TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Hitleris prieš Hitlerį

2010 08 14 0:00
Williamo Patricko Hitlerio rankose - Amerikos laikraštis su antrašte "Velniop Hitlerį".

Skaitytojai, kurie sieja Hitlerio pavardę tik su Trečiojo reicho fiureriu, bus nustebinti. Hitleris, bet Williamas, buvo Amerikos armijos karys. Didvyrio statusą pasiekė eidamas itin vingiuotu keliu: nuo fiurerio mylimo brolėno iki... renegato.

"Sveikiname jus armijos gretose, pone Hitleri. Esu Hessas", - JAV naujokų verbavimo tarnybos karininkas paspaudė ranką 33 metų vyriškiui, stojančiam į karo laivyną. Kitą dieną daugelis Amerikos dienraščių pirmame puslapyje skelbė: "Hitleris ir Hessas vienijasi kovai prieš... Hitlerį ir Hessą."

Didysis atradimas, žinoma, buvo ne Adolfas, o Williamas Patrickas Hitleris, maištingas Trečiojo reicho fiurerio brolėnas, kuris ilgai ieškojo savo vietos gyvenime, kol galų gale tapo jankiu. Dėl to, kad būtų priimtas į Amerikos armiją, jis 1942 metais kreipėsi į prezidentą Frankliną Delano Rooseveltą. Šis ilgai dvejojo, bet galop nusprendė numoti ranka į "tamsią" Hitlerio praeitį. FTB patikrino kandidato biografiją ir pripažino ją "švaria".

Propagandos požiūriu tai buvo šūvis ne į dešimtuką, o į pačią Adolfo Hitlerio širdį. Ir į Williamo tėvo, Aloiso Hitlerio jaunesniojo, širdį. Jo jaunesnysis sūnus Heinzas mirė sovietų lageryje kaip tikras fašistinis didvyris (ten pateko per "Barbarosos" operaciją), o Williamas tapo renegatu.

Laiške F.Rooseveltui Williamas prisipažino, kad iš pradžių stengėsi įstoti į britų armiją. "Nors britai - malonūs žmonės, man susidarė įspūdis, pagrįstai ar nepagrįstai, jog tolesnėje perspektyvoje jie neįstengs būti nei nuoširdūs, nei simpatizuoti asmeniui mano pavarde", - rašė Williamas. Jis tvirtino, kad nieko daugiau netrokšta, kaip petys į petį su ginklo draugais kovoti su nacizmu.

Gėdingos šaknys

2002 metais pasaulį apskriejo sensacija. Du belgų žurnalistai - Marcas Vermeerenas ir Jeanas Paulis Muldersas - paskelbė, kad jiems pavyko nustatyti 39 gyvus Adolfo Hitlerio giminaičius. Sekliai mynė ant kulnų tiems asmenims ir stengėsi sugriebti kokį nors daiktą, ant kurio "kandidatai" būtų palikę savo DNR. Daugiausia, net trisdešimt šeši žmonės, susiję giminystės ryšiais su fiureriu, iki šiol gyvena Austrijos Valdfirtelio regione, kur gimęs tironas.

Ypač daug susidomėjimo sulaukė informacija, kad trys Long Ailendo (Niujorkui artimiausia vietovė) gyventojai - Alexas Adolfas, Brianas ir Lewisas - Adolfo Hitlerio brolėno Williamo Patricko Stuart-Houstono sūnūs. Jie ramiai gyvena vandenyno pakrantėje, žiniasklaidos vengia kaip ugnies ir nemini liūdnai pagarsėjusio dėdės. Pažymėtina, kad nė vienas jų neturi vaikų - neva nusprendė neperduoti ateinančioms kartoms Adolfo Hitlerio genų. Galbūt Williamo sūnų bevaikystės priežastys visai kitos, bet žiniasklaida mielai perka šią teoriją.

Vadinasi, Hitleris ne tik karo nusikaltėlis, bet ir... Antrojo pasaulinio karo didvyris, liejęs kraują per kovas su Trečiuoju reichu. Tačiau viskas iš eilės...

Savo gyvenimo veikale "Mein Kampf" Adolfas Hitleris labai šykščiai užsimena apie šeimą. Apsiriboja tėvu, Aloisu Hitleriu, ir motina Klara, mergautine pavarde Piolzl. Apie tėvą, muitininką, kuris, kaip žinoma, auklėjo mažąjį Adolfą itin sunkia ranka, atsiliepia labai šiltai. Daugeliui tyrinėtojų vis dar mįslė, kas buvo tikrasis Aloiso tėvas. Gyva teorija, kad fiurerio senelė Maria Anna Schicklgruber Vienoje turėjo romaną su šeimos, kuriai tarnavo, atstovu. Ne bet kokios šeimos - Rothschildų. Ar tikrai nėščiai Mariai Annai teko palikti rūmus Vienoje ir grįžti į Špitalį, kad susituoktų su kuo nors, kas sutiktų būti jos vaiko tėvu? Žinoma, atsirado norintis vyras - malūnininko padėjėjas Johanas Georgas Hiedleris...

