TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Gimdymo namai mamoms pensininkėms

2011 04 30 0:00

Prieš penkerius metus Didžiojoje Britanijoje buvo kilusi labai aštri diskusija, aistringumu nenusileidusi toms, per kurias svarstytos vienos lyties asmenų santuokų, eutanazijos ir narkotikų legalizavimo problemos. Britus jaudino klausimas: ar galima gimdyti moterims, kurioms per šešiasdešimt?

"Nėra nieko absurdiškesnio už tai, kas yra atsitikę, - piktinosi Josephine Kintavalle, britų organizacijos "Žvilgsnis į reprodukcijos etiką" vadovė. - Manau, būtų mažai tokių, kuriems patiktų ši idėja."

"Nesuprantu, kodėl vaikų trokštantys žmonės negali pasinaudoti naujausiais laimėjimais, ypač jei tai niekam nedaro žalos. O gimusieji vaikeliai augtų šeimoje, gaubiami meilės", - pareiškė Liberalų demokratų partijos atstovas Bendruomenių rūmuose Evanas Harris.

Tokių ginčų Jungtinėje Karalystėje sukėlė iki tol mažai žinomos moters poelgis. Rytų Sasekso grafystės Liuso miestelyje gyvenanti Patricia Farrant, draugų vadinama Patti, pagimdė berniuką, sulaukusi 62-ejų, ir tuo metu tapo pačia seniausia mama Didžiojoje Britanijoje.

Dovana vyrui

P. Farrant (ji yra gydytoja vaikų psichiatrė, pasivadinusi Patricia Rashbrook) visai nesirengė siekti rekordų: "Tiesiog labai norėjau vaikelio. Ir negalėjau apvilti vyro."

Patti vėl panoro tapti motina (moteris yra išauginusi tris vaikus iš pirmosios santuokos) ištekėjusi antrąsyk už dvejais metais jaunesnio už ją Johno Farranto. "Jis smarkiai kentėjo dėl to, kad niekada neturės vaikų. Siekis tapti tėvu jam buvo virtęs it manija, - sakė vienas šeimos draugų. - Štai Patricia ir nusprendė padovanoti jam vaikelį."

Tiesa, įgyvendinti šį sumanymą buvo ne taip lengva. "Ji negalėjo pastoti ir pagimdyti taip, kaip jaunesnės moterys. Juk neapeisi gamtos dėsnių, - pasakojo viena iš Patti draugių ir karštų šalininkių. - Ji tegalėjo tapti savotiška surogatine motina, į kurią būtų įsodinta jos vyro apvaisinta svetima kiaušialąstė. Taip daroma visame pasaulyje, bet, kaip paaiškėjo, tik ne Didžiojoje Britanijoje."

Jungtinėje Karalystėje nesama įstatymų, reguliuojančių būsimų potencialių motinų amžių. Tačiau tai, kas nedraudžiama, nebūtinai leidžiama. Įstatymai, susiję su dirbtiniu apvaisinimu, paskutinį žodį palieka tarti gydytojams. Taigi tarp britų medikų galioja nerašytas susitarimas - jie nesiims dirbtinai apvaisinti ar gydyti nuo nevaisingumo vyresnių kaip 45 metų moterų. Keletas krašto dirbtinio apvaisinimo klinikų atsakė Farrantams. Tada jie nusprendė pasinaudoti Romos gydytojo Severino Antinori paslaugomis. Juos sudomino jo reklaminiai lankstinukai, kuriuose teigta, kad jis kaip tik padeda norinčioms susilaukti vaikelio pagyvenusioms poroms.

Paslaugusis daktaras

S.Antinori - vienas garsiausių Europos gydytojų. Jo populiarumas, aišku, skandalingas. Mat aplankė jį tada, kai jis pradėjo su žmogaus klonavimu susijusius bandymus. Tačiau, daugeliui valstybių priėmus įstatymus, uždraudusius tiek šiuos bandymus, tiek ir jų finansavimo galimybę, gydytojas S.Antinori pradėjo teikti pagalbą pagyvenusioms bevaikėms šeimoms.

Farrantams susitikus su S.Antinori, Patti buvo atlikta gausybė testų. Jie parodė, kad P. Farrant yra visiškai sveika ir deramai prižiūrima puikiausiai gali išnešioti ir pagimdyti kūdikį. Tada pradėta ieškoti donorės. Visi bandymai rasti ją Italijoje buvo nesėkmingi. Tad, remiantis S.Antinori žodžiais, nuspręsta ieškoti biologinės motinos Rusijoje, kur į tai žiūrima kur kas laisviau negu Europoje - čia, matyt, pagyvenusių moterų troškimas tapti motinomis laikomas vien jų, kaip turtingų damų, įnoriu.

