir koncentracijos stovyklų išgelbėti žydai, čekai, vengrai, vokiečiai sudarinėja išgelbėtųjų sąrašą. Jis iki šiol nesulaukė savo režisieriaus Steveno Spielbergo, nors iš tiesų primena filmo apie Oskarą Schindlerį scenarijų.

Sophie Paschkis padėka

Praėjusiais metais Londono knygynuose pasirodė knyga "Trisdešimt keturi", parašyta jauno australo Williamo Hastingso Burke. Tai užrašai iš trejus metus trukusios autoriaus kelionės Alberto Geringo pėdsakais.

Kalbėdamas su žurnalistu W.H.Burke sakė, kad A.Geringo likimu susidomėjo atsitiktinai, prieš keletą metų aptikęs užuominą laikraštyje. Istorija taip sudomino, kad baigęs studijas pradėjo privatų tyrimą, kuris iš pradžių nuvedė jį į nacionalinį archyvą JAV, vėliau - į Europą. Vašingtone W.H.Burke pirmą kartą pamatė trisdešimt keturių žinomiausių žmonių sąrašą. Visus juos hitlerininkų valdymo metais išgelbėjo A.Geringas.

Albertas surašė tą sąrašą tardomas Augsburgo kalėjime, kur kaip ir brolis atsidūrė 1945 metų gegužę. Pavardes surašė abėcėlės tvarka, nurodydamas kiekvieno užsiėmimą ir gyvenamąją vietą. Tai turėjo būti jo argumentas ginantis nuo kaltinimų dėl dalyvavimo nacių represijų sistemoje. Nors A.Geringas savo noru pasidavė sąjungininkams, tardytojams amerikiečiams buvo sunku patikėti istorijomis, kurių jis papasakojo daugybę. Juk buvo brolis žmogaus, kuris pasirašė įsakymą dėl žydų klausimo "galutinio sprendimo", Albertas ir pats laukė bausmės.

A.Geringas buvo išteisintas netikėtai sutapus aplinkybėms. Jį tardantis karininkas, majoras Parkeris (anksčiau Paschkis), pasirodė esąs moters, kurios pavardė sąraše buvo įrašyta penkiolikta, giminaitis. Vengrų ir austrų kompozitoriaus Franzo Leharo žmona Sophie Paschkis buvo viena iš asmenų, kuriuos išgelbėjo Albertas. Kai gestapas susidomėjo jos semitiška kilme, A.Geringas išgelbėjo ją nuo suėmimo, per brolį kreipdamasis į patį Trečiojo reicho propagandos ministrą Josephą Goebbelsą.

Remiantis W.H.Burke duomenimis, jau galima dokumentuoti 92 atvejus, kai jaunesnysis Geringas išgelbėjo žmones, bet greičiausiai jų buvo kur kas daugiau. Tikrą skaičių sunku nustatyti, nes daugelis asmenų, kurie gavo Alberto finansinę ar formalią pagalbą (suklastotus dokumentus, vizas, leidimus ir t.t.), konspiracijos sąlygomis neturėjo supratimo apie jo šaltinius. Žinoma, kad tarp tų, kuriems Albertas padėjo, buvo ir jo pažįstamų, ir visiškai jam nežinomų žmonių: gydytojų, kinematografininkų, diplomatų, muzikantų, bet ir paprastų darbininkų iš fabriko, kuriame jis dirbo.

Anot tų, kurie išgyveno, Albertas buvo labai nusistatęs prieš nacius. Kai Hitleris paėmė valdžią 1933 metais, protestuodamas Albertas emigravo į Austriją, kur galėjo alsuoti kavinių atmosfera ir gyventi jam labiausiai tinkančiu stiliumi - vilioti gražias moteris. Pažinojusieji A.Geringą pasakojo, kad jis garsiai skundėsi vyresniojo brolio ryšiais "su tuo niekšu Hitleriu." Po Austrijos prijungimo 1938 metais Albertas kiek tik galėdamas padėdavo persekiojamiems žmonėms, naudodamasis apsaugos skėčiu, kurį virš jo išskleidė brolis Hermanas.

Eikite š... su savo "Heil Hitler!"

Jo nebaudžiamumo pojūtį gerai atskleidžia anekdotas apie Alberto susitikimą su dviem esesininkais, kurie paklausė jo pavardės. Išgirdę saliutavo, sudauždami kulnimis ir šaukdami "Heil Hitler!" "Eikite š... su savo "Heil Hitler!" - išgirdo atsakymą.