Užuominų apie Adolfo Hitlerio ir Rothschildų ryšius pasirodė fiureriui nedraugiškos Vienos spaudos puslapiuose. Trečiojo reicho kancleriui labai rūpėjo neliesti jo šeimos praeities. "Mein Kampf" puslapiuose jis aiškiai pareiškė: "Jeigu žydas su savo marksistiniu credo pavergs pasaulio tautas, jo valdymas taps žmonijos pabaiga..."

Neištikimojo Aloiso sūnus

Adolfas Hitleris turėjo netikrą brolį Aloisą. Jis nebuvo senjoro Aloiso ir Klaros Piolzl santuokos vaikas (kaip Adolfas ir sesuo Paula). Muitininkas Aloisas Hitleris susilaukė jo su meiluže Francis Matzelsberger.

1882 metais Vienoje gimęs Aloisas Matzelsbergeris (jis tik vėliau pasikeitė pavardę į Hitlerio) nuo vaikystės turėjo polinkį į gastronomiją - iš pradžių dirbo kelneriu, paskui nusprendė vykti į Britų salas, kad pasimokytų viešbučių verslo paslapčių. Dubline susipažino su valstiečių šeimoje išaugusia aire Bridget Elisabeth Dowling. Jaunuoliai beprotiškai pamilo vienas kitą. Nors merginos tėvas buvo prieš dukros ryšius su Aloisu, ji vis tiek išvažiavo su sužadėtiniu į Londoną. Tėvas net ketino kreiptis į policiją dėl dukters pagrobimo, tačiau susivokė, kad tai meilei niekaip nesutrukdys.

Pora persikėlė į Liverpulį. Čia 1911 metais pasaulį išvydo Williamas Patrickas Hitleris. Aloiso verslas merdėjo - jo smuklė Deil Stryte ir viešbutukas nedavė laukto pelno. Vyras pradėjo mąstyti, kad reikėtų grįžti į Vokietiją. 1914 metais jis paliko šeimą (neišsiskirdamas su Bridget) ir persikėlė į Berlyną. Šiame mieste Aloisas atidarė smuklę, kurią vėliau pamėgo mušeikos rudomis SA uniformomis. Sukūrė ir naują šeimą - 1916 metais vedė Hedwig Haidermann, tapo bigamistu.

Baigiantis trečiajam dešimtmečiui Williamas nusprendė apsilankyti Veimaro respublikoje ir atkurti kontaktus su neištikimuoju tėvu. Šis priėmė sūnų išskėstomis rankomis.

Po kelių mėnesių Williamas grįžo į Angliją, bet Vokietija jam taip patiko, kad vaikinas nusprendė susieti savo ateitį su šalimi prie Šprė. Juo labiau jog dėdė Adolfas darėsi vis reikšmingesnė figūra

Berlyne. 1933 metais, kai Adolfas Hitleris tapo Trečiojo reicho kancleriu, Williamas susikrovė mantą ir patraukė į Vokietiją. Jis neketino sunkiai dirbti, tikėjosi rasti lengvą, malonų ir didžiai pelningą užsiėmimą.

Žinia, dėdės pozicijos atvėrė brolėnui duris į aukštuomenę: Williamas kiekvieną savaitę būdavo kviečiamas į garsių žmonių draugiją. Svaiginamas šampano ir gundančių moterų žvilgsnių vyrukas įtikėjo savo laiminga žvaigžde.

"Daily Express" žurnalistui jis prisipažino: "Esu vienintelis teisėtas Hitlerių palikuonis." Mėgdžiodamas dėdę sukryžiavo rankas ant krūtinės ir pridūrė: "Tas gestas turbūt mano kraujyje."

Tačiau netrukus Williamas suvokė, kad pavardės nepakanka norint įsiterpti į Berlyno elitą, tuo labiau jog fiureris - bent iš išorės - nebuvo linkęs į nepotizmą. Jis yra sakęs: "Nė vienas giminaitis nelips į viršūnes man per pečius."

Jau 1930 metais brolėnas nusiuntė būsimam kancleriui laišką, kuriame reiškė susidomėjimą "keistomis aplinkybėmis, lydinčiomis mūsų giminės istoriją". Matydamas, kad dėdė neketina jam ieškoti prestižinio darbo, Williamas pradėjo vis dažniau siuntinėti laiškus su aiškia užuomina: tylėjimas - už postą.

Tylėti buvo dėl ko: neištikimybė, skyrybos, bigamija, žydiška kilmė - prasta praeitis naujųjų vokiečių tėvui.

