TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Į Rusnę plaukė laivelis

2006 08 22 0:00
Rusnės seniūnas Voitechas Deniušas turėjo išbandyti žvejų išskobtą burlaivį.
Autorės nuotrauka

Rusnėje pirmąkart surengta Laivininkų šventė pradėjo tautiškai prasmingą Nemuno deltos gyventojų pagerbimo tradiciją.

"Jei žvejas rytą iš namų išėjęs pirmą kelyje sutikdavo katę arba moteriškę, tai būtinai grįždavo namo ir pasižiūrėdavo į save veidrodyje - kitaip žvejybos nebus. O švilpti valtyje buvo galima tik vienu atveju - kai stodavo štilis, kaip šiandien, kad sukeltų burėms vėją", - praėjusio sekmadienio popietę šiuos ir kitus pamario gyventojų prietarus Atmatos pakrantėje priminė Rusnės etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servinienė.

Pretekstu surengti Laivininkų šventę tapo rusniškių atkurtos antrosios autentiškos žvejų burvaltės krikštynos ir jos plukdymas Atmatos upe. Garbė atlikti šią misiją buvo suteikta Rusnės seniūnui Voitechui Deniušui, prieš tai įteikus jam du švendrių kūlius - senovinius gelbėjimosi plaustus.

Šventės simboliu tapo etnografinės nėgių gaudyklės - bučiukai. Šias pamariškių mėgstamas žuvis bučiukais 40 metų gaudantis Girininkų kaimo gyventojas Ervinas Prūsas dabar ir pats yra tarsi gyvasis šio krašto eksponatas. Jis ne tik puoselėja senųjų žūklės įrankių gamybos tradicijas, bet ir įvairiuose Klaipėdos krašto renginiuose moko jaunąją kartą pynimo darbų. Laivininkų šventėje iš vytelių senasis žvejas nupynė rekordiškai ilgą valties virvę. Jis neslėpė nusivylimo, kad senovinį nėgių žvejybos būdą taiko tik jis ir dar vienas pamario žvejys.

Už senųjų amatų puoselėjimą Ervinui Prūsui Šilutės savivaldybė išreiškė padėką. Savivaldybės raštais buvo pagerbti ir kiti senieji žvejai, laivininkai, krašto istoriją saugantys žmonės. Jiems skambėjo pamario etnografinių ansamblių ir kviestinių kolektyvų dainos, buvo surengta įvairių pramogų.

Anot Servinienės, žmonių šurmuliu norima atgaivinti Atmatos upę ir parodyti Nemuno deltos pritaikymą rekreacijai ir turizmui. Pirmoji tokia šventė buvo pradėta penktadienį iškilmingomis Rusnės vėliavos šventinimo apeigomis Evangelikų liuteronų bažnyčioje, vėliau Žalgirių pelkininkų kaime teatralizuotos eisenos dalyviai galėjo susipažinti su potvynių semiamo kaimo istorija, pievų augmenija. Rusnės dramos mėgėjų kolektyvas suvaidino Hermanno Sudermanno apysakos "Potvynis" motyvais pastatytą spektaklį. Etnografinėje žvejo sodyboje muziejuje atidaryta paroda "Upiniai žmonės ir keltai senosiose fotografijose", vyko Vlado Kasperavičiaus dokumentinio filmo "Nemunas" pristatymas. Sekmadienį organizuota daug sporto varžybų, o renginių ciklą laužo liepsnomis užbaigė Laivininkų šventė, kurioje trūko tik vieno - žuvies. Nuo birželio iki rugsėjo visiems žvejams - priverstinės aplinkos saugojimo atostogos.

Kas atvyksta į vienintelę Nemuno deltos salą, niekad dėl kelionės nesigaili. Unikali ne tik Rusnės gamta ir senųjų statinių architektūra, bet ir istorija. Sakoma, kad kadaise tai buvo žvejų sostinė, o saloje gyveno vieni turtingiausių pajūryje žmonių. Rusnėje yra pačios žuvingiausios Lietuvos vietos - starkiai, karšiai, žiobriai, lydekos, šamai ir kitos žuvys iki šiol masina žvejus mėgėjus. Tačiau dabar žvejų turtuolių saloje nėra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"