TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Greitosios pagalbos reforma įgauna pagreitį

2012 07 18 9:16
AFP/Scanpix nuotr.

Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stotyje organizuotoje spaudos konferencijoje antradienį  buvo pristatyta sausio mėnesį pradėta reforma, kurios metu ketinama greitosios pagalbos dispečerinių skaičių sumažinti iki dešimties.

Iki šiol Lietuvoje egzistavo 58 dispečerinės tarnybos, valdančios po 1-2 automobilius, kurie naudojami savivaldybės teritorijoje reaguojant į greitosios pagalbos iškvietimą.

Sveikatos apsaugos viceministrės Janinos Kumpienės teigimu, reformavus sistemą bus artėjama prie tvarkos, egzistuojančios ir kitose šalyse. Latvijoje dirba viena dispečerinė tarnyba, Estijoje - trys, kurios šiuo metu reformuojamos į dvi, o kaimyninėje Lenkijoje arba Austrijoje egzistuoja sistema, kai viena dispečerinė tarnyba aptarnauja apie du milijonus gyventojus.

Reforma, kurios svarbiausias tikslas yra pagerinti paslaugos prieinamumą pacientui bei pagreitinti greitosios pagalbos ekipažų darbą, buvo ruošiama ketverius metus.

Pasikeitė finansavimas

Iki pertvarkymų įvairiose Lietuvos vietovėse greitosios pagalbos tarnybos buvo finansuojamos skirtingai. Dabar tvarka buvo suvienodinta ir pagrindiniu lėšų skaičiavimo objektu tapo žmonių skaičius konkrečiame rajone, taip pat atsižvelgiama ir į kaimo bei miesto gyventojų santykį.

Savivaldybės, kurios yra pasiruošusios savo brigadas sujungti, gali tikėtis ir paskatinimo, - tokiose savivaldybėse vieno gyventojo aptarnavimo įkainis padidėtų dviem litais.

Reforma taip pat finansiškai naudinga ir dėl to, kad sujungus dispečerines, įmanoma atsisakyti dalies etatų. Pavyzdžiui, aštuoniose Vilniaus apskrities savivaldybių dispečerinėse iki reformos buvo 71 etatas, o nuo šių metų veikiančioje vienoje centralizuotoje dispečerinėje liko tik 37,5 etato.

Liko mėnuo užbaigti derybas

Kitas svarbus pokytis yra visų savivaldybių, kurios turi mažiau negu dvi greitosios medicininės pagalbos brigadas, prijungimas prie stambesnių rajoninių dispečerinių. Septyniolikai savivaldybių, kurios neturi dviejų pilnų brigadų, kyla grėsmė, kad gavus antrąjį iškvietimą nebūtų pakankamai žmonių, galinčių vykti pas antrąjį pacientą. Po reformos ligoniui nebereikia laukti, kol greitosios pagalbos automobilis atsilaisvins, ir teoriškai pas jį yra nusiunčiamas bet kuris laisvas, kad ir gretimos savivaldybės ekipažas.

Tiesa, šis tikslas kol kas nėra iki galo įvykdytas. Per metus iki 2012 m. sausio 1 d. kai kurios savivaldybės nesugebėjo pabaigti derybų su aplinkinių rajonų dispečerinėmis tarnybomis. Tačiau net ir davus dar pusę metų laiko, iki šiol egzistuoja probleminių savivaldybių, tokių kaip Molėtai arba Skuodas, kurių nuomone nurodyti įkainiai neužtikrina esamų etatų išlaikymo. Šioms savivaldybėms yra duotas paskutinis terminas iki rugpjūčio 1 d.

Kitos savivaldybės jau pamažu apjungia savo pajėgas su kaimynais. Kadangi sprendimą, prie ko patogiausia jungtis, gali padaryti pačios, kai kurios savivaldybės išreiškė norą jungtis prie didžiųjų Lietuvos miestų aptarnaujamų teritorijų, tačiau derybos vis dar vyksta.

