TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Gyvačių baimė užkoduota smegenyse

2013 10 30 6:00
Užfiksavusios gyvatės atvaizdą, smegenys žaibiškai pasiunčia pavojaus signalą. telegraph.co.uk nuotrauka

Daugeliui kyla klausimas, kodėl gyvatės instinktyviai sukelia didelę baimę. Pirmadienį paskelbtame tyrime pateikiamas galimas atsakymas: smegenyse esama specialių ląstelių, kurios žaibiškai pasiunčia perspėjamuosius signalus, susidūrus su šliaužiančiu pavojumi.

Mokslininkai nustatė, kad smegenyse esantys specifiniai neuronai reaguoja į gyvačių atvaizdus ir veikia sparčiau negu panašūs smegenų nervinių ląstelių tinklai, padedantys atpažinti veidus, rankų judesius arba geometrines figūras.

„Proceedings of the National Academy of Sciences“ žurnale paskelbtame straipsnyje pateikiama naujų įrodymų, pagrindžiančių prielaidą, jog primatams išsivystė specialūs regimosios informacijos apdorojimo mechanizmai, padedantys išgyventi džiunglėse, kuriose apstu pavojingų gyvačių.

„Šie atradimai patvirtina argumentą, kad primatų evoliuciją smarkiai paveikė gyvačių keliama grėsmė“, – naujienų agentūrai AFP sakė pagrindinė straipsnio autorė, Kalifornijos Deiviso universiteto antropologijos departamento profesorė Lynne Isbell.

Bandymai buvo atlikti su dviem jaunomis makakomis, užaugintomis Japonijoje įsikūrusioje nacionalinėje beždžionių veisykloje. Tyrime dalyvaujančios beždžionės prieš atliekant eksperimentą niekada nebuvo susidūrusios su gyvatėmis. Mokslininkai beždžionėms implantavo mikroelektrodus į smegenų dalį, kuri yra susijusi su vaizdo sekimo mechanizmu ir apie potencialų pavojų pranešančių vaizdų sparčiuoju apdorojimu.

Tyrėjai kompiuterių ekranuose rodydavo beždžionėms įvairius spalvotus atvaizdus – pavyzdžiui, įvairiomis pozomis susirangiusias gyvates, grėsmingas beždžionių snukio išraiškas, taip pat paprastas figūras, tokias kaip žvaigždės arba kvadratai.

Gyvačių atvaizdai smegenyse staigiai sukeldavo baimės reakciją. Į gyvates primatai reaguodavo gerokai stipriau negu į kitų beždžionių snukius, letenas ar geometrines figūras.

Tyrėjai nustatė, kad iš maždaug 100 neuronų 40 proc. stipriausiai reaguodavo į gyvačių atvaizdus.

Tyrėjams jau seniai žinoma, kad primatai puikiai pastebi net ir labai gerai užsimaskavusias gyvates.

„Rega išskiria primatus iš kitų žinduolių. Daug mūsų smegenų darinių yra susiję su rega“, – aiškino L.Isbell, kuri 2009 metais parašė šią temą nagrinėjančią knygą „Vaisius, medis ir gyvatė: kodėl mes taip gerai matome“ (The Fruit, the Tree, and the Serpent: Why We See So Well).

Autorė džiaugėsi, kad tyrimo metu pavyko patvirtinti knygoje iškeltas prielaidas bei atrasti daugiau įžvalgų apie instinktyvią žinduolių, tarp jų ir žmonių, baimę gyvatėms.

"Primatai neretai tapdavo gyvačių grobiu arba tiesiog žūdavo nuo nuodingų roplių įkandimo, todėl tikėtina, kad evoliucijos procesas, išugdęs gebėjimus išvengti šio pavojaus, prasidėjo prieš dešimtis milijonų metų", - sakė L.Isbell.

Ankstesni tyrimai rodė, kad kai kurie primatai, įskaitant lemūrus, gyvenančius Madagaskare, kur nėra nuodingų gyvačių, šiems ropliams nejaučia tokios baimės, kokia būdinga kitoms beždžionėms ir žmogbeždžionėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"