TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Ginčytini pranašautojų vaizduotės skrydžiai

2008 12 06 0:00
"Kai man sukaks 75-eri, biologiškai būsiu 40 metų. Ir aš būtinai to pasieksiu naujomis medicinos technologijomis", - žada R.Kurzweilis.
LŽ archyvo nuotrauka

JAV nacionalinė inžinerijos akademija išrinko 18 žymiausių šių dienų mąstytojų, kurie sudarys žmonijai kilusių mokslinių technikos problemų sąrašą. Tarp jų - futurologas Ray Kurzweilis.

Prieš šimtą metų, 1908-aisiais, Amerikoje populiarus laikraštis "New York World" išleido numerį, skirtą Niujorkui po šimto metų, t. y. šiandien. Pasak tuometinių futurologų vaizduotės skrydžio, "milijonai miestiečių keliaus greitaisiais traukiniais, lekiančiais žeme, po žeme ir virš žemės, padangėje bus ankšta skraidančioms mašinoms". Ir svarbiausia: "Niujorkui nebereikės deginti nešvaraus kuro - anglių, nes visa miestui reikalinga energija jį aprūpins potvynių ir atoslūgių jėga." Paskutinis spėjinys kol kas neįgyvendintas, bet inžinieriai jau du dešimtmečius eksperimentuoja su povandeninėmis turbinomis vandenyno prietakoje, kuri neteisingai vadinama Rytine upe (East River). Tai liudija, kad prieš šimtą metų "New York World" žurnalistai išmanė, ką rašė.

Prognozė išsipildė

Dėl numatymo jėgos ir jos ribų vyksta begaliniai ginčai. Kai JAV nacionalinė inžinerijos akademija išrinko 18 žymiausių šių dienų mąstytojų, tarp jų buvo futurologas R.Kurzweilis, kurio interviu pateikiame skaitytojams.

- Kurie jūsų spėjiniai jau pasitvirtino?

- Pirmoje mano knygoje "Protingų mašinų amžius", kurią parašiau devintojo dešimtmečio viduryje, yra šimtai spėjinių dešimtajam dešimtmečiui ir XXI amžiaus pradžiai. Turbūt svarbiausias buvo dėl interneto vartotojų skaičiaus augimo: numačiau, kad jų kiekvienais metais dvigubės, o kiti mokslininkai prognozavo 10-20 tūkst. prieaugį kasmet. Buvo sunku patikėti mano prognoze, bet dešimtasis dešimtmetis parodė, jog buvau teisus. Šimtai milijonų vartotojų! Prognozė išsipildė. Aš gana tiksliai įžvelgiau interneto raidos kryptį. Numačiau, kad žmonių bendravimas išsiplės, kad jauni žmonės, ieškantys informacijos, kreipsis į paieškos sistemas ir kompiuteris atvers jiems bevielį kelią į žmonijos sukauptas žinias.

Tada, devintajame dešimtmetyje, tai atrodė visiškai neįmanoma. Aš išpranašavau Sovietų Sąjungos subyrėjimą dėl elektroninės informacijos šaltinių decentralizavimo; jie pasirodė esą daug efektyvesni negu anksčiau draustos kopijavimo mašinos. Nuspėjau elektroninių priemonių žvalgybos duomenims rinkti svarbą kaip kariavimo būdą.

Pagaliau išpranašavau, kad kompiuteris nugalės žmogų 1997 metų šachmatų turnyre.

- Tai spėjiniai, o juk jūs ir išradėjas...

- Tiesą sakant, labiau išradėjas. Vadovaujuosi laiko reikalavimais. Esmė ta, kad daugelis - bet ne mano - išradimų neprigijo ne dėl techninių netobulumų, o dėl to, kad buvo išrasti netikusiu momentu. Todėl dar prieš tris dešimtmečius mėginau numatyti technologijų raidos kryptis. Tada ir priėjau prie išvados, kad tam tikrus įvykius galima numatyti. Tai paneigė paplitusį teiginį, jog ateities numatyti negalima. Pavyzdžiui, aš spėjau, kad kompiuterio galingumas didės, nors daugelis teigė, kad jis sulėtės. Galingumas kas dieną padidėja milijonu operacijų per sekundę.

Taip, aš išradėjas. Akliesiems išradau teksto atpažinimo sistemą. Tai buvo 1976 metais. Pažymėtina, kad sistema buvo tokio dydžio kaip skalbimo mašina, bet kiekvienais metais mažėjo ir dabar ji - mobiliojo telefono priedėlis. Skaito ir verčia septyniomis kalbomis ir yra penkis tūkstančius kartų mažesnė negu prieš trisdešimt metų.

Išradau muzikinį sintezatorių, tiksliai atkuriantį fortepijono ir kitų orkestro instrumentų skambėjimą; pirmąjį balso sintezatorių ir daug kitų dalykų.

Spėjiniai politikoje neatitinka tikrovės

- Ar spėjiniai visada remiasi tik mokslu, ar svarbi ir intuicija?

- Moksle skaitmeninių technologijų raida vyksta pagal Gordono Moore'o dėsnį: kas pusantrų dvejus metus kompiuterių įrangos galingumas padvigubėja, o savikainos lygis lieka tas pats. Kai technologija priartėja prie neįveikiamos kliūties, visada atsiranda nauja technologija, kuri išveda mus iš aklavietės. Aš nuspėju tas naujas technologijų formas. Po kelių dešimtmečių dirbtinis intelektas pralenks žmogiškąjį, ir prasidės protų - biologinio ir nebiologinio -jungimasis. Tai vyksta ir mokslo nustatytomis, ir spėjamomis trajektorijomis. O spėlioti, ką darysime kompiuteriais, visai kas kita: parašyti tokį scenarijų - tai jau menas.