Trečias esminis reformos tikslas yra dispečerinių centralizavimas. Dėl šio reformos etapo nėra nurodyta konkretaus pabaigos termino, kadangi dėl lėšų stokos ne visos savivaldybės turi galimybių įsigyti ryšio įrangą. Dėl šios priežasties derybos vyksta ypač lėtai. Viceministrės teigimu, keturios mažiausiai pasiruošusios apskritys dar net nėra nusprendusios, ar kurs savo atskirą centralizuotą dispečerinę, ar jungsis prie didžiųjų miestų.

Reforma davė rezultatų

J.Kumpienė pristatė Vilniaus apskrities dispečerinės tarnybos rezultatus per pirmuosius penkis šių metų mėnesius, kurių metu centralizuota dispečerinė 231 kartą siuntė automobilius į „svetimas“ teritorijas.

Viceministrė pažymėjo, kad prieš reformą, net jeigu ekipažas ir būdavo arčiau įvykio vietos, jis galėjo reaguoti tik į iškvietimus savo savivaldybės ribose. Dabar, sujungus kelias savivaldybes į vieną, atsiranda galimybė greičiau reaguoti į iškvietimą, siunčiant artimiausią automobilį net ir į kitos savivaldybės teritoriją. 

Sumažintos piktnaudžiavimo galimybės

Kaip portalui lzinios.lt teigė Greitosios medicininės pagalbos stoties direktorius Tadeušas Rodz, naujoji tvarka taip pat prisideda prie to, kad ekipažai negali savavališkai užsiimti su darbu nesusijusia veikla.

Žemėlapyje dispečeriui matomi visi ekipažai, kurie tuo metu yra laisvi, vykstą į įvykio vietą arba teikiantys pagalbą.

„Siekiame, kad ateityje turėtume tokią sistemą, kad ekipažas žemėlapyje „raudonas“ nebūtų ilgiau nei pusę valandos. Kadangi jie patys valdo savo statusą, visada įmanoma, kad gali pamiršti jį pakeisti, todėl dispečeriai seka, kad niekas nesumanytų užsiimti pašaline veikla“, - sakė T.Rodz. 

Pagalba teikiama ir telefonu

Pradėjus vykdyti reformą pasigirdo nuomonių, kad dispečerinėse dirbantys specialistai nebėra pakankamai kvalifikuoti suteikti konsultaciją telefonu. To dažnai prireikia atvejais, kai pacientas nėra pavojingos būklės.

„Poliklinikos nedarbo metu padidėja skambučių srautas, kadangi norima kreiptis į medikus ir dėl smulkių nusiskundimų neišeinant iš namų. Tokiu atveju, dispečeris gali patikrinti, kokiam rajonui priklauso tas ligonis ir pasiūlyti, į kurią veikiančią polikliniką pacientas gali nuvykti, kur jam bus suteikta pagalba bei atlikti tyrimai“, - patikino T.Rodz.

Taip pat yra sprendžiama problema dėl centralizuotų dispečerinių darbuotojų nesigaudymo atokiose kaimo vietovėse ir negalėjimo greitai surasti pagalbą kviečiančius asmenis. Dispečeris turi galimybę skambinantįjį sujungti ir su vietiniu ekipažu tiesioginiu konferenciniu ryšiu, kad šis galėtų paaiškinti, kokioje konkrečioje vietoje iškvietimo bus laukiama.

Kaip teigė pašnekovas, norint sumažinti tikimybę, kad nutrūkus ryšiui dispečeris nesugebės nukreipti ekipažo į įvykio vietą, yra fiksuojamas skambinančiojo telefono numeris. Taip pat yra naudojama 42 šalyse veikianti klausimų priimant skambutį tvarka, kai pradžioje siekiama išsiaiškinti iš kur yra skambinama ir tik tada yra prašoma apibūdinti problemą. Tokiu atveju, net ir ligoniui praradus sąmonę yra įmanoma atvykti ir suteikti pagalbą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"