TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Hitleris ketino pulti Sovietų Sąjungą... 1945 metais?

2011 07 09 0:00

Buvusios Jugoslavijos istorikai tvirtina: karas prasidėjo spontaniškai. Iš pradžių Vokietija planavo nugalėti Angliją, padaryti savo sąjungininke Indiją ir įvesti kariuomenę į Kanadą.

Tą konfliktą išties galima vadinti blickrygu - žaibišku karu. Stebėtinai greitu - 11 dienų. 1941 metų balandžio 6-ąją "Luftwaffe" bombardavo Belgradą, o jau balandžio 17 dieną Jugoslavijos armija kapituliavo. Įvyko kaip tragikomedijoje: Jugoslavijos sostinę užėmė septynių esesininkų grupė, kuriai vadovavo hauptšturmfiureris Fritzas Klingenbergas, - jam pasidavė 1300 Belgrado įgulos kariškių. Per mūšius žuvo 150 vokiečių kareivių - tais laikais tiesiog juokingi nuostoliai. Bet būtent ši kampanija, kaip mano istorikai, iškrėtė piktą pokštą Hitleriui...

"Mes turėsime indų kareivių"

"Plačiai žinoma, kad 1940 metų liepos 22 dieną buvo pradėtas rengti "Barbarosos" planas, o Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo plano "juodraštis" paskelbtas po dešimties dienų, - pasakoja Miranas Markevičius, istorikas iš Zagrebo. - Tačiau tikslios puolimo datos tada nenustatyta. "Barbarosos" tekste buvo miglotai dėstoma: tai turi vykti pavasarį arba vasarą, kampanija turi baigtis iki rudens, kad technika neįklimptų rudens purvynuose."

Vėliau, 1944 metais, feldmaršalas Teodoras von Beckas parašė savo dienoraštyje, kad jis ir daugelis generalinio štabo generolų patarė Hitleriui pulti SSRS ne anksčiau... kaip 1945 metų balandį, prieš tai susidorojus su Anglija ir Amerika: "Vokietija nepasirengusi kariauti, ji atsidurs tarp Maskvos ir Londono kaip riešutas spaustukuose. Tačiau Belgrado žlugimas ir karas Balkanuose beveik nepraliejus kraujo įtikino Hitlerį elgtis priešingai. Jis nusprendė, kad slavai iš viso nemoka kariauti: Sovietų Sąjunga subyrės per savaitę kaip ir Jugoslavija, vadinasi, nėra ko laukti ir rengtis.

Esu visiškai įsitikinęs, kad Hitlerio įsakymas pulti SSRS 1941 metų birželio 22 dieną buvo spontaniškas..."

Neįtikima? Kaip čia pasakius... Prieš dešimt metų duodamas interviu Rusijos savaitraščiui dabar velionis Wolfas Rudigeris Hessas, buvusio Hitlerio pavaduotojo Rudolfo Hesso sūnus, pareiškė: "Nors

"Barbarosos" planas buvo parengtas, Hitleris iš pradžių dvejojo dėl karo Rytuose. Tiesiog žinojo: puldamas Rusiją jis atidarys duris, už kurių - bedugnė." W.R.Hesso nuomone, blickrygas prieš Rusiją būtų buvęs logiškas ne anksčiau nei 1943 metų rugpjūtį, ir kažin ar kas gali paaiškinti, kodėl karas prasidėjo taip netikėtai. Iki to laiko Vokietija būtų turėjusi spėti užkariauti Didžiąją Britaniją, užimti Indiją, padaryti ją savo sąjungininke (ir gauti milijonus indų kareivių), atimti anglų kolonijas Afrikoje ir įvesti kariuomenę į Kanadą. Valdant pusės pasaulio žmonių ir energetinius išteklius, anot R.Hesso sūnaus, būtų "nekilę problemų" susidoroti su SSRS.