A.Geringas padėdavo žmonėms, kuriems grėsė represijos, per visą karą. Taip pat ir Čekijoje, kur buvo gavęs postą "Škodos" fabrike. Rašydavo, skambindavo, eidavo įtikinėti. Bičiulį gydytoją čeką išgelbėjo iš Dachau koncentracijos stovyklos, pasiųsdamas ten ant popieriaus lapo parašytą įsakymą "nedelsiant paleisti dr. Chorvatą". Pasirašė neminėdamas savo vardo. Tačiau Geringo pavardės galia buvo tokia didelė, kad stovyklos komendantas dėl viso pikto paleido abu Chorvatus, kurie buvo stovykloje.

Panašių atvejų buvo tiek daug, kad Albertas netrukus pateko į slaptus gestapo raportus. Trečiojo reicho slaptosios policijos funkcionieriai keturis kartus mėgino jį suimti, bet to neleisdavo reichsmaršalas Geringas. W.H.Burke, taip pat ir britai kinematografininkai, dokumentavę Alberto istoriją, teigė, kad Hermanas žinojo brolio pažiūras, bet vis tiek jį gynė. Tuo pačiu metu skelbė ir įgyvendino deklaraciją, kad būtina "iš vokiečių žemės išvalyti žydišką purvą". Ar tokį prieštaravimą galima paaiškinti broliška meile?

Žymus visuomenės psichologas profesorius Philipas Zimbardo aiškina, jog Hermanas galėjo remti Alberto veiksmus ne todėl, kad gelbėtų žydus, bet kad leistų jaunesniajam broliui suvokti savo vertę, sustiprėti ir geriau jaustis. Tai buvo dovana broliui, kuris visą gyvenimą buvo šešėlyje ir nepasiekė jokių aukštumų. "Kokią reikšmę platesniame kontekste galėjo turėti šimto ar kelių šimtų žydų išgelbėjimas, jeigu tuo pačiu metu vyko organizuotos milijonų skerdynės?" - klausia profesorius.

Vis dėlto sunku suprasti tokius skirtingus abiejų brolių kelius - kai vienas gelbėjo žmones, kitas stojo nusikaltėlių pusėn. Kai kas tvirtina, kad iš tikrųjų jie nebuvo broliai. Galimas daiktas, kad Alberto tėvas buvo motinos meilužis, turtingas žydų kilmės gydytojas Hermanas von Epensteinas. Laikraštyje "Guardian" išspausdintame straipsnyje W.H.Burke aprašo stulbinamą jo panašumą į Albertą. Anų laikų liudininkai prisimena, kad broliai buvo visiškai skirtingi. Hermanas - arogantiškas, greitas susimušti, mėgęs sportą, Albertas - tylenis, pasinėręs į skaitymą. Juodu skyrėsi išvaizda, charakteriu ir įsitikinimais.

Profesorius Philipas Zimbardo, kuris daugelį metų tiria individų herojiškus poelgius, mano, kad dažniausiai didvyriais tampa kuklūs, tylūs žmonės, kasdieniame gyvenime neatkreipiantys į save dėmesio. Tik susiklosčius ekstremalioms aplinkybėms tokie žmonės tampa didvyriais, neretai net savo gyvybės kaina.

Gero vokiečio klimatas

Karui pasibaigus A.Geringo nuopelnai nebuvo nei pastebėti, nei įvertinti. Priešingai, pavardė, kurios jis niekada nesutiko keisti, tapo kliuviniu tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Iširo jo santuoka su gražuole čeke Mila Klazarova, Albertui nesisekė susirasti darbo. Asmenų, dėkingų jam už išgelbėtą gyvybę, finansinė parama buvo per menka, kad užtikrintų normalų gyvenimą pokario Vokietijoje. Skurde ir visų pamirštas 1966 metais jis mirė Miunchene.

Daktaras Jochenas Behleris, besispecializuojantis Trečiojo reicho istorijoje, tvirtina, kad Vokietijoje vengta kalbėti apie A.Geringo nuopelnus labiausiai dėl milžiniškos jo brolio kaltės. Vadinamųjų gerų vokiečių likimų kare tyrimas prasidėjo tik pastarąjį dešimtmetį. Anksčiau nebuvo tinkamų sąlygų tuo užsiimti.

Netrukus W.H.Burke iniciatyva Yad Vashem institute prasidės procedūra, per kurią bus svarstoma, ar A.Geringas gali gauti Teisuolio tarp pasaulio tautų titulą. Teoriškai norint užsitarnauti medelį Jeruzalės instituto soduose reikia įrodytą nesavanaudišką nors vieno žydų kilmės asmens išgelbėjimą. Čia pakaktų visiškai dokumentuotos Oskaro Pilzerio šeimos deklaracijos. Albertas paskutinę akimirką išplėšė jį iš gestapo nagų Vienoje, paskui nuvežė prie Italijos sienos, padėjo ją pereiti ir išsiuntė į Paryžių, dar paremdamas pinigais. Tačiau neaišku, kaip Yad Vashem komisija vertins aplikaciją, kurioje išvys Geringo pavardę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"