"Kodėl nekenčiu savo dėdės "

Savaime aišku, Williamas neprisipažino šantažavęs įtakingąjį dėdę. Knygoje "Mano dėdė Adolfas", išleistoje Amerikoje 1939 metais, jis prisistatė žmogumi, kuris nutraukė ryšius su Adolfu Hitleriu dėl skirtingų pažiūrų. Panašią tezę skelbė ir straipsnyje "Kodėl nekenčiu savo dėdės". Jį išspausdino mėnraštis "Look".

Vienu metu atrodė, kad Williamo šantažas pasiekė tikslą - dėdė Adolfas pasiūlė giminaičiui sandėrį: suteiks aukštą postą neįvardytoje organizacijoje, jei šis... atsisakys Didžiosios Britanijos pilietybės ir, savaime aišku, šeimos paslaptis pasilaikys sau.

Tačiau toks staigus posūkis įtariam Williamui atrodė kaip signalas, kad fiureris gali turėti blogų ketinimų. Netekęs saugiklio - pilietybės, jis taptų lengvu kokios nors provokacijos arba pasikėsinimo taikiniu. Vaikinas skubiai grįžo į Didžiąją Britaniją ir įkalbėjo motiną keliauti į JAV. Juos ten kvietė spaudos magnatas Williamas Randolphas Hearstas, ketindamas suorganizuoti jaunajam Hitleriui grandinę susitikimų su amerikiečių auditorija. Ir tikrai - paskaitos sutraukdavo minias.

Nė dvejų metų Amerikoje neišbuvęs Williamas Patrickas pradėjo prašytis į kariuomenę. Tarnavo karo laivyno medicinos korpuse. Apie Williamo Patricko žygdarbius nedaug težinome - buvo net sužeistas, bet trūksta informacijos, kokiomis aplinkybėmis Hitleris praliejo kraują per karą su Hitleriu. Už pasiaukojimą gavo iš prezidento medalį "Purpurinė širdis".

Apskritai po 1947 metų, kai išstojo iš armijos, Adolfo Hitlerio brolėnas dingo iš viešosios erdvės. Naudodamasis mediko patirtimi, įgyta karo laivyne, įkūrė savo firmą: laboratoriją, tiriančią kraują ligoninių poreikiams. Žiniasklaida nustojo domėtis šiuo žmogumi, o jam tokia padėtis tiko. Taip "gimė" naujas JAV pilietis Williamas Patrickas Stuart-Houstonas. Kodėl pasirinko tokią pavardę? Istorikai neabejoja: tai pagarba anglų filosofui Houstonui Stewartui Chamberlainui. Šis fašistuojantis mąstytojas pagarsėjo tokiomis maksimomis kaip: "Kuo mažiau teutonų žemių, tuo mažiau civilizacijos" arba "Tai žydai yra netolerancijos mokytojai".

Specialusis agentas Howardas

1947 metais Williamas vedė savo didžiąją meilę Phyllis Jean-Jacques, su kuria susipažino dar ikikarinėje Vokietijoje. Įsimylėjėliai susirašinėjo daugiau kaip dešimt metų, kol pagaliau susituokė. Jų vyriausiasis sūnus (dabar - 61 metų socialinis darbuotojas) gavo du krikšto vardus: Alexanderis ir Adolfas - neabejotinai garsiausiam iš Hitlerių pagerbti. Iš keturių Williamo ir Phyllis palikuonių nebėra tik 1957 metais gimusio Howardo - žuvo per automobilio avariją būdamas 32-ejų. Istorinių sensacijų mėgėjams gal tiks informacija, kad buvo Iždo departamento specialusis agentas, dirbo kriminaliniame skyriuje, atsakingame už pajamų kontrolę ir mokesčių rinkimą. Vykdė tyrimus dėl pinigų plovimo Niujorke.

Kiti Williamo sūnūs gyvena Long Ailende. Jis pats mirė 1987 metais ir buvo palaidotas vietos kapinėse greta motinos Bridget. 2004-aisiais šalia atgulė ir Phyllis.

Tuo lyg ir baigiasi Adolfo Hitlerio brolėno istorija, bet gali būti, kad jo gyvenimas vis dar slepia neatskleistų dalykų. Neseniai viena redakcija kreipėsi į BtSU, Vokietijos valstybinį archyvą, saugantį Stasi dokumentus, ir paprašė leisti susipažinti su ataskaitomis, kurias rašė VDR saugumiečiai, tyrę Adolfo Hitlerio šeimą. Leidimą atsisakyta duoti motyvuojant tuo, kad fiurerio palikuonių klausimas dar negali būti išsamiai pateiktas. Tyrimas tęsiamas...

Parengė Osvaldas ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"