Donorė atsirado. Dirbtinio apvaisinimo operacija buvo sėkminga, Farrantų pora grįžo į tėvynę ir ėmė gyventi normalų gyvenimą.

Tauta prieš Patti Farrant

Tačiau normalų gyvenimą Farrantams teko pamiršti iškart, kai jie pirmąsyk apsilankė gimdymo namuose. Informacija apie tai, kad į septintąją dešimtį įžengusi moteris rengiasi motinystei, prasiskverbė į spaudą. P.Farrant tapo įžymybe. Iš pradžių jai atrodė, kad tai ne taip jau ir blogai. "Ji gavo daug palaikomųjų laiškų, - sakė viena Patti pažįstamų. - Ji dar nepajuto baisaus spaudimo, koks užklupo vėliau."

Po pirmųjų laikraščių straipsnių sutuoktiniams jau teko aiškintis. "Mes niekada nebūtume šito padarę, jei nebūtume buvę tikri, kad tapsime savo vaikui gerais tėvais, - pareiškė P.Farrant. - Tai susiję ne su amžiumi, o su tuo, ar galime suteikti savo vaikui tai, ko jam reikia. Mes neabejojome, kad galim." Be to, P.Farrant teigimu, jų šeima turinti draugų, kuriais jie gali pasikliauti. "Mes abu visiškai sveiki, jaučiamės esą jauni. Tačiau jau sutarėme su jaunesniais už mus savo bičiuliais, kad jie taps įtėviais, jei mums kas nors atsitiks."

Laikui bėgant, vis daugiau žmonių ėmė reikšti nuomonę dėl šio įvykio. O kai laikraščiai paskelbė, kad P.Farrant, atlikus cezario pjūvį, tapo seniausia motina Didžiojoje Britanijoje ir maitina naujagimį sūnų krūtimi, britės ir britai tapo nevaldomi. Vienos moterys laikė ją didvyre, kitos buvo įsitikinusios, kad jos poelgio negalima nei suprasti, nei pateisinti.

"Tai egoizmas. Jie užsigeidė vaiko ir jį pasigimdė, - sako Josephine Kintavalle. - Bet negi jie nesupranta, kad vaikas - ne daiktas? O jų paaiškinimai, kad turi krūvą bičiulių, kurie pasirūpins vaiku, jei prireiks, skamba labai neįtikinamai."

"Šie žmonės mąsto tik apie save ir savo laimę. Bet kai jų vaikui bus aštuoniolika, jiems patiems bus aštuoniasdešimt. Tai nesąžininga vaiko atžvilgiu, - įsitikinusi amerikietė Linda Newhaus, kurios vadovaujama labdaros organizacija "Peaceful Minds" teikia pagalbą vaikams, patyrusiems psichologinę prievartą. - Įsivaizduokite, kaip bus sunku vaikui mokykloje, kur visų jo bendraamžių močiutės bus jaunesnės už jo mamą."

Netylėjo ir gydytojai. Vienas jų pareiškė, kad dirbtinis apvaisinimas sugalvotas ne tam, kad būtų galima apgauti gamtą. Pasigirdo netgi pasiūlymų išleisti specialų įstatymą, draudžiantį taip vėlai gimdyti. Bet jie buvo atmesti kaip visiškai neįgyvendinami.

Tiesa, į Farrantų pusę stojo daugelis žmogaus teisių gynėjų. "Šios moters nedera smerkti ar kritikuoti, pasitelkus standartus, kurie taikomi pagyvenusioms moterims, o pagyvenusiems vyrams ne", - teigė parlamentaras Evanas Harris. "Tegu tie, kurie kritikuoja P.Farrant, pataupo jėgas. Tegu jie puola tėvus, mušančius savo vaikus, rūkančius jų akivaizdoje ar kimšte kemšančius jiems į burnas mėsainius ar šokoladinius batonėlius, - sako Jehne Andersson, organizacijos "Motinystė po keturiasdešimties" vadovė. - Negalima laikyti pagyvenusių gimdytojų lengvabūdžiais. Aš susitikinėjau su daugeliu iš jų įvairiose šalyse ir, patikėkite, visos jos prisipažino, kad jų sprendimas nebuvo lengvas. Jos kruopščiai pasvėrė visus "už� ir "prieš".