- Kam geriau sekasi numatyti: mokslininkams, rašytojams fantastams?

- Rašytojų fantastų spėjiniai gana tikslūs, nors jiems tai nėra privalu. Mokslininkai dažnai neatsižvelgia į pažangos tempo rodiklį. Jie mato šiandienę pažangą ir mano, kad tendencijos išliks ir ateityje.

- Koks spėjinių vaidmuo politikoje?

- Spėjiniai politikos srityje anaiptol neatitinka tikrovės. Antai šiandien daugelis kalba: po penkiasdešimties metų remsimės štai tokiu organinių energijos šaltinių kiekiu, o klimato atšilimo lygis bus štai toks. Jie visiškai ignoruoja, pavyzdžiui, nanotechnologijų eksponentinę raidą ir jų poveikį saulės energijos panaudojimui. Pasaulio politikai daug kalba apie klimato atšilimą ir energetikos krizę, bet kai užsimenama apie saulės energiją, įrodinėja, kad saulės energija sudaro tik 1 proc. naudojamų energijos šaltinių. Tačiau tas kiekis kas dveji metai padvigubėja, o padvigubėjęs septynis kartus jis visai patenkins atkuriamos energijos poreikį. Ir jeigu atkreipsime dėmesį į saulės panelių, ypač naujo tipo, naudojant nanotechnologijas, efektyvumo didėjimą, paaiškės, kad toji sritis bus visiškai pertvarkyta per ateinantį dvidešimtmetį.

Linkęs į optimizmą

- Kokių dalykų spėjate daugiau: optimistinių ar pesimistinių?

- Aš kur kas optimistiškiau vertinu daugelį problemų, verčiančių nerimauti daugumą žmonių: energijos šaltinius, natūralių išteklių išsekimą, gyventojų skaičiaus augimą, ekonomikos būklę. Per kasdienes žinias daugelis nepastebi tokio reiškinio kaip masinis mobiliųjų telefonų paplitimas Afrikoje arba interneto įdiegimas į švietimo ir sveikatos apsaugos sistemas. Visa tai mane džiugina, bet baugina ir pažangos tamsusis aspektas. Pavyzdžiui, baiminuosi, kad teroristai gali panaudoti biotechnologiją tam, kad pakeistų biovirusą ir padarytų jį plačiau mirtį nešantį. Apie tai nemąstoma, o privalo mąstyti tie, kas turėtų apsaugoti nuo tokio pavojaus. Gera naujiena, kad yra technologijų, kurios gelbės mus katastrofos atveju, bet turime jas visokeriopai plėtoti ir stiprinti.

Apskritai esu optimistas, nes tikiu nanotechnologijų efektyvumu, tuo, kad jos mums padės sunkiu momentu.

Pasaulis po 20 metų

- Koks bus pasaulis po dvidešimties metų?

- Ateinantys du dešimtmečiai smarkiai pakeis pasaulį. Su grupe Nacionalinės inžinerijos akademijos mokslininkų, tarp kurių buvo ir Larry Page, vienas iš "Google" paieškos sistemos kūrėjų, sukūrėme rekomendaciją, tarp kitko, ir dėl energijos šaltinių. Saulės energija vien tik ekonominiu požiūriu, vieno kilovato kainos požiūriu, turės užimti pirmąją vietą tarp visų energijos šaltinių.

Per dvidešimt metų pertvarkysime mediciną. Ji jau pradeda pereiti nuo mokslo, aklai darančio atradimus, į mokslą, traktuojantį žmogaus prigimtį kaip informacinių procesų rinkinį. Šiuo požiūriu mūsų genus galima įsivaizduoti kaip trimatę programą, kuria galima manipuliuoti išjungiant defektines grandis ir pridedant naujų. Medicina ir sveikata tampa informacine technologija. Praplečiant G. Moore'o dėsnį ir pritaikant jį medicinos technologijoms, lengva spėti, kad jų efektyvumas per dvidešimt metų padidės milijoną kartų. Prognozuoju, kad jau po penkiolikos metų gyvenimo trukmė kasmet ilgės daugiau kaip metais. Kitaip jausime laiką: gyvenimas ne trumpės, o ilgės.

Po dvidešimt metų aukštosios technologijos pasieks tokį lygį, kad ant stalo stovintis kompiuteris galės gaminti trimačius daiktus. Viską, ko jums reikės, - drabužių, statybinių medžiagų, maisto - jūs kursite, kombinuodami molekules kompiuterio laikmenose. Šiandien galiu pasiųsti jums laikmeną, kurią paversite vaizdo disku su kino filmu arba muzikos kūrinio kompaktine plokštele. Dar neseniai tai buvo neįmanoma. Po dvidešimties metų pasiųsiu jums laikmeną ir paversite ją palaidine arba pietumis.

Lėtai sensta

- Kokios ateities jūs laukiate ir norite sau?

- Man neseniai sukako šešiasdešimt metų. Mano karta pagal aukštąsias technologijas galės perprogramuoti savo biologinį laikrodį taip, kaip mes perprogramuojame mobilųjį telefoną. Beje, aš ir taip rūpinuosi savo sveikata ir per pastaruosius dvidešimt metų mažai pasenau. Tai štai, kai man sukaks 75-eri, biologiškai būsiu 40 metų. Ir būtinai to pasieksiu naujomis medicinos technologijomis.

Be to, mes praleisime daug laiko virtualioje tikrovėje. Tad kitą interviu galėsime daryti Viduržemio jūros paplūdimyje, kurio virtuali tikrovė bus labai įtikima. Trumpai tariant: aš laukiu ateities, noriu iki jos išgyventi ir dirbu, kad pasitikčiau ją sveikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"