TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Hitleris buvo moteris

2009 11 07 0:00
A.Hitleris susituokė su E.Braun 1945 metų balandžio 29-ąją. Po kelių dešimčių valandų sutuoktiniai nusižudė.
Užsienio spaudos nuotrauka

"Jeigu policija atneštų man tokią kaukolę, iš karto pasakyčiau, jog tai būta 20-40 metų moters, kuri mirė per namo gaisrą", - pareiškė profesorius Nickas Bellantoni, antropologas iš JAV Konektikuto universiteto. Jis genetiškai tyrė Maskvos valstybiniame archyve saugomą kaukolę, priskiriamą Adolfui Hitleriui.

Profesorius N.Bellantoni pradėjo abejoti, kai tik paėmė į ranką kaukolę. Ji buvo lygi, kaulas atrodė pernelyg plonas. O vyrų kaukolės paprastai būna storesnės, joms būdingos raumenų pritvirtinimo vietos. Be to, kaukolės siūlių suaugimo laipsnis leido manyti, kad mirusiajam - ne daugiau kaip 40 metų. Hitleris 1945-ųjų balandį buvo 56 metų. Neatitiko ir kulkos išlėkimo žaizda pakaušyje. Iš liudytojų parodymų žinoma, kad Hitleris šovė sau į dešinįjį smilkinį, tad kulkos išlėkimo žaizda turėjo būti kairiojo smilkinio srityje. Ji buvo per maža 7,65 mm kalibro ginklui, kuriuo nusišovė Hitleris. Tyrėjo abejones patvirtino DNR testas; jį padarė Linda Strausbaugh Konektikuto universiteto laboratorijoje.

Hitleris pasirinko dvi mirtis

Hitleris nusižudė 1945 metų balandžio 30-ąją bunkeryje po senosios reicho kanceliarijos pastatu. Tuo pačiu metu jis perkando cianido kapsulę ir paspaudė prie dešiniojo smilkinio pridėto pistoleto gaiduką.

Hitleris pradėjo svarstyti nusižudymo variantą po nervų priepuolio balandžio 22 dieną, kai suvokė savo beviltišką padėtį. Pakonsultuoti iškviestas gydytojas Werneris Haase patvirtino, kad patikimiausias savižudybės metodas - cianido ir šūvio kombinacija.

Balandžio 29-ąją po vidurnakčio Hitleris vedė Evą Braun ir padiktavo paskutinę valią. Hitleris ir E.Braun buvo susituokę mažiau kaip keturiasdešimt valandų. Abu užsidarė fiurerio asmeniniuose apartamentuose kitą dieną, kai susitikę su Berlyno gynybai vadovavusiu generolu Helmutu Weidlingu sužinojo, kad kareiviams pritrūks amunicijos dar tą pačią naktį. Apie 15.30 val. nuaidėjo šūvis. Hitlerio adjutantas Heinzas Linge ir Martinas Bormannas, įėję į patalpas po kelių minučių, iškart pajuto skrudintų migdolų kvapą, neklystamą nusinuodijimo cianidu požymį. Abu kūnai gulėjo ant sofos. E.Braun, Hitlerio kairėje pusėje, nebuvo sužalota, ji mirė nusinuodijusi. Hitleris buvo palinkęs į priekį, jo kruvina galva rėmėsi į staliuką, o prie kojų gulėjo 7,65 mm kalibro pistoletas "Walther PPK". Vyrai išnešė lavonus į lauką, į sodelį, apliejo benzinu ir padegė.

Pomirtinės diktatoriaus klajonės

Hitlerio palaikų likimas taip supainiotas, kad daug kartų buvo galima apsirikti arba sukeisti kaukolės fragmentus. Hitlerio ir E.Braun palaikai nevirto pelenais per pirmą bandymą, o nesiliaujantys bombardavimai trukdė kartoti kremavimą. Prieš temstant jų kūnų likučiai buvo palaidoti negilioje bombos duobėje.

Raudonoji armija įsiveržė į tą sektorių praėjus maždaug 7,5 valandos po Hitlerio mirties. Jau 1945 metų gegužės 2-ąją palaikus, kaip spėjama, Hitlerio, E.Braun ir dviejų šunų, surado kontržvalgybos SMERSH grupė - specialiai tuo tikslu sudaryta Stalino, mat jis norėjo įsitikinti, kad Hitlerio tikrai nėra gyvo. Tarp pusiau sudegusių diktatoriaus palaikų stigo dalies kaukolės, turbūt atskilusios po savižudžio šūvio. Trūkstamą fragmentą pavyko rasti po metų, kai Stalinas, sklindant gandams, esą Hitleris liko gyvas ir pabėgo iš bunkerio, įsakė vėl atidžiai apieškoti sektorių. Kaukolės fragmentai kartu su apatiniu žandikauliu buvo atvežti į Maskvą. Kada tai įvyko, tiksliai nežinoma. KGB archyvuose, išviešintuose 1993 metais, nėra jokių dokumentų, patvirtinančių transportavimą.

Kiti Hitlerio ir E.Braun skeletų fragmentai kartu su Josepho Goebbelso ir jo šeimos - žmonos bei šešių vaikų - palaikais buvo užkasti Magdeburgo apylinkėse. Laidojimo vieta griežtai įslaptinta. 1970 metų balandį tuometinio KGB šefo Jurijaus Andropovo įsakymu Hitlerio ir E.Braun palaikai dar kartą atkasti, sudeginti į pelenus ir išpilti į Elbę. Tačiau nei pirma, nei antra ekshumacija - įvykdytos slapta - nebuvo deramai dokumentuotos.

"Mūsų" Hitleris - tikras

Hitlerio "suvenyrai": kaukolės fragmentas su kulkos skyle, dantų tiltelis, žandikaulio nuotraukos ir krauju ištepta sofa, ant kurios nusižudė diktatorius, 2000 metais eksponuoti Maskvoje, parodoje "Trečiojo reicho agonija: Atpildas". Stebėtina, kad nė vienas antropologas tada neatkreipė dėmesio į silpnai suaugusias kaukolės siūles. Kai profesorius N.Bellantoni ištyrė kraujo mėginius iš sofos, dėmių išsidėstymas fotografijose iš bunkerio įtikino jį, jog tai autentiškas baldas, ant kurio gulėdamas nusižudė Hitleris. DNR parodė, kad kraujas - vyriškio.

Rusijos valstybinio archyvo vadovai abejoja N.Bellantoni tyrimų patikimumu. Direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Kozlovas net pareiškė agentūrai "Novosti", neva neprisimenantis mokslininko tokia pavarde apsilankymo. Tačiau N.Bellantoni gali pateikti datuotą kvitą, kad sumokėjo už leidimą fotografuoti. Negali būti kalbos ir apie klaidą tiriant DNR Konektikuto universitete. Genetikė L.Strausbaugh trims dienoms net uždarė laboratoriją, kad galėtų padaryti tik spėjamą Hitlerio DNR testą ir išvengtų rizikos užkrėsti ar sumaišyti mėginius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"