Patti - jau ne vienintelė Didžiojoje Britanijoje

P.Farrant "rekordas" jau pagerintas . Prieš porą metų pačia seniausia mama Anglijoje tapo 66-erių Elizabeth Adeney. Jai buvo atliktas cezario pjūvis: gydytojai buvo priversti paankstinti gimdymą, nes moteriai grėsė komplikacijos. Gimė berniukas.

Pastoti Elizabeth vyko į Ukrainą. "Manau, laukiantis kūdikio svarbiausia yra ne fiziologinis amžius. Svarbu, kaip jautiesi viduje. Aš kartais jaučiuosi kaip 39-erių, kartais - kaip 56- erių", - sako 66-erių mama.

Taigi pagyvenusių motinų pasaulyje tampa vis daugiau. Seniausia pasaulio gimdyve ilgą laiką buvo laikoma rumunė Adriana Illiescu. Rumunų kalbos srities profesorei, kelių knygų autorei A.Illiescu hormoniniais preparatais buvo pašalinti menopauzės padariniai ir po kelių bandymų įsodinti embrionai. Po cezario pjūvio pasaulį išvydo nė pusantro kilogramo nesverianti mergaitė. Jai duotas Elizos Marijos vardas. Rumunei tada buvo 67-eri. Tačiau Adrianą amžiumi pralenkė kita gimdyvė - Indijos gyventoja Omkari Panvar. Dvynukus - berniuką ir mergaitę - ji pagimdė būdama septyniasdešimties ir tapo seniausia motina pasaulyje. Taip šios moters ir jos 77-erių sutuoktinio šeimoje atsirado ilgai lauktas berniukas. Omkari ir jos vyras Sharanas jau turi dvi suaugusias dukteris ir penkis anūkus, tačiau jie visada svajojo apie įpėdinį. Norėdami sumokėti už dirbtinio apvaisinimo procedūrą, kainuojančią 350 tūkst. rupijų, sutuoktiniai užstatė žemės sklypą, pardavė buivolus, išleido visas savo santaupas ir paėmė banko paskolą.

Šios moterys sėkmingai augina savo atžalėles. Tačiau štai seniausiai Ispanijos gimdyvei nepasisekė. Prieš penkerius metus, būdama 67-erių, Maria Carmen Gusara Delara pagimdė dvynius berniukus, bet netrukus jie liko našlaičiai. Mama iškeliavo anapilin, susirgusi vėžiu. Vaikų biologinis tėvas nežinomas.

Rizika vis dėlto didelė

"Mus ramina tik tai, kad kol kas šios rūšies paslaugos pernelyg brangios, tad jomis ne taip paprasta pasinaudoti. Todėl jomis naudojasi tik tie, kurie dėl vaiko pasiryžę viskam, - sako medikai. - Štai Didžiojoje Britanijoje vien medicininės apvaisinimo išlaidos siekia maždaug dešimt-dvidešimt tūkstančių svarų. Pridėkite prie jų dar gausybę kitų išlaidų - keliones, honorarus donorams, kt., ir suprasite, kaip tai sudėtinga."

Dar vienas žmones sulaikantis veiksnys - nebuvimas įsitikinimo, kad vaikai, pagimdyti tokio amžiaus tėvų, bus sveiki. Daugelis porų vis dėlto susipažįsta su negailestinga statistika, plačiai paskelbta internete ir kitose žiniasklaidos priemonėse. O ji byloja štai ką. "Jei gimdyvės amžius - 25-eri, tikimybė, kad jos kūdikis gims su Dauno sindromu yra 1:1350. 35-erių gimdyvių galimybė - jau 1:384, o jei moteriai - 45-eri, pavojus dar didesnis, kalbama apie santykį 1:28�, - tvirtina gydytoja Kristina Tippet, Australijos ir Naujosios Zelandijos ginekologijos koledžo viceprezidentė.

Daugumai moterų, net pasirengusių nekreipti, kaip P. Farrant, jokio dėmesio į visuomenės nuomonę, gydytojų perspėjimai gali suvaidinti lemiamą vaidmenį. Beje, visada atsiras ir mažuma, kuri žvelgs ne į medicininę statistiką, o į užkrečiamą pavyzdį - tokį, kaip P.Farrant istorija.

 

Parengė DANA KURMILAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"