TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Grūstis ant ledo

2008 02 23 0:00
2007-2008 metų sezonu sniegynų gamtovaizdžius pamatys 33 tūkst. turistų. Dalis jų atplauks iš Ugnies Žemės vienuolikai dienų prabangiu laivu "Explorer II". Bilietas kainuoja iki 20 tūkst. dolerių.
LŽ archyvo nuotrauka

Antarktį netrukus užplūs turistai.

Iki šiol tuščiame žemyne ima pulsuoti gyvenimas. Stovyklas statosi mokslininkai iš visų pasaulio kraštų. Tarp amerikiečių Makmurdo bazės ir Pietų ašigalio tiesiamas kelias. Ledo sukaustytą žemyną vis dažniau lanko turistai. Tos minios kelia nerimą ekologams. Specialistai daro viską, kad žmonių buvimas nepakenktų Antarkčiai. Naujos poliarinės bazės statomos taip, kad neigiamas poveikis aplinkai sumažėtų iki minimumo.

"Princesės Elizabetos" stotis, kurios projektą pateikė belgai, bus pirmas objektas pasaulyje, visiškai savarankiškas energetiškai ir neišleidžiantis nė gramo anglies dvideginio į atmosferą. Energiją teiks 380 kvadratinių metrų saulės plokščių. Tai puiki idėja, nes poliarinės vasaros metu šviesu 24 valandas per parą, be to, sniego baltumas atspindi šviesą. Visa buitinė technika: šaldytuvai, indaplovės ar virtuvėlės turės naudoti perpus mažiau energijos negu tradicinė namų įranga. Stotyje bus sumontuoti ir filtravimo įrengimai, kurie leis vėl panaudoti tris ketvirtadalius vandens kiekio.

Pastatas suprojektuotas taip, kad kuo mažiau prarastų šilumos. Terminių generatorių patalpa - objekto vidurinėje dalyje. Iš ten šiluma spinduliuoja, šildydama visą bazę, ir nepatenka į lauką. Erdvią stotį galima apeiti aplink jos šiluminės patalpos. Pastato vidus - beveik išimtinai medinis. Jame galima pasijusti lyg vasarnamyje. Tai, kad pastatas stovės šalčiausioje klimato zonoje, primena tiktai sienų storis - prie langų angų jis siekia daugiau kaip 60 centimetrų.

Belgų stotis taps ekologiška konstrukcija dėl dar vienos priežasties. Po 25 eksploatavimo metų bus išardyta ir parvežta į Belgiją. Antarktyje neliks nė pėdsako. Iki šiol taip išardyti buvo neįmanoma. Stotys būdavo statomos ant ledo ir greitai nusėsdavo. Tada ant jų stogų statydavo naujus aukštus, o pasunkėjusi konstrukcija dar giliau smelkdavosi į ledą ir visiems laikams pasilikdavo jame. Statant moderniškus objektus ant ledynų, tokių problemų nebekils. Jie remsis kojomis ir pavažomis, primenančiomis roges, kad bet kada galėtų greitai atsirasti ant ledo ir sniego paviršiaus.

Panašiai sprendė vokiečių konstruktoriai, suprojektavę naują Antarkties bazę Neumayer III. Vokiečių stotis taip pat bus su pneumatinėmis kojomis, nors jos bus paslėptos specialiai iškastose duobėse. Kai prisnigs, technikai pakels visą bazę. Taip sukonstruotas objektas turėtų funkcionuoti net 30 metų ir nedingti po sniego kepure.

Panašus sprendimas pasiūlytas ir naujai Amerikos tyrimų stočiai. Ji turėtų būti pastatyta ant paaukštinimo, 63 per nuotolį hidrauliškai valdomų kolonų. Galima reguliuoti jų aukštį, o drauge ir pakelti visą objektą, kad neįstrigtų leduose. Amundseno-Skoto bazė stovės pačiame Pietų ašigalyje, iš kur ledynas 10 metrų per metus greičiu slenka į visas puses, žemėdamas vandenyno link. Dėl to tarp atskirų bazės modulių įmontuotos jungtys elastingomis sienomis, kad statiniui negrėstų būti sudraskytam. Stotis taip pat geriau izoliuota negu tradicinės Antarkties bazės; tai svarbu, nes temperatūra ašigalyje siekia minus 70 laipsnių Celsijaus.

Amerikos bazėje dirbančių žmonių saugumui užtikrinti budės transporto lėktuvas "Hercules LC-130", pritaikytas atšiaurioms oro sąlygoms. Jo varikliai veiks visą laiką. Jeigu užgestų nuo šalčio, nebebūtų įmanoma jų užvesti. Šitokiomis sunkiomis sąlygomis visko gali atsitikti, todėl amerikiečiai pagalvojo ir apie alternatyvų transportą. Beveik baigiamas tiesti pirmasis ledo kelias, jungiantis Makmurdo pakrantės bazę su Amundseno-Skoto stotimi.

Tai 1600 kilometrų trasa, kuria poliariniais vikšriniais visureigiais iki ašigalio važiuojama apie dešimtį dienų. Valytuvai išlygino sniego reljefą, suniveliavo pakilimus ir užvertė ledynų plyšius. Jiems teks tai daryti be paliovos, nes ledynai žemyne nuolatos juda.

Antarktis traukia ne tiktai mokslininkus, bet ir turistus. Šiltieji kraštai apžiūrėti, ašigalio apylinkės - vienintelė vieta Žemėje, kur yra tikrai kosminiai kraštovaizdžiai. 2007-2008 metų sezonu čia turi atplaukti 33 tūkst. turistų, taip apskaičiavo tarptautinė Antarkties turų operatorių asociacija. Tai penkis kartus daugiau negu prieš penkerius metus. Svečiai atplauks laineriais. Už reisą nuo Pietų Amerikos krantų iki Antarkties ir atgal reikia pakloti nuo 5 iki 20 tūkst. dolerių, bet norinčiųjų daugiau negu vietų laivuose. Išlipę į krantą turistai aplanko mokslines stotis, kur nakvoja ir maitinasi. Išvyksta į ekskursijas slidėmis ir žavisi beribėmis erdvėmis.

Žiūrint į poliarinių gamtovaizdžių nuotraukas galima jiems pavydėti. Juk Antarktis tai ir vienintelė turistinė vieta, kur nėra bilietų kasų, koka kolos automatų ir suvenyrų kioskų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"