Staigi Jugoslavijos kapituliacija galėjo paskatinti Hitlerį skubiai keisti savo planus. Žlugus Belgradui netrukus sovietų žvalgybininkas Zorgė šifruote pranešė iš Japonijos: "Karas su SSRS numatytas gegužės penkioliktąją." Kiek vėliau Vokietijos generalinis štabas perkėlė x valandą į birželio keturioliktąją, bet tik septynioliktąją Berlyne galutinai nusprendė: armijų grupė "Centras" pereis SSRS sieną 1941 metų birželio dvidešimt antrąją.

"SSRS pasiuntinybėje buvo "kurmis"

"Ūmus Hitlerio nuotaikos pasikeitimas glumina, - tvirtina Svetozaras Košičius, Juodkalnijos istorikas. - Jis aistringai troško sulyginti su žeme Londoną, o tik paskui užgriūti Maskvą, ir staiga per porą mėnesių viskas pasikeičia 180 laipsnių. Kodėl? Štai viena versijų. Per F.Klinenbergo reidą buvo pagrobti Jugoslavijos užsienio reikalų ministerijos (URM) slaptieji archyvai. Juose saugoti ir pranešimai, gauti iš specialiųjų tarnybų agentų, įdarbintų užsienio ambasadose apsaugininkais ar virėjais.

Penktojo dešimtmečio pabaigoje Jugoslavijos spauda paskelbė TASS korespondento Belgrade Gorbovskio 1941 metų kovo 25 dienos laiško, siųsto į Maskvą, kopiją: "Vokiečiai verbuoja baltagvardiečius karininkus. Jiems sako, kad nuspręsta pulti SSRS. Vokietija planuoja pradėti karą ateinančių metų vasarą." Galima spėti, jog Gorbovskio laiškas pateko į vokiečių rankas, nes kopija atsidūrė Jugoslavijos URM. Taip Berlynas suprato, kad jų planai Maskvoje žinomi ir, jei neatakuos anksčiau, rusai geriau pasirengs karui."

Jugoslavijos parlamento pirmininkas 1957-1963 metais ir Komunistų sąjungos politinio biuro narys Petaras Stamboličius išėjęs į pensiją per vieną interviu sakė: "Niekas neabejojo, kad Hitleris ir Stalinas susidauš kaktomis. Didžioji Britanija būtų buvusi laiminga, nes tai būtų nukreipę dėmesį nuo jos. Niekas netikėjo, kad karas prasidės anksčiau kaip 1942 metais. Karas dviem frontais Vokietijai būtų buvusi akivaizdi kvailystė."

W.R.Hessas pateikė kitą versiją: jis buvo įsitikinęs, kad anglų žvalgyba sąmoningai pakišo vokiečiams melagingą informaciją, neva tardomas Taueryje Hessas vyresnysis atskleidė "Barbarosos" plano detales. Hitleriui atseit nebelikę kitos išeities, tik pakeisti planus ir smogti pirmam. Ar tai tiesa? Nežinome. R.Hesso tardymų protokolai iki šiol neišslaptinti.

* * *

Populiariausias Rusijos savaitraštis "Argumenty i fakty" svarsto: "Ar būtume galėję išvengti daugybės aukų ir pralaimėjimų kartėlio. 1941 metų liepą? Vienos nuomonės nėra. Teoriškai SSRS būtų gavusi galimybę per dvejus-trejus metus parengti patyrusių karininkų kontingentą ir apsiginkluoti šiuolaikiškesne technika. Kita vertus, Vokietijos karinė techninė mintis taip pat nestovėjo vietoje. 1944 metų rudenį jos ginkluotę papildė sparnuotosios raketos "Fau-2" ir reaktyviniai naikintuvai "Messerschmitt-262". Be to, kai kurie istorikai mano, kad 1943-1944 metais Trečiasis reichas buvo netoli atominės bombos sukūrimo. Taigi dar nežinia, kas būtų įvykę, jei SSRS ir Vokietijos karas būtų buvęs atidėtas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"