TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Grikiai sugrąžino Dzūkijai jos tikrąjį veidą

2014 01 07 17:42
Į nederlingus Dzūkijos priesmėlius sugrįžo grikiai.  Peizažas, galima sakyti, tapo labiau autentiškas, kai nuo seno žemdirbiai vadovavosi principu - sėti tą, kas tam kraštui labiausiai tinka. Jūratės Mičiulienės (LŽ) nuotrauka

Nors sovietų kariuomenėje kareivius maitino beveik vien tik grikių koše, Dzūkijoje jie buvo beveik išnaikinti. Dabar žemdirbiai, už jų auginimą gaunantys Europos Sąjungos išmokas, vis drąsiau apsėja nemažus jų plotus.

Perlojiškiai pasakoja, kaip dar sovietmečiu jų bandymų stoties šviesios atminties direktorius Jonas Aleksonis beveik slapčia, toliau nuo visų akių kasmet augindavo grikių plotelį - pagal seną dzūkišką paprotį ir kad sėkla neišnyktų. O ką sėti didžiuosiuose laukuose, dažniausiai pasakydavo Maskva. Kadangi grikiais kariuomenę aprūpindavo Ukraina, visi prisimena nevykusius bandymus Lietuvoje išpopuliarinti kukurūzus. Tačiau dzūkai savo laukeliuose grikių nebuvo visiškai išnaikinę. Pamenu, kai mokyklos vakaronei reikėjo pagaminti dzūkiškų patiekalų, močiutė iš kažkur gavo grikių miltų ir iškepė man dzūkišką plokštainį, vadinamąją "babką". Dabar tokios "babkos" - neretas patiekalas Dzūkijos nacionalinio parko renginiuose.

Laimei, atgavus nepriklausomybę, grikiai legaliai grįžo į Dzūkiją. Jų auginimo tradicijos pirmiausiai atgimė Perlojoje, paskui išplito ir visoje Lietuvoje. 2011 metais jais buvo apsėta 25 tūkstančiai ha, 2012 metais, pakilus supirkimo kainoms, - 36,8 tūkstančiai ha, pernai šiek tiek sumažėjo - grikių medum kvepėjo 30,7 tūkstančio ha laukų. Beje, aviliai prie grikių laukų jų derlingumą padidina nuo 10 iki 30 kartų.

Neišnaudotas potencialas

Kadangi grikiai nereiklūs dirvai, auga ten, kur jau beveik niekas neauga, jiems nereikia ir jokių trąšų. Tai puiki ekologiška kultūra. O kadangi Lietuvos dirvožemis Europoje yra bene mažiausiai užterštas, Lietuva Europos geocheminiame žemėlapyje - švari lyg rasos lašas, tai Lietuvoje užauginti grikiai yra dar neišnaudotas mūsų potencialas ekologiškų produktų rinkoje. Be to, kūrenimas grikių lukštais ir pjuvenomis - puiki alternatyvi energija.

Pastaruoju metu daug grikių eksportuojama į Europą, ypač į tuos kraštus, kur gyvena daugiausiai emigravusių Rytų europiečių, nes jie, palyginti su vakariečiais, grikius mėgsta labiau. Kažkodėl grikiai iš Vakarų Europos šalių virtuvės pastaruoju metu beveik išnykę. Nors kažkada anglai jų augino daug. Iš grikių laukų suneštą medų eksportuodavo į Prancūziją, o prancūzai ant to medaus kepdavo savo garsiąją nedžiūstančią duoną. galima sakyti, kad anglai, dabar grikių pasėjantys tik savo fazanams, sunaikino vieną iš prancūzų kulinarinio paveldo gaminių. Tos duonos vargu, ar rasi. Tad grikių vis daugiau auginantiems lietuviams yra puiki proga grikių medumi pamaloninti savo kulinarinį paveldą puoselėjančius prancūzus.

Vertingiausios kruopos

Mūsų gamintojai naujais grikių produktais - grikių miltais, makaronais, dribsniais - bando prisitaikyti prie šiuolaikinių vakariečių skonio ir įpratinti jų valgyti daugiau, nes tai, medikų tvirtinimu, labai vertingas produktas, vertingiausias iš visų kruopų. Ypač geras derinys yra grikiai su pienu, nes taip susiformuoja dar vertingesni junginiai. Grikių košė su pienu pagal aminorūgščių sudėtį artima mėsai.

Kelios gudrybės, kaip išvirti skanią košę

Pirmiausia svarbu tinkamai parinkti vandens ir kruopų santykį, nes verdant papildomai įpilti vandens negalima - košė bus neskani. Tad geriausias grikių ir vandens santykis yra 1:2. Kruopas pilti į jau užvirusį vandenį. Skonis priklausys ir nuo vandens. Jei jis kietas, geriau vartoti jau virintą, minkštesnį vandenį. Dangčio geriau nekilnoti, neišleisti garų, nemaišyti, o leisti virti ant lėtos ugnies, troškintis garuose. Maždaug po 20 minučių, kai kruopos sugers visą vandenį, įpilti pieno, nukelti nuo ugnies, apkloti ir pastatyti dar pusvalandžiui pabrinkti .

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"